Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjęs ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei V. L. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123, 142 straipsniuose nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką bei terminus, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje yra ieškovo prašymas, atsakovei nepateikus atsiliepimo, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-08-21 buvo apgadintas A. S. priklausantis turtas – buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų spyna. Minėtas butas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas pripažino įvykį draudžiamuoju ir atlygino padarytą žalą išmokėdamas nukentėjusiajai 10,50 eurų dydžio draudimo išmoką. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pažyma patvirtina, jog dėl įvykio yra atsakinga V. L., kuri apgadino draudėjos buto durų spyną, todėl ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 10,50 eurų žalos atlyginimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje. nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį kitą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. 1 d.). Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad už padarytą žalą yra atsakinga ir ją turi atlyginti atsakovė V. L. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu, todėl iš atsakovės priteistinas 10,50 eurų žalos atlyginimas ieškovo naudai.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (10,50 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinas 15,00 eurų žyminis mokestis ieškovo naudai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. L., gim. (duomenys neskelbtini), 10,50 eurų žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (10,50 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 eurų bylinėjimosi išlaidas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovas turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas