- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- e1-281-1240/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27784-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Zubkas
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Petro Janulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje:
V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, neįgalus, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. liepos 19 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, konflikto su sugyventine J. R. metu, tyčia suduodamas ranka J. R. ne mažiau trijų kartų į veidą ir dešinę ranką, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos nariui – sugyventinei J. R. sukėlė fizinį skausmą.
2. V. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2025 m. sausio 3 d., apie 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), garaže, konflikto su broliu J. Š., tyčia spirdamas J. Š. vieną kartą į krūtinę, suduodamas ne mažiau kaip vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu J. Š. į veidą ir galvą, jį sužalojo padarydamas poodinę kraujosruvą galvoje, tuo nukentėjusiajam, artimam giminaičiui – broliui J. Š. nežymiai sutrikdė sveikatą.
Fizinio skausmo sukėlimas J. R.
3. Kaltinamasis V. Š. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad psichinėmis ligomis neserga, pas psichiatrus, priklausomybės ligų kabinete neregistruotas. 2024 m. liepos 19 d., apie 16 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), susipyko su sugyventine J. R.. Prisimena, kad konflikto metu tyčia kokius tris kartus delnu sudavė sugyventinei J. R. į veidą. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl tikslaus smūgių skaičiaus pasakyti negali. Ar jai sudavė į ranką, pasakyti negali dėl tuo metu buvusio girtumo. Pripažįsta, kad savo sugyventinei sukėlė fizinį skausmą. Vėliau su sugyventine susitaikė, jos atsiprašė, padarytą žalą atlygino, sugyventinė jam pretenzijų neturi. Ateityje pasižada elgtis tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
4. Be kaltinamojo V. Š. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
4.1. Iš 2024 m. liepos 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja J. R. parodė, jog 2024 m. liepos 19 d. namuose girtavo su sugyventiniu. Apie 16 val. įvykusio konflikto metu sugyventinis V. Š. jai sudavė smūgius ranka į veidą ir dešinę ranką, taip sukeldamas fizinį skausmą. Prašo sugyventinį nubausti įstatymų nustatyta tvarka.
4.2. Nukentėjusiosios J. R. parodymais. Ji parodė, kad 2024 m. liepos 19 d. kartu su sugyventiniu V. Š. namuose vartojo alkoholį. Abu girtavo nuo Joninių, prieš tai aštuonerius metus nebuvo vartoję alkoholio. Išgertuvių metu nuolat pykosi. Apie 16 val. įvykusio konflikto metu sugyventinis V. Š. jai sudavė tris kartus ranka į veidą ir dešinę ranką. Tokiais veiksmais sugyventinis jai sukėlė fizinį skausmą. Vėliau su sugyventiniu susitaikė, jis atsiprašė, padarytą žalą atlygino, jam pretenzijų neturi. Mano, kad sugyventinis daugiau taip nesielgs.
4.3. 2024 m. liepos 19 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas nukentėjusiosios J. R. kūnas. Ant J. R. veido ties akimis ir ant skruosto matyti kraujosruvos, patinimas.
4.4. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. B. 2024 m. liepos 19 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto“, kuriame nurodoma, kad 2024 m. liepos 19 d., apie 15 val. 56 min. nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), pagal gautą pranešimą, kad pranešėją sumušė sugyventinis. Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), sertifikato patikros Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinus blaivumą, J. R. nustatytas 2,68 promilių girtumas, tuo pačiu alkotesteriu V. Š. nustatytas 2,23 promilių girtumas.
4.5. 2024 m. liepos 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtas daugiabučio (duomenys neskelbtini) butas. Į butą patenkama nuo gatvės, rytų kryptimi per kiemą grįstomis trinkelėmis 30 metrų atstumu. Tada kairėje pusėje matyti butas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Užlipus laiptais į viršų, patenkama prie buto durų. Patekus į buto vidų, tiesiai matyti sofa, prie sofos kairėje pusėje staliukas, ant kurio viršaus matyti paliktas maistas, puodeliai, ir kiti namų apyvokos daiktai. Ant šio kambario grindų matyti rudos spalvos dėmės, ant sofos esanti patalynė sujaukta. Reikšmingų pėdsakų nusikalstamos veikos identifikavimui nerasta. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, iš įvykio vietos niekas nepaimta.
4.6. Iš 2024 m. rugpjūčio 1 d. susitaikymo protokolo matyti, kad įtariamasis V. Š. padarytą žalą J. R. atlygino, jos atsiprašė, su nukentėjusiąja susitaikė, daugiau taip nesielgs, labai gailisi įvykdęs šią nusikalstamą veiką, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti susitaikius. Nukentėjusioji J. R. su įtariamuoju V. Š. susitaikė, V. Š. jos atsiprašė, jai padarytą žalą atlygino, pretenzijų neturi, mano, kad daugiau V. Š. taip nesielgs, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti susitaikius.
4.7. 2024 m. rugpjūčio 2 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, kurį 2024 m. rugpjūčio 2 d. rezoliucija patvirtino Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas. ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.
4.8. 2025 m. sausio 13 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, kurį 2025 m. sausio 13 d. rezoliucija patvirtino Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas, buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius dėl fizinio skausmo sukėlimo J. R..
Nežymus J. Š. sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo jam sukėlimas
2. Kaltinamasis V. Š. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad 2025 m. sausio 3 d. buvo sugyventinės sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini). Po pietų pas jį atėjo brolis J. Š. Abu su broliu nuėjo į namo rūsyje esančią katilinę, ten kūreno pečių. Katilinėje yra du foteliai, ant kurių jie su broliu sėdėjo. Prie fotelių yra staliukas. Abu su broliu vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Išgertuvių metu tarp jo ir brolio kilo konfliktas dėl tėvų paliktų namų. Konflikto metu priėjęs prie fotelyje sėdinčio brolio, jam dešine ranka sudavė kelis smūgius, taip pat sėdinčiam broliui spyrė į krūtinę. Kiek smūgių, kuo ir kur buvo suduota, dėl girtumo nepamena. Įvykio metu buvo labai girtas. Pripažįsta, kad savo broliui sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Viešųjų darbų dirbti negali, nes yra neįgalus. Su broliu ir su sugyventine susitaikė.
3. Be kaltinamojo V. Š. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
6.1. Nukentėjusiojo J. Š. parod ymais. Jis parodė, kad 2025 m. sausio 3 d. paskambino broliui V. Š., norėdamas jį pasveikinti su gimtadieniu. Brolis jį pakvietė atvažiuoti į svečius, paprašė atvežti degtinės. Pokalbio metu suprato, kad brolis jau yra neblaivus. Pas brolį atvyko apie 12 val. 30 min. Kartu su broliu garaže gėrė jo atvežtą degtinę. Išgertuvių metu tarp jo ir brolio kilo konfliktas dėl pinigų už paveldėto turto nuomą, kurių jam brolis neatidavė. Konflikto metu brolis V. Š. koja jam spyrė į krūtinę, jis kartu su foteliu nukrito. Fotelis atsirėmė į dujinę viryklę. Jam dar neatsikėlus nuo fotelio, brolis sudavė jam į galvą ir veidą ne mažiau 20 smūgių. Jam buvo sukeltas skausmas ir padaryti sužalojimai. Įvykio metu buvo neblaivus. Vėliau su broliu susitaikė. Sutinka, jog baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6.2. 2025 m. sausio 3 d. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos M. R. tarnybiniu pranešimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame nurodyta, kad 2025 m. sausio 3 d., apie 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo garaže, išgertuvių metu kilus konfliktui V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), koja spyrė ant fotelio sėdinčiam broliui J. Š. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 1,40 prom. alkoholinis girtumas, į pilvą, dėl ko J. Š. nukrito nuo fotelio, iškart po to V. Š. nenustatytu daiktu sudavė J. Š. į veidą ir galvos sritį ne mažiau kaip 20 kartų, tokiais veiksmais V. Š. broliui sukėlė fizinį skausmą. Kadangi yra nusikalstamos veikos požymių pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
6.3. 2025 m. sausio 3 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas nukentėjusiojo J. Š. kūnas. Ant J. Š. veido kairiojo skruosto matyti du įbrėžimai, už kairės ausies galvos srityje matomi du gumbai.
6.4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2025 m. sausio 28 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. Š. nustatyta poodinė kraujosruva galvoje, padaryta kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą.
6.5. 2025 m. sausio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis mūrinis daugiabutis gyvenamasis namas, kurio butai suskirstyti į atskirus kiemus, visi butai yra per du aukštus. Įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) yra neaptvertas, atviras, kieme yra betoninių trinkelių grindinys. (duomenys neskelbtini) butas yra paskutinis kairėje pusėje esantis butas. Nuo kito buto šis butas yra atskirtas tujų gyvatvore. Bute yra du balkonai, pirmame ir antrame aukštuose. Balkonai yra atitverti su baltos spalvos turėklais. Įėjimas į butą yra pro betoninius laiptus. Po pirmo aukšto balkonu yra rudos spalvos metaliniai pakeliami garažo vartais, kuriais patenkama į garažą. Betoniniais laiptais patekus į 4-tu numeriu pažymėtą butą, atsiduriame prie rudos spalvos metalinių durų, įėjimo į buto vidų. Pro šias duris įėjus į butą atsiduriame dideliame koridoriuje, kur matyti mediniai laiptai vedantys į antrą aukštą, o jų dešinėje, žemiau matyti medinės rudos spalvos durys vedančios į rūsį. Durys pasiekiamos pro betoninius laiptelius. Pro šias duris įėjus matyti dar vieni betoniniai laiptai vedantys žemyn. Laiptais nulipus žemyn kairėje pusėje yra tamsiai rudos spalvos medinės durys vedančios į rūsio patalpą. Pro duris įėjus į rūsio vidų atsiduriame didelėje patalpoje, kur iškart matoma, patalpos kairėje pagal sieną – mini virtuvės zona, o dešinėje yra bendra didelė erdvė ir matomi išėjimo iš garažo pakeliami vartai. Netoli įėjimo į rūsį durų, jų dešinėje, ant grindų matyti šlapia, raudonos spalvos, galimai kraujo žymė. Grindys rūsyje yra betoninės, ant jų visame rūsyje yra maisto likučių. Bendrai rūsyje vyrauja betvarkė. Kairėje pusėje yra baltos spalvos dujinė viryklė, toliau už jos, kairėje yra medinės rudos spalvos virtuvinės spintelės. Dujinė viryklė, spintelių paviršius apdėtas įvairiais indais, puodais, keptuvėmis, maisto produktais. Toliau link rūsio vidurio, dešiniau, stovi medinis rudos spalvos stalas, prie jo ant grindų guli maisto likučiai, tuščias stiklinis butelis nuo alkoholinių gėrimų, ant medinio stalo yra daug maisto likučių, dar daugiau įvairių indų, guli dar vienas stiklinis butelis nuo alkoholinių gėrimų. Prie medinio stalo arčiau virtuvinių baldų stovi medinis fotelis, už stalo, arčiau pakeliamų vartų guli medinis fotelis, atlošu į grindis. Įvykio vietoje rasta kraujo žymė nufotografuota. Daugiau įvykio vietoje jokių pėdsakų nerasta. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota.
6.6. 2025 m. sausio 3 d. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. B. tarnybiniame pranešime „Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto“ nurodoma, kad nukentėjusiajam J. Š. nustatyti sužalojimai: ant kairiojo skruosto nubrozdinimai, gumbas kairėje galvos pusėje. Nukentėjusiajam J. Š. nustatytas 1,20 promilių neblaivumas, įtariamajam V. Š. nustatytas 2,10 promilių neblaivumas.
6.7. 2025 m. sausio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūnų, dirbusių įvykio vietoje nuo 2025-01-03 18 val. 49 min. iki 2025-01-03 22 val. 03 min. kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 19.35 min., užfiksuota, kaip ligoninės priėmimo skyriuje policijos pareigūnai kalbasi su nukentėjusiuoju J. Š., kuris nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numerio nurodyti negali, išgertuvių metu jį sumušė brolis V. Š. Nukentėjusysis kalba nerišliai. Nurodo, kad gėrė dviese su broliu, susipyko dėl pinigų 500 eurų. Nurodo, kad sudavė daug smūgių. Viskas vyko garaže.
4. Pirmiau išdėstyti ir teismo įvertinti byloje esantys įrodymai – kaltinamojo V. Š. parodymai, nukentėjusiųjų J. R., J. Š. parodymai, asmens apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje, įvykio vietos apžiūros protokoluose, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, tarnybiniai pranešimai, patvirtina, kad V. Š., tyčia suduodamas ranka J. R. ne mažiau trijų kartų į veidą ir dešinę ranką, tokiais veiksmais nukentėjusiajai savo šeimos narei – sugyventinei J. R. sukėlė fizinį skausmą. V. Š., tyčia spirdamas J. Š. vieną kartą į krūtinę, suduodamas ne mažiau kaip vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu J. Š. į veidą ir galvą, padarydamas poodinę kraujosruvą galvoje, tuo nukentėjusiajam artimam giminaičiui – broliui J. Š. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
5. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvada, kad V. Š. veiksmai atitinka dviejų nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje sudėtį, jo kaltė įrodyta.
6. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
7. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu. Teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.
8. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančią aplinkybę ir kt. Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai, smurtiniais veiksmais tyčia sukėlė nukentėjusiajai savo šeimos narei J. R. fizinį skausmą, bei nežymiai sutrikdė savo artimo giminaičio – brolio J. Š. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, veikos baigtos. Kaltinamojo ankstesnis teistumas išnykęs, jis laikomas neteistu, administracine tvarka nebaustas, nedirba, yra neįgalus. Duomenų, kad kaltinamasis būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centro įskaitą, nėra. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kurios dydis nustatytinas mažesnis už bausmės vidurkį, skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.
9. Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. Š. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitomas V. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. liepos 19 d. 16.15 val. iki 2024 m. liepos 21 d. 12.11 val. ir nuo 2025 m. sausio 3 d. 20.25 val. iki 2025 m. sausio 5 d. 11.31 val.
10. Įvertinus tai, kad vieną nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė prieš savo šeimos narį – asmenį, su kuriuo kartu gyvena neįregistravę santuokos ir veda bendrą ūkį, antrą nusikalstamą veiką padarė prieš savo artimą giminaitį – brolį, kartu su bausme kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).
11. Kaltinamajam V. Š. paskirta karomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. liepos 19 d. veika) – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2025 m. sausio 3 d. veika) – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir V. Š. skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Š. paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 19 d. 16.15 val. iki 2024 m. liepos 21 d. 12.11 val. ir nuo 2025 m. sausio 3 d. 20.25 val. iki 2025 m. sausio 5 d. 11.31 val. (keturias paras), prilyginant jas dvylikai laisvės apribojimo dienų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti V. Š., jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.