Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, iki sulaikymo mokėsi Pasvalio r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 8-oje klasėje, gyv. Pasvalio rajone (duomenys neskelbtini) kaime, neteistas, kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d. bei 150 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

T. B. 2010 m. liepos 23 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, Pasvalio rajone (duomenys neskelbtini) kaime, apgaule įviliojo mažametę R. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ) į V. G. priklausantį negyvenamą namą, nuplėšė jai apatines kelnaites, viena ranka suėmė ir laikė jos rankas, taip atimdamas galimybę priešintis, nusimovė savo kelnes ir išsitraukęs lytinį organą pareikalavo jį čiulpti. Tokiu būdu pasinaudodamas nukentėjusios mažametės R. K. bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, pasikėsino tenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t. y. seksualiai prievartauti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji ištrūko ir pabėgo.

Be to, T. B. 2010 m. rugsėjo 12 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Pasvalio rajone (duomenys neskelbtini) kaime apgaule įsiviliojęs mažametę M. T. (gim. (duomenys neskelbtini) ) į V. G. priklausantį negyvenamą namą, numovė M. T. apatines kelnaites, kišo pirštą jai į išeinamąją angą bei makštį ir taip pasinaudodamas nukentėjusios M. T. bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, tenkino savo lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu, t. y. seksualiai ją prievartavo.

Kaltinamasis T. B. dėl pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2010 m. liepos 23 d. buvo su broliu D. lauke, prie kaimynės A. namų – apie 50 m. nuo savo namų. Matė, kaip jo brolis nuvažiavo pasikviesti R. K. brolio ir su juo kartu nuėjo žaisti kompiuteriu. Jis tuo metu su broliu D. liko prie kaimynės A. namų, kartu buvo kaimynės A. 4–5 metų dukra, kuri žaidė su D.. Po kurio laiko pro šalį su dviračiu pravažiavo verkdama R. K.. Klausė jos, kas yra. Ši atsakė, kad nieko, nesvarbu. Vėliau parėjo namo. Mama liepė eiti į netoliese esančius negyvenamus namus pašerti šunį. Toje negyvenamoje sodyboje laikomi gyvuliai. Ji yra apie 200–300 m nuo namų, kuriuose gyvena. Tą kartą į negyvenamą namą nebuvo užėjęs, tik pašėrė šunį ir greitai grįžo. Į tuos negyvenamus namus ėjo vienas, be brolio. R. yra buvusi toje sodyboje ir tuose namuose, kadangi anksčiau ateidavo pasisupti sūpynėmis, žaisdavo slėpynių, tačiau 2010 m. liepos 23 d. jos tenai nebuvo. Negali paaiškinti, kaip jos kelnaitės atsirado namo viduje.

Dėl kito kaltinimo T. B. paaiškino, kad 2010 m rugsėjo 12 d., 8.30–9 val. traktoriumi arė laukus. Į namus iš laukų grįžo apie 22-23 val. Dienos metu buvo parvykęs tik papietauti. Kad jis tą dieną dirbo laukuose, gali patvirtinti S. Č., V., kaimynė A. su vyru. Laukai nuo namų yra maždaug už 500 m. Vienas su M. nei tą dieną, nei kada nors anksčiau nėra vaikščiojęs. M. sutikdavo, kai eidavo pas gyvulius į negyvenamą sodybą. Ji vaikščiodavo keliu. Kokiu tikslu ji ten vaikščiojo, nežino, to reikia klausti jos pačios. Su pačia M. nesutarimų nebuvo, buvo nesutarimų su jos motina, nes su jos sūnumi susipykdavo, o tėvai dėl to aiškindavosi. Gali būti, kad M. jį apkalba.

Nukentėjusioji R. K. paaiškino, kad 2010 m. liepos 23 d. buvo pas motiną (duomenys neskelbtini) kaime, ten skynė uogas. Tą dieną atsimena todėl, kad tą dieną mama gauna pašalpą. Namuose liko dukra R., K., E. ir kitos mergaitės. Paskambino K. ir pasakė, kad verkdama namo grįžo R., kuri sakė, kad ją norėjo išprievartauti. Ji iš karto grįžo namo. Kelyje užtruko apie 40 minučių. Grįžusi klausė R., kas atsitiko. Ši pasakė, kad dviračiu važiavo keliuku, o T. pasiūlė jai eiti į negyvenamą jų sodybą apžiūrėti triušiukų. Kartu su T. buvo jo brolis D.. Dukra sakė, kad T. taip įviliojęs ją į namo vidų laikė jos rankas, pats nusimovė kelnes, jai nuplėšė kelnaites. Pasinaudojusi tuo, kad jis priėjo prie lango pasižiūrėti ar kas neateina, dukra pabėgo. Nukentėjusioji nurodo, kad iš karto ėjo aiškintis pas T. tėvus. Nuėjus į jų namus T. gulėjo ant žolės, kilnojo kojas ir, kai pasakė, kokiu tikslu atėjo, tai pareiškė, jog nieko jam nepadarys. Apie visą įvykį papasakojo T. motinai. Ši sakė, kad jos sūnus buvo namuose, kad taip negali būti. Kalbant su motina, prie jų buvo priėjęs ir T.. Jis irgi sakė, kad to nedarė.

Tą pačią dieną paskambino T. mama ir paprašė ateiti į tą negyvenamą sodybą. Nuėjus į tą sodybą, T. mama iš spintos ištraukė kelnaites, bet jos buvo ne R.. Po to ji parodė už stalo užmestas kelnaites. Jos buvo per šoną suplėšytos. Tai buvo R. kelnaitės. Kai jas parnešė namo, R. jas sudegino. Tą kartą dėl to įvykio niekur nesikreipė. Po kurio laiko, kasant bulves, atėjo M. ir pasakė, kad jai T. kiša į burną tą dalyką. Tuomet nusprendė nebetylėti.

Nukentėjusioji V. L. paaiškino, kad M. T. yra jos anūkė, kurią globoja nuo 6 metų. Anūkė ne kartą sakė, kad T. jai liepė „graužti“. Ji sakė, kad ją pasikviesdavo suptis sūpynėmis, kad tai vykdavo daržinėje, esančioje negyvenamoje sodyboje. Ji yra minėjusi, kad pirma tai darė pats T., o po to jis tai liepė pabandyti ir savo broliui Ž.. Ji sakydavo, kad su šiaudeliu jai „rurytę“ tyrinėdavo. Tuo metu nebuvo jokių įtarimų dėl T., todėl tuo nelabai tikėjo, sakė, kad taip nebūna, kad vaikai tik žaidžia, dūksta. Atkreipė dėmesį, kai M. paaiškino, kaip atrodo T. ir Ž. „pimpalas“. Visa tai ji pradėjo pasakoti po rugsėjo mėnesio, kai jos pradėjo smulkiau klausti, kas ten buvo. M. papasakojo, kas vyko daržinėje ir prie namo. Ji sakė, kad Ž. pro langą žiūrėjo, o T. darė, kad jai į burną skystis išbėgo, kad jai buvo šlykštu. Ji pasakojo, kad tai buvo ne kartą, bet ji nesiorientuoja laike. Ji sakė, kad paskutinis kartas buvo lauke, ant griovio. Ji viską, kas buvo daroma, pasakojo tokiais žodžiais, kokių nukentėjusioji negali ištarti. Kitą dieną, kai anūkė viską papasakojo, kreipėsi į policiją. Po to sužinojo ir apie R., kad ir jai taip pat buvo.

Liudytojas P. K. paaiškino, kad 2010 m. liepos 23 dieną pas uošvienę skynė uogas. Tuo metu paskambinusi dukra K. pasakė, kad T. įsiviliojo kitą dukrą R. į negyvenamą sodybą pažiūrėti triušiukų ir kad bandė ją ten išprievartauti. Tai išgirdęs iš karto parvyko namo. Nuėjo aiškintis pas T. tėvus. Jie sakė, kad sūnus niekur nebuvo išėjęs, taip negalėjo būti. Kalbėjosi ir su T.. Jis sakė, kad niekas nieko neįrodys, nes jis visą laiką buvo prie namų. Dukra R. pasakojo, kad ją T. įsiviliojo į negyvenamą sodybą, ten jai nuplėšė kelnaites, kad sodyboje T. kažko išsigando, priėjo prie lango, o tada ji pabėjo ir grįžo namo.

Liudytoja K. K. paaiškino, kad 2010 m. liepos 23 d. su seserimis buvo namuose, o tėvai buvo išvykę į (duomenys neskelbtini) skinti uogų. Apie 13 val. grįžo verkdama, spiegdama sesuo R.. Ji rėkė kviesti policiją, nes T. ją norėjo išprievartauti. Namuose tuo metu dar buvo 16 metų sesuo. R. prašė kviesti namo tėvus. Ji sakė, kad grįžo be kelnaičių, nes T. ją negyvenamoje sodyboje pargriovė ant lovos, sukryžiavo rankas ir liepė jį tenkinti oraliniu būdu. Ji buvo ištikta šoko, todėl jos daugiau nebeklausinėjo. Ji laukė atvykstančių tėvų, bijojo, kad T. ateis ir vėl ją užpuls. R. iš namų išvyko dviračiu, bet kaip grįžo, nematė. Ta negyvenama sodyba yra prie pat namų, už kitos sodybos. R. sakė, kad T. ją pakvietė eiti pažiūrėti ten triušiukų, sakė, kad jai vieną duos. Sakė, kad viskas vyko tos sodybos kambaryje. Vėliau mama tas kelnaites parnešė, bet sesė jas sudegino.

Liudytojas S. Č. paaiškino, kad 2010 m. rugsėjo 12 d. iki pietų namuose malė grūdus, o po to ėjo arti laukų. Nurodo, kad jo laukai ribojasi su G. laukais. Laukuose dirbo nuo 14 val. iki 18 val. Matė, kad G. laukuose dirbo traktorius. Pradžioje, apie 14 val., matė, kaip T. persistatė plūgus. Kas būtent buvo prie traktoriaus vairo nematė, kadangi to traktoriaus kabina yra uždara ir per stiklus nesimato. Savo lauką baigė arti apie 18 val., ir tuo metu G. lauke traktorius dar dirbo. Vėliau matė, kad V. G. išvažiavo tuo traktoriumi laukų purkšti.

Įstatyminė kaltinamojo atstovė S. G., apklausta kaip liudytoja, paaiškino, kad T. namuose yra geras, gerai sutaria su patėviu. Jai jis dar paprieštarauja, bet su patėviu dirba laukuose, jie abu domisi technika. Dėl T. elgesio buvo nusiskundimų iš mokyklos. 2010 m. liepos mėnesį buvo atėję K.. Jie sakė, kad T. norėjo išprievartauti jų dukrą R.. S. G. jiems sakiusi, kad tai negali būti tiesa, nes tą dieną sūnus T. prie A. namų su vežimėliu vežiojo D.. Tai matė pro langą. Tos dienos ryte buvo atėję R., L., Ž. ir norėjo žaisti su kompiuteriu. Tuo metu neleido jiems eiti žaisti, nes miegojo kelių mėnesių dukra. Pasakė, kad tik Ž. su L. gali eiti žaisti. Bet jie žaisti į namus nėjo, ėjo pas triušiukus, kurie buvo prie namų. Tuo metu uošvienė paklausė, ar ką pasakė R., nes ši verkdama išvažiavo dviračiu. Dėl K. pareikšto kaltinimo tą pačią dieną aiškinosi su T.. Jis užtikrino, kad tai netiesa. Po kurio laiko gavo SMS, kad negyvenamoje sodyboje už spintelės yra užmestos R. kelnaitės. Ėjo pasižiūrėti. Kambaryje iš tikrųjų rado kelnaites. Sodybos raktas buvo paliekamas, todėl kas norėjo, tas galėjo į namą įeiti. Negali pasakyti iš kur ten atsirado tos kelnaitės. Mano, kad galėjo į tą sodybą eiti ir K.. Viduje buvo ne vienos kelnaitės. Tos kelnaitės ne iš jos šeimos, nes šeimoje nėra mergaičių. Kelnaites rado už patalynės dėžės didžiajame kambaryje. Vienas kelnaites parodžius K., ši sakė, kad tai ne jos dukros kelnaitės. Mano, kad baltos kelnaites su mėlynu krašteliu R. būtų didelės, tačiau K. tada sakė, kad gal tai ir R. kelnaitės. Tos kelnaitės per šoną buvo truputį įplėštos. S. K. kviesti policiją.

Dėl M. T. epizodo, tai gali pasakyti, kad tą dieną T. visą dieną dirbo traktoriumi laukuose, apie 13 val. buvo papietauti, apie 14 val. vėl išvyko į laukus. Jam paskambino apie 17.30 val., kad parvarytų traktorių, nes tėvas važiavo purkšti laukų. Kol tėvas purškė laukus, T. buvo namuose, žiūrėjo televizorių, po to vėl išvažiavo arti.

Nukentėjusioji R. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1, b. l. 46–47), paaiškino, kad T. B. gyvena tame pačiame kaime ir santykiai su juo yra geri, nesipyksta. Negerai jis su ja elgėsi tik vasarą. Jis pasakė, kad turi triušiuką ir netgi pažadėjo vieną atiduoti. Kartu su juo nuėjo į negyvenamą sodybą. Kartu buvo ir visai dar mažas T. broliukas D.. T. atrakino duris ir jie įėjo į kambarį. Kambaryje jis pasakė, kad apgavo ir triušiuko neturi. Jis sukryžiavo jos rankas ir paguldė ant lovos. Viena ranka laikė jos sukryžiuotas rankas, o su kita nuplėšė jos kelnaites. Jis nusimovė savo kelnes ir kelnaites ir liepė pačiulpti jo „pimpę“. Nukentėjusioji nurodo, kad nesuprato ko jis nori, tačiau tvirtina, kad matė jo „pimpę“. Pasinaudojusi tuo, kad T. priėjo prie lango pasižiūrėti ar niekas neateina, ji pabėgo pro duris ir su dviratuku parvažiavo namo. Apie tai, kas įvyko, iš karto papasakojo savo vyresnei sesei, kuri iš karto paskambino mamai. Sugrįžus mamai kartu su ja ėjo aiškintis pas T. mamą. Tai, kas įvyko, papasakojo ir jai. T. iš pradžių tylėjo, o vėliau sakė, kad į tą negyvenamą sodybą ėjo šerti šunų. Vėliau mama nuėjusi į tą sodybą rado jos kelnaites. Kadangi jos buvo suplėšytos, todėl jas sudegino.

Mažametė nukentėjusioji M. T., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b. l. 67–68), paaiškino, kad pažįsta T. B., kuris gyvena netoliese. Ji nurodo, kad jis dažnai nusivesdavo ją prie griovio ir tenai, nusimovęs savo kelnes bei kelnaites, lipdavo ant jos, kišo jai į burnytę savo „pimpę“ (daiktą, kur „sisiuką“ daro) ir liepė čiulpti. Sakė, kad jei nečiulps, neleis namo. Tai būdavo dienos metu. M. T. nurodo, kad „tas daiktas buvo apžėlęs plaukais“. Nukentėjusioji nurodo, kad ji nečiulpdavo ir verkdavo. Apie tai, ką su ja darė T., ji papasakojo savo močiutei. Nusimovęs savo kelnes ir kelnaites T. prašydavo jos parodyti savo „triusikus“. Nukentėjusioji nurodo, kad T. buvo ją nusivedęs ir į negyvenamą sodybą ir tenai darė tą patį.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akti Nr. 103MS-219 matyti, kad R. K., atsižvelgiant į amžiaus ypatumus, turimas žinias įvykio metu negalėjo suprasti ir tyrimo metu negali suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės. Tačiau ji išsigando ir būdama tokios būsenos mėgino aktyviau priešintis jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams, ir tos pastangos buvo efektyvios. R. K. galėjo ir gali teisingai suvokti konkrečias faktines aplinkybes, reikšmingas bylai, ir gali duoti apie tai parodymus. Ji gali atgaminti ir nuosekliai papasakoti įvykio aplinkybes. Atsižvelgiant į R. K. protinio išsivystymo lygį, ji dar negali įvardyti tikslios įvykio datos, tačiau gali įvardyti ją apytiksliai (vasarą). Nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis į įtaigumą nukentėjusiai nenustatytas. Taip pat nenustatyta atminties procesų sutrikimų. R. K. parodymai bei reikšmingų bylai aplinkybių apibūdinimas ekspertizės metu yra realistiški, atitinka jos patirtį ir žodyną (t. 1, b. l. 24–26).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1095/10 (05) matyti, kad M. T. mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Jos lytiniuose organuose, mergystės plėvėje, tarpvietėje, išangėje, burnos ertmėje, mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Šešerių metų vaikas lytiškai subrendusiu nelaikomas. Tepinėlyje ir tampone su makšties turiniu spermos nerasta (t. 1, b. l. 33).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-218 matyti, kad M. T., atsižvelgiant į amžiaus ypatumus, turimas žinias, įvykio metu negalėjo (ir tyrimo metu negali) suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl visiškai negalėjo tiems veiksmams priešintis. M. T., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinio išsivystymo lygį, galėjo ir gali teisingai suvokti konkrečias faktines aplinkybes, reikšmingas bylai, ir gali duoti apie tai parodymus. Jos duodami parodymai realistiški, atitinka jos gyvenimo patirtį. Tyrimo metu stebima, kad ji atgamindama įvykius, į pasakojimą papildomai įpina iš aplinkinių girdėtas frazes, tačiau visa tai netrukdo jai atgaminti reikšmingas byloje aplinkybes. Atsižvelgiant į M. T. protinio išsivystymo lygį, ji negali įvardyti tikslios įvykio datos. Pasak jos, T. B. tokius veiksmus atliko ne kartą. Nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis į įtaigumą nukentėjusiajai nenustatytas. Taip pat nenustatyta ženklių atminties procesų sutrikimų. M. T. parodymai ir reikšmingų bylai aplinkybių apibūdinimas ekspertizės metu atitinka jos patirtį ir žodyną. Ji atvirai, nuoširdžiai, spontaniškai kalba apie byloje nagrinėjamas reikšmingas aplinkybes (t. 1, b. l. 37–39).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-46 matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo metu T. B. konstatuotas hiperaktyvaus elgesio sutrikimas. Tyrimo metu jam taip pat konstatuojamas hiperaktyvaus elgesio sutrikimas. Tačiau ir esant tokiam sutrikimui T. B., darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nustatytas hiperaktyvaus elgesio sutrikimas netrukdo ir šiuo metu jam suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Taikyti jam priverčiamųjų medicinos priemonių nereikia (t. 2, b. l. 1–4).

Dėl veikų vertinimo

T. B. neigia bet kokius seksualinius kontaktus su nukentėjusiomis mažametėmis. Tokia jo pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės.

Tiek R. K., tiek M. T. apie byloje nagrinėjamus įvykius, apie patirtą seksualinę prievartą yra pasakojusios ne vieną kartą. Apie tuos įvykius R. K. pasakojo vyresnei sesei, tėvams, M. T. – savo močiutei, abi mažametės buvo apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjos ir pasakojo ekspertėms, atliekant joms teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizes. Visais atvejais jų parodymai apie tai, ką ir kaip su jomis darė T. B., sutampa.

Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto aprašomojoje dalyje (t. 1, b. l. 25) nurodoma, kad apie byloje nagrinėjamus įvykius R. K. kalba įsitempusi, nerimastingai, nurodo, jog buvo labai išsigandusi (tai, kad ji buvo labai išsigandusi, patvirtina jos sesuo K. K.). Jos mąstymas nuoseklus, konkretus. Asmenybė pagal amžių nebrandi, vaikiška, atvira. R. K. protinio išsivystymo lygis ir pažintinės veiklos ypatumai atitinka statistines amžiaus normas, jai nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatybių, kurios trukdytų jai teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus.

R. K. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Kaip jau yra minėta, jos sesuo K. patvirtino, jog įvykio dieną R. grįžo labai išsigandusi, verkdama. Motina R. K. nurodė, kad prie jos akių T. B. motina negyvenamoje sodyboje rado ir jai atidavė suplėšytas dukros kelnaites. Tai, kad kelnaitės buvo rastos ir atiduotos R. K. motinai, pripažįsta ir S. G.. Akivaizdu, jog kelnaitės rastos būtent tame pastate, kuriame, pagal R. K. parodymus, prieš ją buvo pavartotas smurtas bei pasikėsinta seksualiai prievartauti. Rastų kelnaičių vienas šonas buvo perplėštas ir tai sutampa su R. K. pasakojimu apie tai, kaip jos buvo nuplėštos. Kaltinamojo įstatyminės atstovės reiškiamos abejonės, kad tos kelnaitės galėjo būti ne R. K., atmestinos. Visų pirma, jas atpažino, nors ir su tam tikra abejone, nukentėjusios mergaitės motina. Parnešusi namo ji tas kelnaites parodė ir padavė pačiai R. K., ir ši neabejotinai atpažino, kad tai tos pačios kelnaitės, kurias jai nuplėšė T. B.. Todėl abejoti, jog tai buvo būtent jos kelnaitės, nėra pagrindo. Tolimesni R. K. veiksmai yra pakankamai logiški ir nuoseklūs. Įvykis jai sukėlė išgąstį ir pyktį (apie tai nurodoma teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte). Todėl natūralu, kad išreikšdama savo jausmus bei galbūt nesąmoningai siekdama sunaikinti tuos baisius prisiminimus ji tas kelnaites sudegino.

Pats kaltinamasis tvirtina, kad 2010-07-23 jis visą laiką buvo su mažuoju broliu D. prie kaimynės A. namų ir niekur nebuvo pasitraukęs. Šie parodymai vertinami kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės. Kaltinamojo motina patvirtina, jog T. visą laiką buvo toje vietoje. Ji teigia tai mačiusi pro savo namų langą. Šie parodymai irgi vertintini kritiškai. Kaip matyti iš kaltinamojo bei kitų proceso dalyvių aiškinimų, negyvenama sodyba yra maždaug už 200 metrų nuo namų, kuriuose gyvena kaltinamasis. Nuo tos vietos, kur jis laiką leido su mažuoju broliuku, iki negyvenamos sodybos yra dar arčiau. Iš nukentėjusios R. K. pasakojimo galima susidaryti vaizdą, jog visas įvykis truko pakankamai trumpą laiko tarpą. Įėjus į negyvenamą namą T. B. iš karto ją parvertė ant lovos ir nuplėšė kelnaites. Tačiau pasinaudojusi tuo, jog jis priėjo prie lango pasižiūrėti, ji iš karto pabėgo. Taigi viskas truko tik kelias minutes. Kaltinamojo motina S. G. gali nuoširdžiai klysti, kadangi ji užsiėmė namų ūkio darbais ir ištisai savo sūnaus nestebėjo. Ji tiesiog galėjo nepastebėti, kad jis kelioms ar keliolikai minučių buvo pasišalinęs nuo minėtos kaimynės namų. Tai, kad įvykiai klostėsi būtent taip, patvirtina ir tai, jog R. K. teigimu, įvykio metu su T. B. kartu buvo ir jo broliukas D..

Įvykio metu nukentėjusiai R. K. buvo tik devyneri metai. Todėl ji laikytina mažamete. Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad ji pagal savo amžių nebrandi, naivi, patikli, vaikiška, atvira. Ji neturi jokių žinių apie lytinius santykius, seksualinę prievartą, tvirkinamuosius veiksmus, nežino tokių veiksmų esmės, juridinės reikšmės. Todėl laikytina, kad įvykio metu ji buvo bejėgiškos būklės dėl savo mažametystės.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti kategorišką išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku T. B., pasinaudodamas nukentėjusios R. K. bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, pasikėsino tenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdų, t. y. seksualiai prievartauti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o tik todėl, kad nukentėjusioji sugebėjo nukreipti jo dėmesį ir pabėgti. Tokia veika atitinka LR BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d. numatytą nusikaltimą ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto (t. 1, b. l. 38–39) aprašomojoje dalyje nurodoma, kad M. T. apie byloje nagrinėjamus įvykius kalba greitakalbe, gestikuliuodama, tokiu pat emocingai išraiškingu tonu, kaip ir apie kitus įvykius. Pasakodama apie tai, ką jos atžvilgiu darė T. B. (numovė kelnaites, paguldė ir kišo pirštą į „putę“) ir ką jai liepė daryti, visa tai parodo ant berniuko ir mergaitės paveikslėlių. Ji ne tik pasakoja, kaip kaltinamasis kišo jai į burną savo lytinį organą, bet ir pademonstruoja, kaip ji dėl to žiaukčiojo. Iš jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui bei atliekant psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, matyti, kad ji gan detaliai apibūdina T. B. lytinį organą – tai, kad jis apžėlęs plaukais, negražus. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji nurodė, kad T. B. jai „kišo“ į „putytę“ ir į užpakaliuką. Ekspertizės akte nurodoma, kad ilgainiui tiriamosios parodymai gali stokoti detalumo, tikslumo, ji gali nevalingai supainioti įvykio detales, jas užmiršti ir kt. Tai, kad M. T. T. B. kaišiojo pirštus į lytinius organus ir užpakaliuką, patvirtino ir jos globėja V. L.. Tai ji sužinojo iš pačios anūkės, klausinėdama ją tiesiogiai tuojau po įvykio. Šių įrodymų visuma neleidžia abejoti M. T. parodymais ir įrodo, jog ji buvo seksualiai prievartaujama kaltinime nurodytu būdu būtent T. B..

Kaltinamojo tvirtinimas, kad jis negalėjo padaryti šios veikos, kadangi 2010-09-12 nuo pat ryto iki 22–23 val. traktoriumi arė lauką, vertinamas kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės. Jis tvirtina, kad namo buvo grįžęs tik trumpam papietauti. Nurodo, jog kaimynas S. Č. gali patvirtinti jo alibi. Tačiau apklausus kaip liudytojus S. Č., kaltinamojo motiną S. G., matyti, jog parodymai prieštaringi ir nepaneigia T. B. kaltės. S. Č. nurodo, kad į laukus jis atvažiavo tik po pietų, t. y. apie 14–15 val. ir T. B. matė tik vieną kartą, kai jis perkabinėjo plūgą. Vėliau jis tik matė, jog G. traktorius važinėja laukuose, tačiau nematė, kas buvo prie jo vairo. Taip pat jis negali nieko pasakyti apie arimo darbus iki pietų. Nors T. B. teigia, jog traktoriumi po pietų dirbo iki 22–23 val., tačiau šiuos jo parodymus paneigia liudytojas S. Č.. Pastarasis nurodo, kad G. laukas buvo ariamas ne ilgiau kaip iki 18 val. Vėliau jis jau matė, kad tuo pačiu traktoriumi laukus purškė pats G.. Tai, kad sūnus apie 13–14 valandą buvo parvažiavęs pietų, o apie 18 val. baigė arimo darbus (kadangi traktoriaus reikėjo laukams purkšti), patvirtina ir motina S. G.. Nukentėjusioji M. T. dėl savo mažametystės negali tiksliai nurodyti laiko, kada vyko byloje nagrinėjamas įvykis. Jau aukščiau yra pasisakyta, jog teismui nekyla abejonių, jog toks seksualinio prievartavimo faktas buvo. Įvertinus aptartus kaltinamojo ir liudytojų parodymus, įvertinus tai, kad nukentėjusioji negali nurodyti tikslaus laiko, darytina išvada, jog minėtą nusikalstamą veiką T. B. galėjo padaryti tiek pietų metu, tiek po 18.00 valandos, kai jau buvo baigęs arti laukuose.

Įvykio metu M. T. buvo tik šešeri metai, todėl ji laikytina mažamete. Iš teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto aprašomosios dalies matyti, kad ji pagal savo amžių nebrandi, vaikiška, naivi. Jos gyvenimiška patirtis nepakankama, ji nesugeba suprasti sudėtingesnių aplinkos įvykių, tuo labiau – prognozuoti jų eigos, numatyti tolimesnių pasekmių. Ji neturi žinių apie lytinius santykius, tuo labiau ji nežino, kas yra seksualinė prievarta, tvirkinamieji veiksmai, nežino tokių veiksmų esmės, juridinės reikšmės. Todėl laikytina, kad įvykio metu ji buvo bejėgiškos būklės dėl savo mažametystės.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti kategorišką išvadą, kad 2010-09-12 T. B., pasinaudodamas nukentėjusios M. T. bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, numovęs jai apatines kelnaites, reikalavo jį tenkinti oraliniu būdu, kišo pirštą jai į išeinamąją angą bei makštį ir taip tenkino savo lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu, t. y. seksualiai ją prievartavo Tokia veika atitinka LR BK 150 str. 4 d. numatytą nusikaltimą ir ikiteisminio tyrimo metu yra kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmių skyrimo, civilinių ieškinių ir kt.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes bei į BK ypatumus, numatančius bausmių skyrimą nepilnamečiams.

T. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, charakterizuojamas neigiamai, administracine tvarka nebaustas, buvo įrašytas į rizikos grupę kaip bėgantis iš namų (t. 1, b. l. 180–189), narkologo įskaitoje neregistruotas (t. 1, b. l. 191), registruotas psichoneurologinėje įskaitoje dėl hiperkrizinio elgesio sutrikimų (t. 1, b. l. 192). Padaryta tyčinė nusikalstama veika ir pasikėsinta padaryti tokią pačią veiką, kurios priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamas veikas T. B. padarė būdamas labai jauno amžiaus.

Už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 150 str. 4 d., įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl būtent tokia bausmės rūšis skirtina kaltinamajam. Skiriant bausmę R. K. epizode atsižvelgiama į tai, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kadangi nusikalstamas veikas T. B. padarė būdamas nepilnametis, skiriant bausmes taikomi nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti LR BK XI skyriuje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

T. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios paskirtos kardomosios priemonės paskyrimo pagrindai nėra išnykę. Be to, paskirtos bausmės griežtumas duoda pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti bausmės. Tokią išvada patvirtina ir tai, kad T. B. yra linkęs bėgti iš namų (už tai buvo įrašytas į rizikos grupę). Todėl kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniai ieškiniai byloje nėra pareikšti.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. ir 303 str. 2 d. teismas

NUSPRENDĖ:

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d., LR BK 150 str. 4 d., ir paskirti bausmes:

pagal LR BK 22 str. 1 d., 150 str. 4 d. – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams;

pagal LR BK 150 str. 4 d. – laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Paskirtą bausmę atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2010-09-14 iki 2011-04-20.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Panevėžio apygardos teismą.