Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo panaikinimo byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2020-09-17 sprendimą Nr. 21R-VSM(AG-652/04-2020) (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Valstybinę lietuvių kalbos komisijos (toliau – Komisija) pirmininką A. A. pateikti jo prašymą svarstymui Komisijai arba įpareigoti pačią Komisiją kaip kolegialų organą svarstyti jo prašymą – klausimą dėl administracinės procedūros atnaujinimo ir iš naujo persvarstyti Komisijos 2019-06-27 nutarimą (toliau - Nutarimas) dėl Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno per teismo nustatytą terminą.

Skunde nurodo, kad 2020-07-01 raštu (toliau – Prašymas) kreipėsi į Komisiją, prašydamas informuoti, kas yra Komisijos 2020-02-10 rašte Nr. S 1-59(1.7) minimo leidinio „Glossary for A. I.“ oficialus leidėjas, kokia leidykla veikalą išleido, kokioje valstybėje veikalas yra išleistas, kokie tikslūs veikalo bibliografiniai duomenys, pagal kuriuos būtų galima patikrinti ir nustatyti minimo leidinio originalumą. Kartu Komisijos, kaip kolegialaus organo, priėmusios Nutarimą, prašė (jei paaiškėtų, kad leidinys neegzistuoja) atnaujinti administracinę procedūrą ir atlikti klaidos taisymo procedūrą bei iš naujo persvarstyti Nutarimą. Komisija 2020-02-10 rašte pareiškėjui suteikė informaciją, kad Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno pagrindas yra tarptautinio autorių kolektyvo parengtas leidinys. Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos 2019-06-27 jam pateiktas posėdžio 2019-06-28 protokolas P-6 patvirtina, kad Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas yra verstinis. Kadangi Komisija, kaip kolegialus organas, galėjo būti suklaidintas, tai ir prašė persvarstyti minėtą klausimą.

Pažymi, kad Komisijos pirmininkas A. A. 2020-07-23 raštu Nr. S1-281(1.7) (toliau - Raštas) nesuteikė informacijos, patvirtinančios kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo publikuotas „motininis“ žodynas, kurio vertimas Komisijoje 2019-06-27 aprobuotas kaip verstinis ir išleistas kaip Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas; nurodė, kad pirminis „verstinio“ žodyno pavadinimas buvo „Akademinis sąžiningumas“ ir dėl to neįmanoma atsekti, kur yra leidinio originalas; atsakė vienasmeniškai ir tuo faktiškai atsisakė klausimo svarstymą pateikti Komisijai.

Paaiškina, kad apskundė Komisijos pirmininką A. A., kuris atsakė vienasmeniškai ir tuo faktiškai atsisakė klausimo svarstymą pateikti Komisijai kaip kolegialiam organui, į kurį kreipėsi (neveikimas), siekdamas atnaujinti administracinę procedūrą ir atlikti klaidos taisymo procedūrą bei iš naujo persvarstyti Nutarimą – neveikimo. Jis LAGK praš įpareigoti Komisijos pirmininką A. A. pateikti mano prašymą svarstymui Komisijai arba įpareigoti pačią Komisiją kaip kolegialų organą svarstyti jo prašymą – klausimą dėl administracinės procedūros atnaujinimo ir iš naujo persvarstyti Komisijos Nutarimą; nušalinti LAGK narę I. L. nuo šio skundo nagrinėjimo; apžiūrėti LAGK bylą, kurioje komisija 2020-05-20 priėmė sprendimą Nr.21R-364(AG-317/05-2020), joje yra duomenų, kad jam Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas buvo pritaikytas ir sukėlė teisines pasekmes, dėl to kelia jo civilinės apyvartos legitimumo klausimą Komisijai, kuri jį iš esmės aprobavo, būdama suklaidinta; skundo nagrinėjimą organizuoti taip, kad Komisijos posėdžio eigos fiksavimas būtų atliktas Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. LAGK Sprendimu, kurį priėmė ir pasirašė trys iš septynių komisijos narių: V. K., I. L. ir Ž. P., jo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Skundą teismui grindžia dviem aspektais: materialinės teisės netinkamu taikymu (netaikymu) ir procesinės teisės (procedūriniais) pažeidimais LAGK. Komisijos pirmininkas A. A. Raštu faktiškai pripažino, kad Komisija neturi informacijos, patvirtinančios, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo publikuotas originalus leidinys – „motininis“ žodynas, kurio vertimą Lietuvoje Komisija Nutarimu aprobavo kaip verstinį, o publikuotas (išleistas) Lietuvoje jau kaip Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas. Be to, Raštu pažymėjo, kad pirminis žodyno lietuviškas pavadinimas buvo “Akademinis sąžiningumas”. Tai sudaro kliūtis rasti informaciją (siekiant patikrinti pagal originalą): kas yra leidinio „Glossary for A. I.“ oficialus leidėjas ir kur yra originalas, kokia leidykla jį išleido, kokioje valstybėje, kokie tikslūs bibliografiniai duomenys, pagal kuriuos būtų galima patikrinti ir nustatyti minimo „leidinio“ originalumą (kur saugomas/deponuotas originalas), Komisijos Terminologijos pakomisės 2019-06-05 posėdžio metu dalyvavęs Komisijos darbuotojas A. U. lietuvišką vertimą palygino su angliškąja originalo versija, todėl kreipėsi į tinkamą adresatą. Faktinė aplinkybė, kokioje valstybėje buvo publikuotas (paskelbtas) veikalas „Glossary for A. I.“, yra teisiškai reikšminga, nes nuo jos priklausys, kokios valstybės teisė taikytina veikalui, taip pat „išversto“ veikalo originalumo (galimai bet kada keičiama versija) šaltinio suradimas. Dėl to yra teisiškai reikšminga informacijos apie leidinio atsiradimą (civilinių santykių atsiradimą) ir tai sieju su publikavimu (paskelbimu) ir jo originaliojo šaltinio įtvirtinimu. Priešingu atveju, originaliojo leidinio versijos nebūtų įmanoma nustatyti ir patikrinti su vertimu. LAGK pripažino, kad Komisija neturi duomenų apie veikalą „Glossary for A. I.“.

Nurodo, kad Komisijos pirmininkas pasiūlė kreiptis į Mykolo Romerio universitetą. Dėl šioje administracinio ginčo byloje esančios informacijos ir aplinkybių minėto žodyno vertimo ekspertizę organizavusio pareigūno pasiūlymu nesinaudojo, nes suabejojo, kaip recenzentė J. G.-Butler galėjo atlikti Komisijos užsakytą vertimo recenziją, kai pati Komisija (vertimo recenzijos užsakovė) dėl šaltinio, iš kurio buvo verstas žodynas, duomenų siūlo kreiptis į Mykolo Romerio universitetą – reiškia, apie „motininį“ žodyną jokios informacijos neturi, o pati recenzentė J. G.-Butler savo recenzijoje komentuoja angliškus tekstus. Pažymi, kad rengiantis bylos nagrinėjimui, LAGK 2020-10-01 raštu Nr.19R-2802 informavo, kad darbas LAGK organizuojamas kolegijose. Jam nežinomas ir nesuprantamas kolegijų sudarymo principas ir narių atranka į kolegijas, atrankos kriterijai, narių į kolegijas kiekio parinkimas. Pareikšto nušalinimo LAGK narei I. L. klausimo sprendimo motyvų ir argumentų nėra – tai LAGK pirmininko, o ne visos komisijos valia. Be to, internete pastebėjo viešai skelbiamą informaciją, kad jo skundo, susijusio su Mykolo Romerio universiteto leidiniu, nagrinėjimo metu LAGK pirmininkas Ž. P. 2020-08-27 gynė disertaciją Mykolo Romerio universitete ir tuo pačiu dalyvavo skundo, susijusio su Mykolo Romerio universiteto leidiniu, nagrinėjime bei taip tapo šališkas dėl veikalų, kurių autentiškumas ir autorystės klausimai sudaro šio skundo dalyką. Dėl to Ž. P. ne tik negalėjo spręsti komisijos narei I. L. pareikšto nušalinimo klausimo, bet ir pats privalėjo nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo. Sprendimą priėmė neteisėtos ir ne pilnos sudėties LAGK, be to, ji netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su administracine procedūra bei neatskleidė bylos esmės.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas Prašymu kreipėsi į Komisiją prašydamas suteikti informaciją. Komisija jam atsakė Raštu, kuriame pasiūlė kreiptis į Mykolo Romerio universitetą, kaip į aiškinamojo žodyno „Akademinis sąžiningumas“ (tai pirminis „Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno“ pavadinimas) projekto teikėją vertinti Komisijai. Mykolo Romerio universiteto 2019-01-08 rašte Nr. 3A(11.21-32003)-8 Komisijai teigiama, kad minėtas projektas parengtas kaip žodyno „Glossary for A. I.“ vertimas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Taigi tikslia „Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno“ šaltinio anglų kalba informacija gali disponuoti Mykolo Romerio universitetas, o Komisija negali teikti informacijos, kurios neturi ir kuri jai nėra reikalinga pagal kompetenciją. Pareiškėjas Prašyme Komisijai kelia hipotetinę prielaidą: jeigu paaiškėtų, kad leidinys „Glossary for A. I.“ neegzistuoja, Komisijos kaip kolegialaus organo, priėmusio nutarimą dėl „Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno“, prašo atnaujinti administracinę procedūrą ir atlikti klaidos taisymo procedūrą bei iš naujo persvarstyti Nutarimą. Pareiškėjas 2020-08-24 skunde LAGK jau teigia, kad Komisijai skundžia Komisijos pirmininką, kuris atsakė vienasmeniškai ir tuo faktiškai atsisakė pateikti Komisijai kaip kolegialiam organui, į kurį kreipėsi (neveikimas), siekdamas atnaujinti administracinę procedūrą ir atlikti klaidos taisymo procedūrą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas iškraipo faktus, nes savo Prašyme Komisijai pateikia tik hipotetinį teiginį, kad įvykus tam tikroms aplinkybėms (paaiškėjus, kad leidinys neegzistuoja) jis prašytų atlikti tam tikrus veiksmus, o skunde LAGK jau teigia, kad kreipėsi su prašymu atnaujinti administracinę procedūrą. Taigi pareiškėjas tik skunde LAGK suformulavo reikalavimą įpareigoti Komisiją atnaujinti administracinę procedūrą ir atlikti klaidos taisymo procedūrą, tačiau Komisijai jis tokio reikalavimo nebuvo pateikęs. Atkreipia dėmesį, kad Komisija neturėjo ir neturi informacijos dėl žodyno „Glossary for A. I.“ „neegzistavimo“ ir atliko „Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno“ vertinimo procedūras pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 5 punkte įgyvendindama jai nustatytą uždavinį - vertinti ir tvirtinti svarbiausius norminamuosius kalbos veikalus (žodynus, žinynus, vadovus, vadovėlius) ir vadovaudamasi Terminų žodynų vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis 2004-06-03 Komisijos nutarimu Nr. N-8 (97). Vadovaudamasi šiais teisės aktais Komisija pagal savo kompetenciją vertina spausdintinio ar elektroninio terminų žodyno, kaip lietuviu kalbos terminų ir jų apibrėžčių (jei žodynas aiškinamasis) visumos, atitiktį kalbos taisyklingumo reikalavimams ir pagrindiniams terminologijos principams. Nustatyti lietuviško teksto atitiktį kitakalbiams leksikografiniams šaltiniams nėra Komisijos kompetencija. 2019-06-27 posėdyje Komisija teigiamai įvertino „Aiškinamąjį akademinio sąžiningumo terminų žodyną“, taigi pripažino, kad jis atitinka lietuvių kalbos taisyklingumo reikalavimus, o jo terminų straipsnių visuma - pagrindinius terminologijos principus.

Pabrėžia, kad atsižvelgiant į Įstatyme ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Seimo 2004-05-11 nutarimu Nr. BČ-2232 „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai) jai priskirtus uždavinius, ne Komisijos kompetencija atlikti pareiškėjo minimų hipotetinių teiginių ir faktinių aplinkybių tyrimą ir vertinimą bei tokio tyrimo ir vertinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių teisinę kvalifikaciją. Komisijos pirmininkas, kaip įstaigos vadovas, atstovaudamas jai pagal Nuostatų 13 punkto 5 papunktį ir būdamas atsakingas už tai, kad Komisija atliktų jai pavestas funkcijas, turi diskrecijos teisę vienasmeniškai pasirašyti atsakymą, todėl pasirašė atsakymą pareiškėjui ir neturėjo pagrindo pareiškėjo Prašymo teikti svarstyti Komisijos posėdyje. Taigi pareiškėjo prašymas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra nepagrįstas.

Dėl reikalavimo išreikalauti „Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno“ rankraščius, kurie buvo pateikti ir svarstomi Komisijoje, atsakyta Komisijos 2020-02-10 rašte - paaiškinta, kad vadovaujantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 str. 2 d. 2 p. „Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno“ rankraščio Komisija pateikti negali, nes į šį dokumentą trečiosios šalys turi autorių teises. Jos priklauso Mykolo Romerio universitetui. Dėl reikalavimo išreikalauti informaciją, kas yra „Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno“ autorius ar autoriai, pareiškėjas kreipėsi į Komisiją 2020-10-14 raštu. Komisija šį pareiškėjo prašymą 2020-10-20 raštu „Dėl informacijos pateikimo“ persiuntė Mykolo Romerio universitetui ir apie tai pareiškėją informavo 2020-10-20 raštu „Dėl prašymo persiuntimo“. Atkreipia dėmesį, kad Komisija šio žodyno nerengė, o tik vertino teisės aktų nustatyta tvarka. Minėto žodyno projektą 2019 m. Komisijai vertinti pateikė Mykolo Romerio universitetas, be to, internetu publikuojamo žodyno poantraštiniame lape įrašyta, kad Lietuvoje leidinį parengė Mykolo Romerio universiteto Akademinės etikos centras, todėl jis gali pateikti tikslią prašomą informaciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros ministerija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo skundas grindžiamas Komisijos neveikimu, juo siekiama, kad Komisija iš naujo įvertintų Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno atitiktį kalbos taisyklingumo reikalavimams ir pagrindiniams terminologijos principams. Kultūros ministerijos dalyvavimą byloje pareiškėjas motyvuoja tuo, kad 1) tarp Ministerijos veiklos tikslų yra valstybės politikos formavimas valstybinės kalbos srityje ir jos įgyvendinimo organizavimas, koordinavimas ir kontroliavimas; 2) minėtam tikslui pasiekti Ministerija rengia įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus valstybinės kalbos srityje; 3) Ministerija yra pateikusi savo nuomonę; 4) Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas deponavimui į Nacionalinį publikuotų dokumentų archyvinį fondą nebuvo pateiktas. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-10-13 nutarimu Nr. 1469, 8.3 papunktyje nurodoma, kad vienas iš Kultūros ministerijos tikslų yra formuoti valstybės politiką valstybinės kalbos, visuomenės informavimo srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Kultūros ministerija yra viena iš valstybės institucijų, formuojančių valstybės politiką valstybinės kalbos srityje, organizuojančių, koordinuojančių ir kontroliuojančių jos įgyvendinimą. Komisija taip pat sprendžia kalbos politikos ir Įstatymo įgyvendinimo klausimus, teikia valstybės institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų projektų, kuriuose yra nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą, nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, vykdo lietuvių kalbos norminimo ir kodifikavimo darbą inter alia vertina ir tvirtina svarbiausius norminamuosius kalbos veikalus (žodynus, žinynus, vadovus, vadovėlius) ir kt. (Įstatymo 3 straipsnis).

Pažymi, kad pareiškėjas iš esmės skundžia Komisijos neveikimą ir / ar netinkamą veikimą Raštu pateikiant atsakymą į pareiškėjo Prašymą, dėl ko, pareiškėjo manymu, jam kilo individualios teisinės pasekmės. Todėl Kultūros ministerijos vertinimu, nors jos funkcijos ir yra iš dalies susijusios su valstybinės kalbos sritimi, tačiau ji tik veikia valstybinės kalbos politikos formavime, o ne individualaus pobūdžio ginčų sprendime ar Komisijos darbo organizavime. Atkreipia dėmesį, kad Komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga (Įstatymo 1 straipsnis). Komisijos įgaliojimų ribas ir darbų tvarką (darbo organizavimą) nustato Komisijos nuostatai (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), kuriuos taip pat tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Šiuo atveju pareiškėjo skundas yra pareikštas Komisijai, kuri nėra pavaldi Kultūros ministerijai, todėl Kultūros ministerija negali daryti įtakos jai nepavaldžiai institucijai ir (ar) vertinti jos veiksmų teisėtumą. Tokią poziciją Kultūros ministerija išreiškė ir 2020-03-25 atsakyme Nr. S2-769 į pareiškėjo 2020-02-19 prašymą ir 2020-03-17 skundą. Šiuo atveju nei skundžiamame LAGK sprendime, nei pateiktame skunde nenurodoma, kokias teisines pasekmes šios bylos išsprendimas sukels Kultūros ministerijai. Vien ta aplinkybė, kad Kultūros ministerija yra viena iš institucijų, formuojančių valstybinės kalbos politiką ir ją įgyvendinanti, nereiškia, kad ji vykdo funkcijas, susijusias su žodynų tvirtinimu, atitinkamai ir Komisijos veiklos bei jos priimamų sprendimų tikrinimu ir (ar) vertinimu. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Kultūros ministerija mano, kad į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta nepagrįstai, nes bylos išsprendimas neturės įtakos Kultūros ministerijos teisėms ir pareigoms, todėl negali pasisakyti dėl skundo esmės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020-09-17 sprendimo Nr. 21R-VSM(AG-652/04-2020) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Komisijai pateikė Prašymą, kuriame prašė informuoti, kas yra jos 2020-02-10 rašte minimo leidinio „Glossary for A. I.“ oficialus leidėjas, kokia leidykla veikalą išleido, kokioje valstybėje veikalas yra išleistas, kokie yra tikslūs veikalo bibliografiniai duomenys, pagal kuriuos būtų galima patikrinti ir nustatyti minėto leidinio originalumą (kur saugomas/deponuotas originalas). Taip pat pareiškėjas prašė atnaujinti administracinę procedūrą ir atlikti klaidos taisymo procedūrą bei iš naujo persvarstyti Nutarimą (LAGK b. 1. 85-86).

Komisija Raštu atsakė į pareiškėjo Prašymą bei nurodė, kad ji nėra „Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno“ rengėja ar užsakovė. Minėto žodyno projektą pateikė Komisijai vertinti Mykolo Romerio universitetas, pridėto egzemplioriaus poantraštiniame lape nurodyta, kad „Lietuvoje leidinį parengė: Mykolo Romerio universiteto Akademinės etikos centras“. Dėl šaltinio, iš kurio buvo verstas kalbamasis žodynas, duomenų, pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į Mykolo Romerio universitetą (LAGK b. 1. 87).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2004-05-11 nutarimu Nr. IX-2232 (toliau - Nuostatai). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, Komisijai vadovauja pirmininkas. Komisijos uždaviniai įtvirtinti Įstatymo 3 straipsnyje, vienas iš jų - vertina ir tvirtina svarbiausius norminamuosius kalbos veikalus (žodynus, žinynus, vadovus, vadovėlius). Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisijos įgaliojimų ribas ir darbų tvarką nustato Komisijos nuostatai. Komisijos įgaliojimų sričiai priklausantys klausimai svarstomi ir sprendžiami Komisijos posėdžiuose (2 dalis). Pagal Nuostatų 6 dalį svarbiausias Komisijos uždavinys - spręsti Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus. Nuostatų 7 dalyje nurodytos Komisijos vykdomos funkcijos: teikia Seimui, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei siūlymus kalbos politikos ir Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimais (7 dalies 1 punktas); teikia Seimui išvadas dėl teisės aktų kalbos (7 dalies 2 punktas); nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendžia lietuvių kalbos norminimo ir kodifikavimo klausimus (7 dalies 3 punktas); vertina ir tvirtina svarbiausius norminamuosius kalbos veikalus (žodynus, žinynus, vadovus, vadovėlius) (7 dalies 4 punktas); rūpinasi lietuvių kalbos diegimu į informacines technologijas (7 dalies 5 punktas); aprobuoja svetimybių keitimą lietuviškais atitikmenimis, rūpinasi tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimu, tvirtina lietuvių, latvių, prūsų ir kitų baltų etninių žemių lietuviškų tradicinių vietovardžių sąrašą ir nustato tradicinių vietovardžių vartojimo Lietuvos Respublikoje tvarką (7 dalies 6 punktas); nagrinėja visuomenės kalbos kultūros klausimus ir priima dėl jų sprendimus, rūpinasi kalbos būkle švietimo įstaigose, visuomenės informavimo priemonėse, leidyboje, mokslo veikloje, viešajame gyvenime ir kitose srityse (7 dalies 7 punktas); svarsto visuomenės keliamus svarbius kalbos vartosenos ir norminimo klausimus ir priima dėl jų sprendimus (7 dalies 8 punktas); tvirtina Komisijos pajamų ir išlaidų sąmatą (7 dalies 9 punktas); tvirtina Komisijos sekretoriato nuostatus, jo struktūrą ir pareigybių sąrašus (7 dalies 10 punktas); nustato bendruosius kalbos tvarkytojų kvalifikacinius reikalavimus (7 dalies 11 punktas); atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas (7 dalies 12 punktas).

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą, matyti, kad Komisija jai priskirtose veiklos srityse, be kita ko, turi teisę vertinti bei tvirtinti žodynus. Komisija nurodė ir paaiškino, kad 2019-06-27. svarstė „Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno“ rankraštį ir nutarė, kad minėtas žodynas atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus, jo terminų straipsnių visuma - pagrindinius terminologijos principus (LAGK b. 1. 20). Taigi, šis klausimas Komisijoje buvo išspręstas Nutarimu (kaip kolegialios institucijos sprendimu) Komisijai suteiktų įgaliojimų apimtimi. Pareiškėjo argumentas, kad jo Prašymas tiesiogiai susijęs su Nutarimu, todėl turi būti atnaujinta procedūra, yra nepagrįsti, nes minimas nutarimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Vadovaujantis Komisijos kompetenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, sutiktina su atsakovės pozicija, kad nustatyti lietuviško teksto atitiktį kitakalbiams leksikografiniams šaltiniams, nėra jos kompetencija Įstatymo taikymo prasme. Pabrėžtina, kad Komisija pagal jai suteiktą kompetenciją vertino spausdintinio ar elektroninio terminų žodyno, kaip lietuvių kalbos terminų ir jų apibrėžčių, visumos atitiktį kalbos taisyklingumo reikalavimams ir pagrindiniams terminologijos principams. Konstatuotina, kad teisinio pagrindo svarstyti Nutarimu išspręstą klausimą Komisija neturėjo, todėl šis pareiškėjo prašymas laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes teismas daro išvadą, kad LAGK Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo suformuluotas reikalavimas pateikti informaciją Prašyme iškeltais klausimais nėra atsakovei priskirtų uždavinių įgyvendinimas pagal Įstatyme ar Nuostatuose įtvirtintą kompetenciją. Todėl Komisija, nagrinėdama pareiškėjo Prašymą suteikti jame nurodomą informaciją, neturėjo jo nagrinėti Įstatyme priskirtų funkcijų įgyvendinimo aspektu. Kaip matyti iš bylos, į pareiškėjo Prašymą atsakovė jam atsakė suteikdama turimą informaciją, o dėl prašomos informacijos, kurios ji objektyviai negali turėti, suteikimo, nurodė, kad jis turi teisę kreiptis į Mykolo Romerio universitetą. Pareiškėjas neginčija, kad atsakovė nėra nei žodyno rengėja nei užsakovė. Ta aplinkybė, kad pats pareiškėjas nesikreipė į nurodytą įstaigą, bet pasirinko skųsti Komisijos veiksmus, siekdamas gauti reikiamą informaciją, yra jo pasirinkimas.

Pareiškėjas nurodė, kad pateikto skundo pagrindas yra ne Raštas, o jo Prašymas Komisijai ir jame suformuluoti reikalavimai, į kuriuos nėra atsakyta, t. y. ginčą kvalifikuoja kaip atsakovės neveikimą. LAGK Komisijos veiksmuose neveikimo požymių nenustatė bei pripažino, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina atsakovės pateikta informacija, negali būti vertinama kaip neveikimas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktika, savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad Komisija nereagavo į pareiškėjo Prašymą, jo nesprendė. Atsakymas į pareiškėjo Prašymą buvo pateiktas Komisijos pirmininko 2020-07-23 raštu, todėl LAGK išvados, kad šiuo atveju nėra neveikimo, pagrįstos. Pagal Nuostatų 13 dalies 5 punktą, Komisijos pirmininkas atstovauja Komisijai. Atsakymą pasirašė Komisijos pirmininkas, kuris vadovauja šiai komisijai, taigi, jis turėjo diskrecijos teisę vienasmeniškai pasirašyti atsakymą. Teismas pagrįsta laiko LAGK Sprendime padarytą išvadą, kad byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog viešojo administravimo subjektas – Komisija, atstovaujama jo pirmininko, - atliko pareiškėjo prašomus atlikti veiksmus, t. y. atsakė į jo Prašymą. Tai, kad pareiškėjas skundą kvalifikuoja dėl neveikimo, savaime negali pagrįsti keliamo reikalavimo. Pareiškėjas nenurodė tokio prašymo teisinio pagrindo, teismas jo taip pat nenustatė. Nenustačius atsakovės veiksmuose neveikimo, negali būti tenkinamas pareiškėjo prašymas įpareigoti Komisijos pirmininką jo Prašymą pateikti svarstyti Komisijai arba įpareigoti ją pačią svarstyti prašymą kaip kolegialią įstaigą.

Pareiškėjas prašo apžiūrėti bylą, kurioje LAGK 2020-05-20 priėmė sprendimą Nr.21R-364 (AG-317/05-2020, Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr.eI2-4033-1047/2020 ir Nr.eI3-1848-426/2020), nes joje yra duomenų, kad jam Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas buvo pritaikytas ir sukėlė teisines pasekmes, dėl to kelia jo teisėtumo klausimą. Pareiškėjo prašymas apžiūrėti bylą yra procesinio pobūdžio klausimas. Iš Teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų matyti, kad bylose Nr.eI2-4033-1047/2020 ir Nr.eI3-1848-426/2020 nagrinėjami ginčai nėra tiesiogiai susiję su šia byla ir neturi teisinės reikšmės šios bylos baigčiai. Šioje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl informacijos apie Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyną teikimo, tačiau ne dėl šio žodyno pagrindu jam taikytų poveikio priemonių teisėtumo. Aplinkybė, kad Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynu buvo remtasi vertinant jo darbą ir tai jam sukėlė neigiamas pasekmes, šiam ginčui nėra reikšminga ir įtakos jo išsprendimui neturi. Pagrindinis pareiškėjo reikalavimas Komisijai buvo pateikti informaciją. Šio prašymo Komisija įvykdyti negalėjo dėl minėtų pagrįstų priežasčių. Be to, Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno įtaka pareiškėjo teisėms nebuvo priežastis, dėl kurios atsisakyta pateikti prašomą informaciją.

Pareiškėjas taip pat prašo iš Komisijos išreikalauti Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno rankraščius, kurie buvo pateikti ir svarstomi Komisijoje – LAGK su atsakovo atsiliepimu pateikto Mykolo Romerio universiteto 2019-01-08 rašto Nr.3A(11.21-32003)-8 priedus; informaciją, kas yra Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno autorius ar autoriai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui dėl šio reikalavimo atsakyta Komisijos 2020-02-10 rašte. Jame nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte, „Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno“ rankraščio Komisija pateikti negali, nes į šį dokumentą trečiosios šalys turi autorių teises; žodyno rankraščio turtinės autorių teisės priklauso Mykolo Romerio universitetui. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas informacijos apie Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno autorius kreipėsi į Komisiją 2020-10-14 raštu. Komisija šį pareiškėjo prašymą 2020-10-20 raštu „Dėl informacijos pateikimo“ persiuntė Mykolo Romerio universitetui ir apie tai pareiškėją informavo 2020-10-20 raštu „Dėl prašymo persiuntimo“. Darytina išvada, kad visi šie pareiškėjo prašymai buvo tinkamai išspręsti, į juos argumentuotai atsakyta, išaiškinta, kur galima kreiptis dėl norimos informacijos gavimo.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo galimus ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos pažeidimus nagrinėjant jo skundą LAGK. Pareiškėjas teigia, kad jam nežinoma darbo LAGK organizavimo tvarka, nesutinka dėl posėdžio fiksavimo būdo. Pažymėtina, kad LAGK ginčų nagrinėjimą reglamentuoja Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas. Šiame įstatyme LAGK nėra nustatyta pareigos bylos šalims atskirai išdėstyti skundų skirstymo tvarkos, pagrįsti skundą nagrinėsiančių komisijos narių skaičių ir panašiai. Šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad LAGK posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 komisijos nariai. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos posėdžio eigai fiksuoti daromas garso įrašas arba rašomas posėdžio protokolas. Sprendimą dėl posėdžių eigos fiksavimo būdo priima administracinių ginčų komisija. Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad LAGK posėdžio pirmininkas supažindina bylos šalis su posėdžio tvarka, eiga ir bylos šalių procesinėmis teisėmis. Bylos šalims suteikiama galimybė pateikti papildomus prašymus, dokumentus, pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams. Bylos šalių prašymai sprendžiami nedelsiant. Teismas nenustatė, kad LAGK, nagrinėdama pareiškėjo skundą būtų pažeidusi nurodytas ar kitas Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nuostatas, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebūtų pranešta apie ginčą nagrinėsiančius LAGK narius, nesuteikta teisė pareikšti nušalinimą ar, kad nušalinimas būtų sprendžiamas pažeidžiant nurodytame įstatyme įtvirtintą tvarką. Pareiškėjas pasinaudojo nušalinimo teise nagrinėjant bylą LAGK ir nušalinimas buvo išspręstas Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Teismas, susipažinęs ir įvertinęs Rašte nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus dėl pareiškėjo reikštų prašymų, konstatuoja, kad atsakovas, nepažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo normų, atsakė į kiekvieną pareiškėjo klausimą, motyvavo atsakymus, nurodė išsamius faktinius bei teisinius informacijos teikimo pagrindus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Teismas taip pat daro išvadą, kad LAGK išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą dėl ginčo šioje byloje. Patenkinti pareiškėjo reikalavimus nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.