- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-24
- Bylos Nr.
- 1A-459-312/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-97-1-00980-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Aiva Survilienė, Ainora Kornelija Macevičienė
- Nuteistasis
- A., A. L.
- Nukentėjusysis
- Z. P.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas, Anna Grinevič, Laima Latvėnienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ainoros Kornelijos Macevičienės, Aivos Survilienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje žodine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. L. ir A. L. apeliacinius skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 284 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, per dešimt mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo, atlyginti nukentėjusiajam Z. P. (Z. P.) 1737 Eur turtinę žalą bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. A. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir A. L. paskirta galutinė trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendį. Iš A. L. priteista Z. P. naudai 1737 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš A. L. ir A. L. solidariai priteista Z. P. naudai 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. ir A. L. nuteisti už tai, kad jie 2014 m. lapkričio 27 d., laikotarpiu nuo 24.00 val. iki 00.30 val., kavinėje „Dozari“, esančioje A. Mickevičiaus gatvėje, Šalčininkuose, kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, šios kavinės lankytojų ir darbuotojų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų, pažeidžiant visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, tai yra po to, kai A. L. sėdinčiam prie staliuko nukentėjusiajam J. V. kumščiu keturis kartus sudavė į galvos sritį, dėl ko J. V. griuvo ant grindų ir prarado sąmonę, gulinčiam ant grindų J. V. kumščiu sudavė ne mažiau 4-5 smūgių į galvos sritį, tuo metu, kai kiti du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys tyčia kojomis, iš kurių kiekvienas sudavė mažiausiai 3 smūgius J. V. į įvairias kūno vietas, taip sukėlus J. V. fizinį skausmą, A. L. kumščiu sudavė nukentėjusiajam Z. P. smūgį į galvos sritį, dėl ko Z. P. griuvo ant grindų, prasiskeldamas galvą, ir nusiskėlė 21, 22 viršutinių kairės pusės kandžių dantų vainikus, bei kumščiu sudavė smūgį atsistojusiam J. V. į galvos sritį, taip savo įžūliais veiksmais sukėlė fizinį skausmą J. V. ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo Z. P. sveikatą ir tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką. Tęsdami nusikalstamą veiką, A. L. ir A. L. kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis 2014 m. lapkričio 27 d., laikotarpiu nuo 24.00 val. iki 00.30 val., viešoje vietoje, kelkraštyje, esančiame apie 50 metrų atstumu nuo kavinės „Dozari“, A. Mickevičiaus gatvėje, Šalčininkuose, iš chuliganiškų paskatų, pažeidžiant visuomenės rimtį į tvarką, sukėlė fizinį skausmą, tai yra, iš už nugaros užpuolė einančius nukentėjusiuosius Z. P. ir J. V. ir tuo metu, kai A. L. kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrai sudavė mažiausiai 10 smūgių į įvairias kūno vietas J. V., taip sukeliant J. V. fizinį skausmą, A. L. iš už nugaros kumščiu sudavė Z. P. į galvos sritį, taip savo įžūliais veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam Z. P..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad jis nuskėlė nukentėjusiajam Z. P. 21, 22 viršutinių kairės pusės kandžių dantų vainikus ir atmesti civilinį ieškinį dėl 1737 Eur turinės žalos atlyginimo, taip pat pašalinti aplinkybę, kad nuteistasis po konflikto kavinėje, išėjus į gatvę, sudavė nukentėjusiajam Z. P. kumščiu į galvos sritį, taip pat pašalinti aplinkybę, kad konflikto metu nuteistasis sudavė nukentėjusiajam J. V. į galvos sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą; sumažinti nukentėjusiajam Z. P. priteistos neturtinės žalos dydį iki 1000 Eur, paliekant solidarią atsakomybę su A. L.; skirti ne laisvės atėmimo bausmę, o baudą, jos dydį nustatant teismo nuožiūra.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis pripažįsta, kad kavinėje konflikto metu sudavė nukentėjusiajam Z. P. smūgį į veidą, nuo kurio jis nukrito ant žemės ir prasiskėlė galvą, tačiau jis nesutinka su tuo, kad smūgio metu nuskėlė Z. P. dviejų dantų vainikus. Byloje nebuvo pateikta įrodymų (teismo medicinos specialisto išvados), kad tai buvo padaryta būtent įvykio metu. Nukentėjusysis tik 2015 m. sausio 22 d. kreipėsi į R. R. individualią įmonę, kurioje buvo nustatytas 21, 22 (viršutinių kairės pusės kandžių) dantų vainikų nuskilimas. Lauke nuteistasis nukentėjusiojo Z. P. nemušė. Pats nukentėjusysis nežino, kas jam sudavė į galvą, apie nuteistojo dalyvavimą konflikte sprendžia iš to, kad girdėjo jo balsą, tačiau tai yra tik spėjimai. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad J. V. nuteistasis tai pat nesudavė. Pats J. V. patvirtino, kad smūgio išvengė.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad Z. P. priteista neturtinės žalos suma yra per didelė. Nuteistasis sudavė tik vieną smūgį nukentėjusiajam, dėl to gailisi, nuteistojo šeimoje auga du mažamečiai vaikai, dideli finansiniai įpareigojimai neigiamai paveiktų šeimos finansinę padėtį ir gyvenimo kokybę. Nuteistasis dirba, jei jam būtų paskirta bauda, galėtų ją sumokėti. Po nusikaltimo padarymo praėjo beveik pusantrų metų, A. L. stengiasi gyventi dorai, rūpintis šeima, suprato, kad pasielgė blogai, jam gėda tiek prieš nukentėjusįjį, tiek prieš savo šeimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad jis yra kaltas dėl Z. P. sumušimo, kad po konflikto kavinėje, išėjus į gatvę, sumušė J. V.; panaikinti teismo nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam Z. P.; skirti jam ne laisvės atėmimo bausmę, o baudą, jos dydį nustatant teismo nuožiūra, arba sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės terminą iki trijų mėnesių, o subendrinus bausmes skirti dvejų metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis pripažįsta, kad kavinėje konflikto metu sudavė nukentėjusiajam J. V. tris smūgius į veidą, nes jis išvadino nuteistąjį necenzūriniais žodžiais. Tada priėjęs prie gulinčio J. V. kumščiais sudavė vieną ar du kartus į veidą. Daugiau jo nemušė. Nukentėjusiojo Z. P. nuteistasis visai nemušė, po konflikto kavinėje jie išsiskirstė, kas reiškia, kad nukentėjusiajam jis nepadarė jokios žalos. Dėl šios žalos atsiradimo yra kaltas A. L..
Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis gailisi dėl to, kas įvyko, savo kaltę pripažįsta, jo šeimoje auga šiemet gimusi dukra, kuri turi rimtų sveikatos problemų, sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, jai reikalinga parama ir pagalba prižiūrint vaiką bei buityje. Nors nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau stengiasi išeiti į laisvę anksčiau, todėl papildoma terminuota laisvės atėmimo bausmė apsunkins jo galimybes būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos. Nepaisant laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nuteistasis dirba, gauna pajamų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-396/2014 ir kt.).
Dėl fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį Z. P.
Nuteistieji A. L. ir A. L. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, neginčija, tačiau nesutinka su kaltinimo apimtimi. Nuteistasis A. L. neigia nuskėlęs nukentėjusiajam Z. P. 21, 22 viršutinių kairės pusės kandžių dantų vainikus ir lauke sudavęs jam smūgį į galvos sritį, o nuteistasis A. L. apkritai neigia smurtavęs prieš šį asmenį.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš nukentėjusiojo Z. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kavinėje „Dozari“ nuteistasis A. L. sudavė jam kumščiu į veidą, po ko jis nukrito ant grindų ir krisdamas prasiskėlė galvą (t. 1, b. l. 15, 18). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis patikslino, kad smūgį gavo tiesiai į dantis, dantų sužalojimus pastebėjo ne iš karto, o būdamas pas J. V. namuose (t. 2, b. l. 12). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme J. V. nurodė, kad iki įvykio Z. P. problemų su dantimis neturėjo, išmuštų dantų nebuvo, tuo tarpu, po įvykio matėsi, kad dantys yra išmušti (t. 2, b. l. 11). Liudytoja I. J. patvirtino, kad lauke Z. P. matė jau be danties (t. 2, b. l. 15). 2015 m. kovo 7 d. vaizdo įrašo, kuriame matoma kavinės patalpa, apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio metu kavinėje „Dozari“ prie Z. P. pribėga A. L. ir kumščiu suduoda jam į nosies – burnos sritį, nuo ko nukentėjusysis griūna ant grindų, o kai atsikelia, jo burna kraujuoja (t. 1, b. l. 29). 2015 m. sausio 22 d. išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad Z. P. nustatytas 21, 22 dantų vainikų nuskilimas (t. 1, b. l. 34). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, A. L. nurodė, kad siūlė nukentėjusiajam atlyginti dantų taisymo išlaidas, tačiau šis nesutiko (t. 2, b. l. 9). Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad 21, 22 viršutinių kairės pusės kandžių dantų vainikai Z. P. buvo nuskelti būtent šio įvykio metu – A. L. smūgis buvo suduotas į nosies – burnos sritį, iš karto po smūgio iš burnos pasirodė kraujas, po ko kiti asmenys matė Z. P. be dantų, praėjus kelioms savaitėms po įvykio nuteistasis nukentėjusiajam pats siūlė atlyginti dantų taisymo išlaidas, kas reiškia, kad pastarasis sutiko su padarytu sveikatos sutrikdymu, todėl šios aplinkybės šalinti iš kaltinimo nėra pagrindo. Tokiu būdu, taip pat nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio dėl turtinės žalos (1 737 Eur) priteisimo, kadangi ši žala nukentėjusiajam yra padaryta būtent dėl dantų nuskėlimo, ji yra patvirtinta objektyviais duomenimis (t. 1, b. l. 31, 32, 35, 36) ir priteista pagrįstai.
Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, nukentėjusysis J. V. nurodė, kad Z. P. lauke, prie parduotuvės „Cesta“, mušė vaikinai, tarp kurių, sprendžiant iš jų tarpusavio bendravimo, balso, buvo A. L., tačiau lauke žibintai nedegė, buvo visiškai tamsu, todėl jis negalėjo nurodyti, kas tiksliai tai buvo (t. 1, b. l. 10). Z. P. taip pat tiksliai negalėjo pasakyti, kas jam sudavė, nes buvo tamsu, tik iš balso sprendžia, kad kalbėjo A. L. (t. 1, b. l. 18, t. 2, b. l. 12). Liudytoja I. J., mačiusi muštynes prie parduotuvės „Cesta“, nurodė, kad Z. P. kumščiais smūgiavo A. L., kad jį muštų A. L., pastaroji nemačiusi, jis tik ramino brolį (t. 1, b. l. 44, t. 2, b. l. 15). Kadangi patys nukentėjusieji negalėjo pasakyti, kas tiksliai lauke juos mušė, liudytoja nematė, kad A. L. naudotų fizinį smurtą Z. P. atžvilgiu, o daugiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių šį faktą, ši aplinkybė šalintina iš A. L. suformuluoto kaltinimo. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-177/2009, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014 ir kt.).
Pažymėtina, kad A. L. nėra inkriminuotas fizinio smurto panaudojimas Z. P. atžvilgiu, todėl nėra pagrindo šalinti iš kaltinimo aplinkybės, kurios nėra.
Dėl fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį J. V.
Nuteistasis A. L. neigia konflikto metu sudavęs nukentėjusiajam J. V. smūgį į galvos sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, o nuteistasis A. L. neigia smurtavęs prieš nukentėjusįjį lauke.
A. L. nuteistas už tai, kad kavinėje „Dozari“, esančioje A. Mickevičiaus gatvėje, Šalčininkuose, kumščiu sudavė smūgį atsistojusiam J. V. į galvos sritį ir taip savo įžūliais veiksmais pastarajam sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu J. V. apie šį smūgį parodymų nedavė. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis parodė, kad jis atsistojo prie baro sienelės, A. L. norėjo jam smogti, tačiau jis smūgio išvengė (t. 2, b. l. 10). 2015 m. kovo 7 d. vaizdo įrašo, kuriame matoma kavinės patalpa, apžiūros protokole nurodyta, kad prie J. V., kuris ką tik atsikėlė nuo grindų ir atsirėmė į baro staliuką, pribėga A. L. ir kumščiu suduoda J. V. į veidą (t. 1, b. l. 29), tačiau, peržiūrėjus šį vaizdo įrašą (t. 1, b. l. 101), matyti, kad, nukentėjusiajam J. V. stovint prie baro, A. L. užsimoja ir kumščiu smūgiuoja nukentėjusiajam į galvos sritį, tačiau pastarasis pasilenkia ir smūgio išvengia. Taigi, nukentėjusiojo J. V. parodymai ir vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistasis A. L. panaudojo fizinį smurtą prieš J. V., sukeldamas jam fizinį skausmą, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.
Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nukentėjusysis J. V. nurodė, kad lauke, prie parduotuvės „Cesta“, jį mušė trys vaikinai, iš kurių kalbos jis suprato, kad tarp jų buvo A. L. (t. 1, b. l. 10). Nukentėjusysis Z. P. taip pat nurodė matęs, kad J. V. spardė trys asmenys (t. 2, b. l. 12). Liudytoja I. J. patvirtino mačiusi, kad gulintį ant žemės nukentėjusįjį lauke mušė A. L. (t. 1 b. l. 44). Teismo posėdžio metu liudytoja nurodė, kad prie parduotuvės „Cesta“ A. L. kumščiais suduodavo smūgius J. V. (t. 2, b. l. 15). Šie parodymai sutampa tarpusavyje, yra nuoseklūs ir logiški, todėl jais pagrįstai vadovautasi ir konstatuota, kad A. L. kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrai sudavė mažiausiai 10 smūgių į įvairias kūno vietas J. V., taip sukeliant jam fizinį skausmą.
Dėl nukentėjusiajam Z. P. priteistos neturtinės žalos
Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, atsižvelgtina ir į individualias nukentėjusiojo savybes; tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan.; esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nukentėjusysis Z. P. patyrė neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, kilusius padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, nuteistųjų turtinę padėtį, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir nustatė būtent tokį neturtinės žalos dydį (3 000 Eur), nes manė, jog tokia piniginė satisfakcija yra teisinga.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, sprendžiant priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, netinkamai vertino jos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, todėl nustatė nepagrįstą priteistinos neturtinės žalos dydį.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad dėl patirtų sužalojimų (nuskeltų dviejų dantų vainikų ir praskeltos galvos) nukentėjusysis neišvengiamai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (lankėsi medicinos įstaigose, negalėjo tinkamai užsiimti visuomenine veikla, buvo sutrikdytas sklandus pasiruošimo vestuvėms procesas ir kt.), tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių liekamuosius reiškinius ar faktą, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai yra nepataisomi, todėl šiuo atveju, sužalojimų padariniai negali būti vertinami ateities požiūriu. Z. P. buvo gydomas ambulatoriškai, 2014 m. lapkričio 27 d. jam buvo susiūta žaizda galvoje, 2014 m. gruodžio 4 d. išimtas siūlas ir nustatyta, kad žaizda yra sugijusi (t. 1, b. l. 25), pas odontologą asmuo lankėsi 2015 m. sausio 22 d. ir 2015 m. vasario 6 d. (t. 1, b. l. 31-38), nėra jokių duomenų, kad jo darbinių funkcijų atlikimas dėl patirtų sužalojimų ar jų gydymo būtų sutrikęs. Nukentėjusiojo patirta turtinė žala dėl nuskeltų dantų taisymo yra priteista pilna apimtimi. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti nuteistojo A. L. tyčiniais veiksmais, iš chuliganiškų paskatų, nuteistasis dirba, yra vedęs, augina du mažamečius vaikus. Šių aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad nukentėjusiajam Z. P. priteista neturtinė žala yra per didelė, todėl jos dydis turi būti sumažintas iki 2 000 Eur. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.
Svarbu pažymėti, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Solidariąja vadinama atsakomybė dviejų ir daugiau asmenų, iš kurių kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Pagal CK 6.279 straipsnio 4 dalį, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Taigi, tarp asmens neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis neturtinės žalos atsiradimą sieja su patirtais sužalojimais. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis A. L. būtų smurtavęs prieš nukentėjusįjį Z. P. ir kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam būtų padaryti sužalojimai, dėl kurių atsirastų bet kokio pobūdžio žala. Žala atsirado dėl nuteistojo A. L. panaudoto fizinio smurto. Nesant priežastinio ryšio tarp nuteistojo A. L. veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos, 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam priteistina iš A. L., panaikinant A. L. solidariąją atsakomybę.
Dėl bausmių
Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. Kadangi A. L. anksčiau yra teistas ir vėl nusikalto dar neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, iš BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų bausmės rūšių teismas pagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.
Apeliantų kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, įrodyta iš dalies jų pačių parodymais, nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymais, vaizdo įrašu, medicininių dokumentų apžiūros protokolu bei kita bylos medžiaga. Padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, padaryta iš chuliganiškų paskatų, įstatymo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. L. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vieną kartą teistas, be kita ko, ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumas buvo išnykęs, administracine tvarka baustas tris kartus, taip pat ir už nedidelį chuliganizmą, kas rodo nuteistojo polinkį nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių ir pažeidinėti viešąją tvarką. A. L. dirba, darbdavio apibūdinamas teigiamai, yra vedęs, augina du mažamečius vaikus. Byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyta tai, kad nusikalstamą veiką padarė neblaivus. Nuteistasis A. L. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas du kartus, teistumas dar nebuvo išnykęs, administracine tvarka daug kartų baustas, taip pat ir už nedidelį chuliganizmą bei girto pasirodymą viešosiose vietose, kas rodo nuteistojo polinkį nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių ir pažeidinėti viešąją tvarką. A. L. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra vedęs, turi mažametį vaiką. Byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyta tai, kad nusikalstamą veiką padarė neblaivus. Atsižvelgus į šių aplinkybių visetą, darytina išvada, kad A. L. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pagrįstai paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams ir paskiriant atitinkamus įpareigojimus. A. L. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pagrįstai paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į kurios dydį įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendį. Tokios bausmių rūšys ir jų dydžiai atitinka BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis A. L. stengiasi gyventi dorai, rūpintis šeima, suprato, kad pasielgė blogai, jam dėl to gėda ir jis dėl savo veiksmų gailisi, tačiau iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo A. L. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2015 m. gegužės 24 d. artimoje aplinkoje sukėlė savo sutuoktinei fizinį skausmą. Tai reiškia, kad nuteistasis po nusikalstamos veikos padarymo tinkamų išvadų nepadarė, savo elgesio teigiama linkme nepakeitė ir toliau naudojo fizinį smurtą prieš kitus asmenis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo A. L. apeliacinio skundo argumentai yra prieštaringi – asmuo prašo sumažinti iš jo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį, nes dideli finansiniai įsipareigojimai neigiamai paveiktų jo šeimos gyvenimo kokybę, tačiau tuo pačiu nurodo, kad turėtų galimybę sumokėti baudą. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad, paskyrus A. L. kitos rūšies bausmę – baudą, nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.
Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis dėl savo veiksmų gailisi, jo šeimoje auga mažametė dukra, turinti sveikatos problemų, todėl sutuoktinei yra reikalinga jo pagalba, tačiau šios aplinkybės nagrinėjamu atveju negali būti laikomos pakankamu pagrindu švelninti paskirtą bausmę. Iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo A. L. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, paskiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę, kurią pastarasis šiuo metu ir atlieka. Šis teistumas tik patvirtina asmens polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad, paskyrus A. L. kitos rūšies bausmę – baudą, nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Be to, nors nuteistasis ir nurodo, kad, nepaisant laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jis dirba ir gauna pajamų, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad šio asmens galimybės sumokėti baudą būtų ribotos. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistojo A. L. elgesys laisvės atėmimo įstaigoje neturi įtakos vertinant pagal kitą teismo nuosprendį paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, šios aplinkybės turės reikšmės sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymus priteisti iš nuteistojo A. L. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 28,95 Eur dydžio advokato užmokestis, iš nuteistojo A. L. priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 45,39 Eur dydžio advokato užmokestis.
Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjime Vilniaus apygardos teisme dalyvavo nuteistųjų pakviesta gynėja advokatė Laima Latvėnienė, iš kurios pateiktų advokato orderių matyti, kad tarp jos ir nuteistųjų buvo sudarytas susitarimas dėl gynybos apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 137, 138). Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuteistiesiems parinkti gynėjai (advokatas Ramūnas Vanagas ir advokatė Anna Grinevič) į teismo posėdžius atvykę nebuvo. Be to, BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014 m. birželio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014 m. birželio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistųjų netenkintini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 dalimis,
nutaria:
Nuteistojo A. (A.) L. ir nuteistojo A. L. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendį pakeisti. Pašalinti iš kaltinimo aplinkybes, kad „A. L. iš už nugaros kumščiu sudavė Z. P. į galvos sritį, taip savo įžūliais veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam Z. P.“ ir kad „A. L. kumščiu sudavė smūgį atsistojusiam J. V. į galvos sritį, taip savo įžūliais veiksmais sukėlė fizinį skausmą J. V.“.
Panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendį dalyje dėl 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam Z. P. (Z. P.) solidariai iš A. L. ir A. L.. Priteisti iš A. (A.) L. nukentėjusiajam Z. P. (Z. P.) 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.