Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

J.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas: 1) Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 5 punktą 6 metų laisvės atėmimo bausme; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausme. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. nutartimi lygtinai paleistas, neatlikęs 2 metų 3 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas; 3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. nutartimi lygtinai paleistas, neatlikęs 3 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmės; 4) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bausmę atlikęs 2019 m. rugpjūčio 8 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2019 m. rugsėjo 14 d., apie 20.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimos nariui tėvui A. S. tyčia vieną kartą ranka trenkė į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. S. ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vakare, tikslaus laiko nurodyti negali, dviese su tėvu kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus. Jie gėrė alų ir vyną. Išgertuvių metu kilo konfliktas. Konfliktas kilo, nes tėvas pradėjo jį įžeidinėti, vadino „gaidžiu ir ožiu“. Konflikto metu su tėvu tarpusavyje apsistumdė. Po to jis, supykęs dėl to, kad tėvas pastoviai jį įžeidinėja, vieną kartą kumščiu trenkė jam į veidą. Daugiau smūgių jam nesudavė ir jokių kitų veiksmų jo atžvilgiu neatliko. Įvykio metu galėjo tėvui žodžiais pagrasinti, bet iš tikrųjų tėvui negalėtų nieko blogo padaryti. Labai gailisi dėl to, kas nutiko (1 t., 71-74, 77-79 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. S. kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Iš nukentėjusiojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog sūnus J. S. gyvena kartu su juo ir jo žmona dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Sūnus gyvena viename kambaryje, o jis su žmona gyvena kitame kambaryje. 2019 m. rugsėjo 14 d. namuose, (duomenys neskelbtini), dviese su sūnumi jo ir žmonos kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus. Jie gėrė alų ir vyną. Žmonos namuose tuo metu nebuvo, namuose buvo dviese. Išgertuvių metu kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, neprisimena, nes buvo neblaivus. Konflikto metu jis su sūnumi apsistumdė. Tada sūnus vieną kartą kumščiu jam trenkė į veido sritį, pataikė į kairę akį. Dėl suduoto smūgio jis pajuto fizinį skausmą. Jokių sužalojimų ant jo veido šiuo metu nesimato, todėl pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Įvykio metu sūnus rankose peilio neturėjo, peiliu jam negrasino. Jis tik ištarė keletą piktų žodžių, tiksliai nepamena, ką jis sakė. Sūnui dėl šio įvykio atleidžia, tiki, kad jie susitaikys (1 t., 21-24 b. l.).

Iš 2019 m. rugsėjo 14 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad yra užfiksuotos 2019 m. rugsėjo 14 d. A. S. sužalojimo aplinkybės ir parodymai, taip pat tai, kad J. S. nustatytas 2,61 promilių neblaivumas, o A. S. – 2,72 promilės neblaivumas (1 t., 7-11 b. l.).

Iš 2019 m. rugsėjo 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta kompaktinio disko su vaizdo ir garso įrašais iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kurį pateikė policijos pareigūnai, apžiūra. Vaizdo įraše matyti, kaip A. S. policijos pareigūnams aiškina įvykio aplinkybes ir nurodo, kad J. S. jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą (1 t., 12-14 b. l.).

Iš 2019 m. rugsėjo 15 d. asmens apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad apžiūrėjus A. S., ant jo veido nematyti akivaizdžių sužalojimų, po kairiąja akimi matomas paraudimas (1 t., 33-38 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis J. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą prieš šeimos narį, praėjus vos daugiau nei mėnesiui po laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už analogišką nusikalstamą veiką, atlikimo, kita vertus, prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to labai gailisi, jo pavartotas smurtas nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam J. S. gali būti skiriama už laisvės atėmimą švelnesnė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės rūšis - laisvės apribojimas, nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis jo dydį, įpareigojant per bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, taip pat skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. nustatyti galutinę vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, J. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dešimties mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 14 d. 20.35 val. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. 17.35 val. (2 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti J. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.