- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- e2-627-881/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00238-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „ALU systems“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo R. M. pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ALU systems“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „ALU systems“ vadovas R. M. pateikė pareiškimą, kuriame prašė iškelti atsakovei UAB „ALU systems“ bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą.
Šalies argumentai
3. Įvertinęs teismui pateikto pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo turinį bei jo priedus, teismas nustatė, jog kreditoriams išsiųstame pranešime apie inicijuojamą nemokumo procesą nebuvo teiktas pasiūlymas sudaryti susitarimą dėl pagalbos. Taip pat teismas nurodė, kad turi būti laikomasi terminų – susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateiktame UAB „ALU systems“ kreditorių sąraše nurodytas AB „Swedbank“. Duomenų, kad nurodytam UAB „ALU systems“ kreditoriui buvo išsiųstas pranešimas dėl nemokumo bylos iškėlimo, nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 8 straipsnyje nustatyta išankstinė ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarka buvo įgyvendinta netinkamai, todėl pareiškimą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas R. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti apelianto pareiškimą pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai formaliai ir neracionaliai aiškino ir taikė naujai įsigaliojusio JANĮ nuostatas.
4.2. JANĮ nėra atskirai reglamentuota situacija, kada bankroto byla inicijuojama įmonei, kurios restruktūrizavimo byla dar iki JANĮ įsigaliojimo buvo nutraukta dėl restruktūrizavimo plano nevykdymo. Tačiau JANĮ 114 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (tarp jų ir dėl to, kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas). Nagrinėjamu atveju UAB „ALU systems“ restruktūrizavimo byla jau buvo iškelta ir restruktūrizavimo procedūros vykdomos, tačiau nebuvo sėkmingos. Įmonei nebeturint galimybių toliau vykdyti restruktūrizavimo planą, įmonės restruktūrizavimo byla nutraukta teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi ir teismas įpareigojo įmonės vadovą (apeliantą) nedelsiant inicijuoti bankroto procedūras. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas spręsti, kad įmonės nemokumo procedūros jau yra prasidėjusios (restruktūrizavimo byla iškelta ir nutraukta) ir JANĮ 8 straipsnio nuostatos dėl nemokumo proceso inicijavimo, t. y. dėl ikiteisminės procedūros, nebetaikytinos. Šiuo atveju sprendžiant dėl teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento taikytinos ne JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, bet 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
4.3. Jeigu apeliacinės instancijos teismas laikytųsi kitos nuomonės ir JANĮ 8 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju būtų pripažintos taikytinos, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimus turėtų būti taip pat pripažinta, jog apeliantas tinkamai įvykdė ikiteisminę bankroto bylos inicijavimo procedūrą.
4.4. Apeliantas nebegalėjo siūlyti kreditoriams sudaryti susitarimo dėl pagalbos, nes įmonė nebeturi realių galimybių vykdyti veiklą, ką patvirtina ir nutraukta restruktūrizavimo byla. Nagrinėjamu atveju tokio siūlymo teikimas būtų absoliučiai formalus ir kreditorius klaidinantis veiksmas (įmonė turėtų siūlyti sudaryti susitarimą, kurio aiškiai negalėtų vykdyti), kas neatitinka JANĮ 8 straipsnio nuostatų tikslų.
4.5. Atitinkamai nagrinėjamu atveju esminiu pažeidimu negali būti laikoma tai, jog 2020 m. sausio 17 d. pranešimuose kreditoriams nebuvo nurodyta įmonės neįvykdyta prievolė konkrečiam kreditoriui, nes ši informacija būtų reikšminga tik tuo atveju, jei būtų realios galimybės siūlyti ir sudaryti su kreditoriais susitarimą dėl pagalbos.
4.6. Tai, jog per klaidą 2020 m. sausio 17 d. pranešimas nebuvo išsiųstas vienam kreditoriui – AB „Swedbank“, kuriam skola tėra 8,20 Eur, taip pat negali turėti esminės reikšmės, nes šio kreditoriaus turimas finansinis reikalavimas niekaip negalėjo turėti įtakos bankroto procedūrų vykdymui ne teismo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
6. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto pareiškimą, padaręs išvadą, kad apeliantas netinkamai įgyvendino JANĮ 8 straipsnyje nustatytą išankstinę ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarką, o būtent, kreditoriams išsiųstame pranešime apie inicijuojamą nemokumo procesą nepateikė pasiūlymo sudaryti susitarimą dėl pagalbos, nesilaikė įstatyme nustatytų terminų susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti ir neišsiuntė pranešimo dėl nemokumo bylos iškėlimo vienam iš kreditorių.
8. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, formaliai taikė JANĮ nuostatas ir neatsižvelgė į tai, kad UAB „ALU systems“ nemokumo procedūros jau yra prasidėjusios (restruktūrizavimo byla iškelta ir nutraukta), todėl JANĮ 8 straipsnio nuostatos dėl nemokumo proceso inicijavimo (ikiteisminės procedūros) neturėtų būti taikomos.
9. Iš tiesų JANĮ 114 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, nutraukęs restruktūrizavimo bylą, ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų.
10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi atsakovei buvo nutraukta restruktūrizavimo byla, tačiau kadangi restruktūrizavimo procedūros buvo vykdomos ir restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas buvo inicijuotas dar galiojant Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymui (toliau – ir ĮRĮ), teismas, nutraukdamas restruktūrizavimo bylą, netaikė JANĮ 114 straipsnio 3 dalies nuostatų ir išaiškino (ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalis), kad, įmonei esant nemokiai, įsiteisėjus nutarčiai nutraukti restruktūrizavimo bylą, bendrovės vadovai turi pareigą nedelsiant atlikti būtinus veiksmus ir inicijuoti bendrovės bankroto bylos procesą, kaip tai numatyta Juridinių asmenų nemokumo įstatyme. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, kad nagrinėjamu atveju JANĮ 8 straipsnio nuostatos apskritai netaikytinos, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.
11. Kartu su pareiškimu apeliantas pateikė įrodymus, kad siuntė kreditoriams pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti. Remiantis JANĮ 8 straipsnio 3 dalimi, sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos. Pranešimas kreditoriui, siunčiamas registruotu laišku (kaip nagrinėjamu atveju), laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos (JANĮ 8 straipsnio 1 dalis). Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, išsiųsdamas pranešimus kreditoriams 2020 m. sausio 17 d. ir 2020 m. sausio 31 d. šaukdamas kreditorių susirinkimą, apeliantas nesilaikė JANĮ 8 straipsnyje nustatytų terminų.
12. Kita vertus, JANĮ 8 straipsnio 4 dalies 1 punkte taip pat nustatyta, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl siūlymo sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka gali būti netaikomos, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nagrinėjamu atveju susiklosčiusiai procesinei situacijai, kai 2020 m. sausio 14 d. teismo nutartimi atsakovei restruktūrizavimo byla nutraukta tuo pagrindu, kad nebuvo vykdomas (netinkamai vykdomas) patvirtintas restruktūrizavimo planas, yra pagrindas pagal analogiją taikyti JANĮ 8 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatą ir konstatuoti, kad apelianto teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsirado nuo juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš bylos medžiagos (apelianto kreipimosi į teismą datos) matyti, kad šio termino apeliantas nepažeidė.
13. Kaip minėta, atsisakymą priimti pareiškimą pirmosios instancijos teismas taip pat motyvavo tuo, kad pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą apeliantas neišsiuntė vienam iš kreditorių.
14. Iš tiesų nepranešimo kreditoriui fakto nustatymas paprastai būtų pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai įgyvendino JANĮ 8 straipsnio reikalavimus, ir jo teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo neatsirado (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vis dėlto atsižvelgdamas į nagrinėjamo atvejo netipines aplinkybes, t. y. kad JANĮ 8 straipsnis nagrinėjamu atveju taikomos tik dėl to, jog restruktūrizavimo byla nutraukta pagal anksčiau galiojusio ĮRĮ nuostatas (priešingu atveju teismas, nutraukęs restruktūrizavimo bylą, ta pačia nutartimi būtų turėjęs iškelti atsakovei bankroto bylą), 80 kreditorių apie inicijuojamą nemokumo procesą pranešta ir nepranešta tik vienam, kurio finansinis dydis pagal pateiktus duomenis yra itin nedidelis (8,20 Eur), iškėlus atsakovei nemokumo (bankroto) bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusios nutarties iškelti nemokumo bylą gavimo dienos šios nutarties kopiją turės išsiųsti visiems kreditoriams (JANĮ 27 straipsnio 3 dalies 1 punktas), be to, minėto kreditoriaus teisė būti informuotam gali būti užtikrinta tiek iki pareiškimo priėmimo (nustačius pareiškimo trūkumus), tiek priėmus pareiškimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aptariamas pažeidimas nagrinėjamu atveju neturėtų būti laikomas esminiu ir savaime užkertančiu kelią iš esmės pagrįstam nemokumo proceso inicijavimui (CPK 3 straipsnio 1 punktas).
15. Dėl išdėstytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir ieškovo R. M. pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ALU systems“ priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.