- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-03
- Bylos Nr.
- e2-1433-1069/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00342-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- G. S.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui G. S. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė ADB „Gjensidige“ prašo priteisti iš atsakovo G. S. 632,37 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2016-11-19 iš atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo užlietas vandeniu draudėjo – V. S. Č. butas, esantis (duomenys neskelbtini) Kadangi užlietas turtas buvo apdraustas gyventojų turto draudimu, ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 632,37 Eur draudimo išmoką ir įgijo teisę reikalauti šios sumos iš atsakingo už žalą atsakovo. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad procesiniai dokumentai atsakovui pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalies nuostatas laikomi tinkamai įteiktais (procesiniai dokumentai adresatui (atsakovui) įteikti 2018-03-15 viešo paskelbimo būdu).
Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo ieškovės draustas būsto draudimu, draudėjas – V. S. Č.. 2016-11-25 turto apžiūros akte užfiksuota, kad 2016-11-19 minėtas butas buvo užlietas iš aukščiau esančio buto ((duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybes teise priklauso atsakovui. Iš 2016-11-25 nuostolio suderinimo skaičiuoklės matyti, kad nuostolių suma, įvertinus medžiagų nusidėvėjimą, sudarė 632,37 Eur. Draudimo išmokos mokėjimo pažyma leidžia spręsti apie tokio dydžio draudimo išmokos sumokėjimą. Ieškovė 2017-04-20 ir 2017-06-30 rašytinėmis pretenzijomis kreipėsi į atsakovą, prašydama atlyginti žalą, tačiau jis žalos neatlygino.
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.
Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas.
Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o jeigu šis apsidraudęs – iš jo draudiko.
Byloje nustatyta, kad ieškovė (draudikė) turto draudimo sutartimi apdraudė V. S. Č. butą, esantį, (duomenys neskelbtini), o pastarasis buvo užlietas vandeniu, pratekėjusiu iš viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui G. S., ir vandens poveikyje buvo sugadintos buto lubos bei sienos. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo mirusio draudėjo (V. S. Č.) sutuoktinei P. Č. 634,88 Eur draudimo išmoką.
Ieškovė atlygino žalą nukentėjusiam asmeniui pagal turto draudimo sutartį, o šiai draudimo sutarties rūšiai CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nenustato draudiko subrogacinio reikalavimo dėl draudimo išmokos sugrąžinimo iš žalą padariusio (atsakingo) asmens ir (ar) jo draudiko apribojimų. Taigi, pagal turto draudimo sutartį išmokėjusi draudimo išmoką ieškovė, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, įgyja teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (atsakovo) ir (ar) jo draudiko.
CK 6.263 straipsnio 1 dalis įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Tai reiškia, jog ieškovė privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką žemiau esančio buto savininkas dėl jo buto užliejimo įrodinėdamas aukščiau esančio buto savininko neteisėtus veiksmus privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju tekėjo vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Todėl aplinkybės, kad vanduo tekėdamas iš aukščiau esančio buto užliejo žemiau esantį butą, nustatymo pakanka atsakovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017, 23 punktas).
Kadangi nustatyta, kad dėl atsakovo veiksmų kilo žala ir jo žalą atlygino ieškovė, ieškovė įgijo regreso teisę į atsakovą, todėl iš atsakovo priteistina ieškovės atlyginta 632,37 Eur dydžio žala (CK 6.246 - 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6.261 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis) bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybei iš atsakovo nepriteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 - 286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei ADB „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 10057869) 632,37 Eur (šešis šimtus trisdešimt du eurus ir 37 ct) žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 632,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. kovo 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė per 20 dienų gali apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.