Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

į teismo posėdį neatvykus pareiškėjui A. G. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė konvojavimo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimui pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos prašo taikyti trejų metų senaties terminą. Skundą teismui pareiškėjas išsiuntė 2015 m. kovo 18 d. (t. I, b.l. 2), svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti senaties terminą, nenurodė. Todėl, vadovaujantis CK 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d., senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas nuo 2012 m. kovo 18 d. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2015 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-46-442/2015).

Dėl ploto konvojaus automobiliuose, konvojavimo metu.

Pareiškėjas teigia, kad specialiuosiuose automobiliuose jam neužtekdavo vietos, dėl to jam yra tekę stovėti ar sėdėti ant grindų. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d. viso buvo konvojuojamas 63 kartus, tai patvirtina kelionės žiniaraščiai ir konvojuojamųjų sąrašai (t. I, b.l. 22-184, t. II, b.l. 2-104). Pareiškėjas buvo konvojuojamas automobiliais, kurių tinkamumą konvojuoti asmenis patvirtina byloje pateikti duomenys - registracijos liudijimai, techninės apžiūros rezultatų kortelės ir spec. Automobilio skirtų konvojuojamiesiems pervežti schemos. Įvertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie transporto priemones ir jų registracijos liudijimų S.1. punkte nurodytą transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių (vidaus reikalų ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1V-204 „Dėl Kelių transporto priemonės registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos patvirtinimo“ 5.7.21 punktas) matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais: VW Nr. EDL149 (14 sėdimų vietų) (t. II, b. l. 123-125), VW Nr. EDL150 (14 sėdimų vietų) (t. II, b. l. 126-128), VW Nr. EDL152 (14 sėdimų vietų) (t. II, b. l. 129,131,136), VW Nr. EDL153 (14 sėdimų vietų) (t. II, b. l. 132-134), VW Nr. EDL154 (14 sėdimų vietų) (t. II, b. l. 135,137,148), VW Nr. FUV253 (14 sėdimų vietų) (t. II, b. l. 149-151), VW Nr. FUV254 (14 sėdimų vietų) (t. II, b. l. 153-154,159), VW Nr. EFS558 (14 sėdimų vietų) (t. II, b. l. 138-140), VW Nr. EFS559 (14 sėdimų vietų) (t. II, b. l. 141-143), VW Nr. EFS561 (14 sėdimų vietų) (t. II, b. l. 144-146), MAZ Nr. TVU514 (suolai 32 sėdimos vietos) (t. II, b. l. 107-112), MAZ Nr. VVV096 (suolai 43 sėdimos vietos) (t. II, b. l. 113-117), IVECO Nr. GND472 (24 sėdimos vietos) (t. II, b. l. 105-106,130,158), Mercedes Benz Nr. DOK714 (suolai) (t. II, b. l. 118-122). Įvertinus nurodytus duomenis kartu su byloje pateiktais duomenimis apie pareiškėjo konvojavimo laikotarpius ir kelionės žiniaraščius, matyti, kad maksimalus konvojuojamų asmenų skaičius 2012 m. balandžio 19 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d. konvojavimo metu nebuvo viršijamas.

Visam viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis, tai patvirtina byloje esantys ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolai (t. II, b.l. 108-109, 113, 118-119, 152, 155-157) ir dirbtinės apšvietos matavimo protokolai (t. II, b.l. 105, 107, 114, 147).

Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai (t. I, b.l. 22-184; t. II, b.l. 2-104) patvirtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu, pareiškėją konvojuojant 63 kartus, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų. Priešingai, iš minėtų kelionių žiniaraščių matyti, jog konvojaus transportas būna nuolat tikrinamas prieš išvažiavimą ir pastabų skundžiamais etapavimais, konvojaus pareigūnai negavo (t. I, b.l. 31, 60, 64, 67, 84, 88, 93, 113, 118, 123, 131, 136, 140, 144, 148, 153, 161, 169, 178, 182, t. II, b.l. 13, 17, 22, 30, 34, 39, 52, 57, 62, 66, 71, 80, 89.). Taip pat, kelionės žiniaraščiuose yra žymimos pastabos, kuomet konvojaus pareigūnai surašo tarnybinius pranešimus, kai dėl vietos stokos, kad nepažeisti rėžimo reikalavimų, atsisako vežti konvojuojamuosius (t. I, b.l. 23, 101, t. II, b.l. 47, 76, 93, 109). Įvertinus šias aplinkybes, manytina, jog viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos užtikrina tinkamas konvojavimo sąlygas.

Dėl saugos diržų.

Konvojavimo taisyklėse nėra numatyta, kad specialiame konvojaus automobilyje turi būti įrengti atskirai kiekvienam konvojuojamam asmeniui skirti saugos diržai. Kelių eismo taisyklėse yra nurodyta, jog saugos diržų naudojimas autotransporto priemonėse yra privalomas tuomet, kai jie yra įrengti (Kelių eismo taisyklės 196 p.). Byloje yra atsakovo pateikti duomenys apie specialiųjų autotransporto priemonių, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas, tinkamumą eksploatuoti pagal paskirtį, tai patvirtina Lietuvoje akredituotų techninės apžiūros kontrolierių, išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (t. II b. l. 106, 112, 117, 122, 125, 128, 131, 134, 137, 140, 143, 146, 151, 154). Šie surinkti duomenys byloje patvirtina, jog atsakovė atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nepažeidė konvojavimo taisyklių ir užtikrino pareiškėjo saugumą jo konvojavimo metu, o specialieji automobiliai, kuriais buvo vežamas pareiškėjas buvo techniškai tvarkingi ir tinkami naudojimui.

Dėl konvojavimo automobilių šildymo sistemų, ventiliacijos.

Atsakovės atstovė pateikė duomenis į bylą - spec. Automobilių kėbulo kamerų skirtų konvojuojamiesiems pervežti schemas, kuriose matyti, jog kiekviename automobilyje, kuriuo buvo vežamas pareiškėjas, tiek šildymo, tiek ventiliacijos įrenginiai yra įrengti, bei pavaizduota, kuriose konkrečiose automobilių vietos, jie įrengti (t. II, b.l. 110, 115, 120, 123, 126, 129, 132, 135, 138, 141, 144, 149, 158, 159). Byloje pateikti valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimai (t. II, b.l. 111, 116, 121, 124, 127, 130, 133, 136, 139, 142, 145, 148, 150, 153), Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ ir UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (t. II b. l. 106, 112, 117, 122, 125, 128, 131, 134, 137, 140, 143, 146, 151, 154) patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas pilnai atitinka techninius reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, nepateikti konkretūs skunde nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, tuo tarpu Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis.

Žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau - CK). Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų jos institucijų aktų, pareigūnų veiksmų (neveikimo), numatyta CK 6.271 straipsnyje. Pagal CK 6.271 nuostatas žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika - jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė (turtinei ir neturtinei žalai atlyginti) įstatymai numato būtinų sąlygų visumą atsakomybei kilti: neteisėtą pareigūnų veiką, t.y. netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą, žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Tokiu būdu, civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Nesant bent vieno iš nurodytų elementų civilinė atsakomybė nekyla. CK 6.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos samprata, kai nukenčia asmens turtiniai interesai. Neturtinės žalos atlyginamą numato CK 6.250 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju, neturtinės žalos padarymas sietinas su viešojo administravimo subjekto neteisėtu neveikimu ir specialiuoju įstatymu, numatančiu neturtinės žalos atlyginimą, t.y. Viešojo administravimo įstatymu.

Byloje nesant duomenų, jog specialieji automobiliai, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, buvo perpildyti ar neatitiko konvojavimo reikalavimų, nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl nenustačius byloje neteisėtų veiksmų, nėra sąlygų Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos viešajai atsakomybei kilti.

Be to, surinkti duomenys byloje nepatvirtina, kad pareiškėjas būtų kreipęsis konvojavimo metu į konvojaus viršininką ir pateikęs jam skundą žodžiu ar raštu, tokiu būdu nesiimdamas aktyvių veiksmų savo galimai pažeistoms teisėms ginti. Konvojavimo taisyklių 137 p. įpareigoja konvojaus viršininką apie tokius kreipimusis daryti įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje, tačiau žiniaraščiuose tokių įrašų nėra. Taip pat, pagal konvojaus taisyklių 107 p. nustatytą konvojuojamųjų priėmimo į specialųjį ar kitokį transportą tvarką, jeigu konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracijai, tai konvojuojamojo priėmimas į transporto priemonę tęsiamas po to, kai Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų arba teritorinių policijos įstaigų areštinių atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Tačiau administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs pretenziją minėtiems pareigūnas dėl konvojavimo sąlygų.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad konvojuojant pareiškėją pareigūnai laikėsi teisės aktuose nustatytų konvojavimo reikalavimų, nustatytos konvojavimo tvarkos, todėl pareiškėjas dėl Viešojo saugumo tarnybos vykdytų jo konvojavimų laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d. neturtinės žalos CK 6.250 str. prasme nepatyrė.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai konvojavimo metu nenustatyti, todėl pareiškėjo skundas vertintinas kaip nepagrįstas, dėl to atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teisėja

nusprendė:

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.