- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-17
- Bylos Nr.
- A-143-716-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- E. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. G. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2006 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 2006/01-4R-156. Pareiškėjas taip pat prašė (b. l. 59) pavesti atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – atsakovas, Specialiųjų tyrimų tarnyba) atlikti jo 2006 m. liepos 23 d. skunde nurodytus veiksmus, be to, prašė teismo išaiškinti Europos Sąjungos teisės normas ir nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai atitinka Konstituciją.
Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. birželio 22 d. pateikė Komisijai skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovo 2006 m. birželio 15 d. atsisakymą Nr. 4-1-1954 nustatyti, ar rentgeno aparatūroje, už kurią paskirta Nobelio premija, panaudotas selenoido magnetas, ir suteikti jam informaciją apie Švedijos Karalystės Teismo įstatymus ir adresą. Komisija 2006 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 2006/01-4R-156 jo skundą atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodama tuo, kad jis savo prašyme Specialiųjų tyrimų tarnybai nenurodė aplinkybių, susijusių su korupcinio pobūdžio veikomis ar su prevencijos priemonių rengimu ir įgyvendinimu, o prašomos informacijos pateikimas nesusijęs su šios tarnybos atliekamomis funkcijomis. Pareiškėjo nuomone, šis Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, nes: 1) nustatymas, ar rentgeno aparatūroje, už kurią paskirta Nobelio premija, panaudotas selenoido magnetas, yra susijęs su korupcinio pobūdžio veikomis tarptautiniu mastu, ir dėl to galimas korupcijos slėpimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 178² str.); 2) jeigu teisėtvarkos tarnybos nežino, kaip taikomos Europos Sąjungos teisės normos, tai įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisinę instituciją, prašydamas preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų ar jų galiojimo klausimu (ABTĮ 4 str. 3 d.); 3) Komisija nenagrinėjo dėl jo teisės pažeidimo kreiptis į teismą pagal Konstitucijos 30 straipsnį, nes ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Remdamasis išdėstytais argumentais, pareiškėjas prašė vadovautis Konstitucijos 30, 105 straipsniais, ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, 178² straipsniu ir panaikinti skundžiamą Komisijos sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 38 – 40) prašė skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad skundžiamas Komisijos sprendimas yra teisėtas ir nėra pagrindo jo panaikinti, nes: 1) Specialiųjų tyrimų tarnyba 2006 m. birželio 13 d. gautą pareiškėjo prašymą išnagrinėjo ir atsakymą parengė per nustatytą terminą, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis; 2) Specialiųjų tyrimų tarnyba yra valstybės teisėsaugos įstaiga, kuri atskleidžia ir tiria korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, rengia ir įgyvendina korupcijos prevencines priemones (Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 str. 1 d.). Pareiškėjo pateiktame prašyme nebuvo nurodytos aplinkybės, susijusios su tokio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, t. y. kyšininkavimu, papirkimu, kitomis nusikalstamomis veikomis, padarytomis viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas, siekiant sau ar kitiems asmenims naudos (Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 str. 3 d.). Pareiškėjo prašymo esmė visiškai nesusijusi su korupcijos prevencinių priemonių, numatytų Korupcijos prevencijos įstatymo antrajame skirsnyje, rengimu ir įgyvendinimu. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai negali viršyti savo įgaliojimų ir nagrinėti pareiškimų bei priimti sprendimų jų kompetencijai nepriskirtais klausimais; 3) tuo atveju, kai nėra institucijos, kuri pagal savo kompetenciją turėtų nagrinėti prašymą ar skundą, prašymas ar skundas grąžinamas pareiškėjui ir nurodoma grąžinimo priežastis. Nagrinėjamuoju atveju taip ir buvo padaryta; 4) Komisija 2006 m. liepos 10 d. sprendime Nr. 2006/01-4R-156 teisingai nurodė, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį kiekviena viešojo administravimo institucija privalo priimti asmenų prašymus ir juos nagrinėti pagal kompetenciją ir kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, susijusių su korupcinio pobūdžio veikomis ar su prevencijos priemonių rengimu ir įgyvendinimu, o prašomos informacijos pateikimas taip pat nesusijęs su Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamomis funkcijomis. Todėl nėra pagrindo panaikinti šio Komisijos sprendimo. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo reikalavimą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo grindžia ABTĮ 178² straipsniu, kurio šiame įstatyme iš viso nėra, o kiti skunde paminėti teisės aktai ir jų straipsniai (Konstitucijos 30, 105 str., ABTĮ 4 str. 2, 3 d.) sietini ne su Komisijos kompetencija, o su Konstitucinio Teismo ir administracinių teismų kompetencija.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimu (b. l. 68 – 71) bylos dalį dėl pareiškėjo prašymo išaiškinti Europos Sąjungos teisės normas ir nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai atitinka Konstituciją, nutraukė. Teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Komisijos 2006 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 2006/01-4R-156 panaikinimo ir Specialiųjų tyrimų tarnybos įpareigojimo atlikti pareiškėjo 2006 m. birželio 9 d. prašyme nurodytus veiksmus.
Teismas nurodė, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas valdžių padalijimo principas (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė). Kiekviena iš valstybės valdžios institucijų vykdo tik jai priskirtas funkcijas. Teismas pažymėjo, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetenciją, uždavinius ir funkcijas nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas (byloje aktuali 2003 m. balandžio 1 d. įstatymo Nr. IX-1410 redakcija). Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1, 2, 3 d., 7, 8, 13 str.). Teismas pažymėjo, jog Komisija yra ikiteisminė skundų dėl priimtų individualių administracinių aktų nagrinėjimo institucija. Jos kompetenciją nustato Administracinių ginčų komisijų įstatymo (2003 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. IX-1947 redakcija) 1, 2, 7, 9 straipsniai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 665 redakcija) patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – Nuostatai) 10 punktas. Pareiškėjas skunde teismui nurodydamas, kad Komisija, nagrinėdama jo skundą, turėjo vadovautis ABTĮ 4 straipsnio 2, 3 dalimis ir kitomis šio įstatymo normomis, vadovavosi ne tuo įstatymu ir nepagrįstai priskyrė Komisijai administracinio teismo įgaliojimus. Komisija, nagrinėdama ikiteismine tvarka skundus pagal savo kompetenciją, vadovaujasi ne ABTĮ, o Administracinių ginčų komisijų įstatymu, Nuostatais. Remdamasis byloje ištirtais įrodymais, teismas konstatavo, kad Komisija 2006 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 2006/01-4R-156 padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad pareiškėjas 2006 m. birželio 9 d. prašyme Specialiųjų tyrimų tarnybai nenurodė aplinkybių, susijusių su korupcinio pobūdžio veikomis ar su prevencijos priemonių rengimu ir įgyvendinimu, o informacija, kurios jis prašė, nėra susijusi su šios tarnybos atliekamomis funkcijomis. Todėl Komisija pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2006 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. 4-1-1945 panaikinimo. Iš pareiškėjo 2006 m. birželio 9 d. pareiškimo Specialiųjų tyrimų tarnybai turinio akivaizdu, kad pareiškėjas valstybės teisėsaugos įstaigai – Specialiųjų tyrimų tarnybai – pateikė prašymą jos kompetencijai, kurią nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas, nepriskirtais klausimais. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2006 m. birželio 15 d. raštu Nr. 4-1-1945 pareiškėjui tai išaiškino. Todėl nėra pagrindo panaikinti Komisijos 2006 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 2006/01-4R-156 ir įpareigoti atsakovo atlikti pareiškėjo 2006 m. birželio 9 d. prašyme nurodytus veiksmus. Pareiškėjas dėl informacijos jį dominančiu fizikos mokslo klausimu suteikimo gali kreiptis į kompetentingas mokslo įstaigas, ieškoti literatūroje, internete. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas savo skundų Komisijai ir teismui padavimo teisiniu pagrindu nurodė ABTĮ 178² straipsnį, tačiau tokio straipsnio šiame įstatyme nėra (statymas baigiasi 162 straipsniu). Teismas nurodė, kad apygardų administraciniai teismai pagal jiems priskirtą kompetenciją sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje (ABTĮ 3, 15, 16, 17, 18, 19 str.). Vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjamoje byloje teismui nekilo abejonių dėl taikytinų įstatymų atitikties Konstitucijai. Teismas pabrėžė, kad bylos dalis dėl pareiškėjo prašymo išaiškinti Europos Sąjungos teisės normas ir nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai atitinka Konstituciją, nutrauktina, kadangi tokių prašymų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 77 – 78) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2006 m. birželio 15 d. sprendime Nr. 4-1-1945 nurodė, kad neturi informacijos, kokios viešojo administravimo institucijos ar kiti asmenys galėtų atlikti jo prašymo tyrimą bei suteikti jį dominančią informaciją. Jeigu teisėtvarkos tarnybos nežino, kaip taikomos Europos Sąjungos teisės normos, įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos instituciją, prašydamas preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu (ABTĮ 4 str. 3 d.). Kadangi ABTĮ skirtas administraciniams teismams, pirmosios instancijos teismas bylą pagal jo prašymą atsakovui nutraukė neteisėtai.
2. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 3 dalį ir 102 straipsnio 1 dalį, teismui privaloma nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis dėl įstatymo atitikimo Konstitucijai.
3. Ne kartą jau kreipėsi į kompetentingas mokslo įstaigas, tačiau į prašymus neatsakyta. Pakanka įrodymų, kad nustatymas, ar rentgeno aparatūroje, už kurią paskirta Nobelio premija, panaudotas selenoido magnetas, yra susijęs su korupcinio pobūdžio veikomis tarptautiniu mastu, todėl galimas korupcijos slėpimas (ABTĮ 178² str.).
4. Teismas neteisėtai nutraukė bylą dėl jo teisės kreiptis į teismą pagal Konstitucijos 30 straipsnį, nesilaikė ABTĮ 4 straipsnio 2 dalies, Konstitucijos 105 straipsnio nuostatų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 88 – 89) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai negali viršyti savo įgaliojimų ir nagrinėti pareiškimų ir priimti sprendimų jų kompetencijai nepriskirtais klausimais. Teismas teisingai konstatavo, kad Komisija padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog pareiškėjas 2006 m. birželio 9 d. prašyme Specialiųjų tyrimų tarnybai nenurodė aplinkybių, susijusių su korupcinio pobūdžio veikomis ar su prevencijos priemonių rengimu ir įgyvendinimu, o informacija, kurios jis prašė, nėra susijusi su šios tarnybos atliekamomis funkcijomis, bei nurodė, kad pareiškėjas dėl informacijos jį dominančiu fizikos mokslo klausimu suteikimo gali kreiptis į kompetentingas mokslo įstaigas, ieškoti literatūroje, internete.
2. Teismas teisingai nurodė, kad ABTĮ 178² straipsnio šiame įstatyme nėra.
3. Pareiškėjas neteisingai supranta administracinio teismo kompetenciją bei tam tikras ABTĮ nuostatas (37 str. 3 d.). Teismas pagrįstai nutraukė bylą dėl pareiškėjo prašymo išaiškinti atitinkamas Europos Sąjungos teisės normas, nustatyti, ar teisės aktai atitinka Konstituciją.
4. Teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl byloje taikytinų įstatymų atitikties Konstitucijai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos matyti, kad nagrinėjamo administracinio ginčo esmė yra atsakovo 2006 m. birželio 15 d. rašte suformuluoto atsisakymo tenkinti pareiškėjo 2006 m. birželio 9 d. prašymą nustatyti, ar rentgeno aparatūroje, už kurią paskirta Nobelio premija, panaudotas solenoido magnetas, ir suteikti jam informaciją apie Švedijos Karalystės Teismo įstatymus ir adresą pagrįstumas ir teisėtumas (Komisijos byla, b. l. 26,27).
Kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašoma suteikti informacija dėl rentgeno aparatūros veikimo sudedamųjų elementų yra mokslinio pobūdžio. Atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas nėra tokio pobūdžio informacijos tvarkytojas, nes jo steigimo ir veiklos tikslai nėra tiesiogiai susiję su tokios informacijos disponavimu. Todėl ABTĮ taikymo požiūriu atsakovas nėra įpareigotas veikti taip, kaip to prašo pareiškėjas, t. y. pareiškėjo skundžiamas atsakovo neveikimas negali būti pripažintas neveikimu ABTĮ taikymo prasme. Išvardinti argumentai bei išvada taikytini ir kitai pareiškėjo prašomos suteikti informacijos daliai, nes informacijos apie užsienyje taikomą teisę bei užsienio teismus suteikimas nėra atsakovo kompetencijos dalis, t. y. tokios informacijos suteikimas negali būti priskirtas prie atsakovo vykdomų viešojo administravimo funkcijų.
Dėl išvardintų priežasčių pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl Komisijos 2006 m. liepos 10 d. sprendimo panaikinimo.
Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo prašymo išaiškinti Europos Sąjungos teisės normas ir nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai atitinka Konstituciją, nes tokio pobūdžio prašymų nagrinėjimas nėra priskirtas apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 18, 19 str.).
Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.