- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-02-22
- Bylos Nr.
- 1-1038-1038/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05654-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Rimkevičienė
- Kaltinamasis
- H. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. B. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
jis 2019 m. vasario 10 d., apie 13.42 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,86 promilės etilo alkoholio).
Tokiais savo veiksmais H. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
H. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga, t. y.
- kaltinamojo H. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad jo psichikos sveikatos būklė yra gera, jokiomis psichikos sveikatos ligomis nesirgo ir neserga, nėra įrašytas į psichikos sveikatos gydymo įstaigų įskaitas, rimtų galvos traumų neturėjo. 2019 m. vasario 10 d., apie 4.00 val., darbiniu automobiliu „Renault“ grįžo iš Vokietijos, Frankfurto prie Maino. Minėtą automobilį grįžęs paliko Vilniuje, Fabijoniškių mikrorajone esančioje automobilių saugojimo aikštelėje. Apie 5.00 val. ryto jis išgėrė 4 vnt. alkoholinio alaus 0,5 l. talpos, kurio stiprumas apie 5 promilės. Po minėtų 4 vnt. alaus dar išgėrė vieną 0,5 l. talpos alkoholinio alaus bokalą „Čili pica“ picerijoje, esančioje Vilniuje, Ukmergės gatvėje, prie „Statoil“ degalinės. Išėjęs iš „Čili pica“ picerijos, jis įsėdo į jam priklausantį automobilį BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo šalia minėtos picerijos. Atsisėdęs į automobilį 2019 m. vasario 10 d., apie 10.00 val., jis užmigo. Miegojo maždaug pora valandų. Apie 12.00 val. nusprendė grįžti pas savo tetą, gyvenančią Vilniuje, Viršuliškių g. 85, pas kurią apsistoja, kai reikia pernakvoti. Alkoholį paskutinį kartą vartojo „Čili pica“ picerijoje. Važiuodamas link savo tetos namų, esančių (duomenys neskelbtini), užvažiavo į degalinę „ORLEAN“, esančią Ukmergės gatvėje, šalia PC „BIG“. Degalinėje užsipylė kuro ir važiavo link tetos namų. Pavažiavęs apie pora minučių, pamatė, kad jį stabdo policija, kuri važiuodama už jo, įjungė mėlynai raudonos spalvos švyturėlius. Jis sustojo. Priėjus policijos pareigūnui ir pasiūlius pasitikrinti blaivumą, jis sutiko. Patikrinimo metu buvo nustatytas 1,7 promilės girtumas. Po girtumo patikrinimo alkotesteriu jis buvo pristatytas į Respublikinį Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo tyrimui paimti. Vėliau buvo pristatytas į komisariatą ir areštinę (b. l. 49, 55);
- liudytoja R. K.-J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Vilniaus AVPK KPV KPR) 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės pareigose. 2019 m. vasario 10 d. 6.30 val. ji pradėjo tarnybą kartu su vyriausiuoju patruliu A. S. ekipažu (duomenys neskelbtini). Apie 13.42 val. patruliuodami su kolega Ukmergės gatvėje, Vilniuje, pastebėjo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojas jiems sukėlė įtarimų, kadangi važiavo lėtai ir buvo įsijungęs avarinę šviesos signalizaciją, todėl nusprendė patikrinti minėto automobilio vairuotoją. Švyturėlių ir garso signalo pagalba, minėtą automobilį, sustabdė ties Ukmergės g. 284, Vilniuje. A. S. priėjo prie automobilio ir paprašė vairuotojo pateikti dokumentus. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, iš kurio paaiškėjo, kad automobilio vairuotojas yra H. B., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo H. B. sklido stiprus alkoholio kvapas, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, raudoni, kalba buvo nerišli, todėl nusprendė patikrinti vairuotojo blaivumą. Alkotesterio pagalba H. B. buvo nustatytas 1,64 promilės girtumas. H. B. buvo ramus, sutiko, kad gėrė, nesipriešino, buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą patikrinimui, o automobilis buvo uždarytas į saugojimo aikštelę (10-11);
- Vilniaus AVPK KPV KPR 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės R. K.-J. 2019 m. vasario 10 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos analogiškos 2019 m. vasario 10 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos R. K.-J. parodymuose užfiksuotos aplinkybės (b. l. 8);
- iš VĮ „Registra“ duomenų matyti, kad automobilis BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso H. B. (b. l. 17);
- VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kuriuose nurodyta, kad vidutinė automobilio BMW 316 (1995 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 670 Eur (b. l. 18, 19);
- alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0450 rodmenimis, iš kurių matyti, kad H. B. 2019 m. vasario 10 d. 13.42 val., buvo nustatytas 1,64 promilių girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad nusikaltimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2019 m. kovo 21 d. (b. l. 15, 16);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1475/2019(01), kurioje konstatuota, kad H. B. kraujyje, paimtame 2019 m. vasario 10 d. 14.10 val. nustatyta mažiausia koncentracija 1,86 promilės etilo alkoholio (b. l. 36).
Motyvuojamoji dalis
BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad H. B. 2019 m. vasario 10 d., apie 13.42 val., Vilniuje, Ukmergės gatvėje vairavo automobilį BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,86 promilės etilo alkoholio. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes H. B. veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu H. B. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu (b. l. 67).
Už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Skirdamas bausmę H. B., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, tačiau juo žala nepadaryta. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitų H. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Neblaivumas yra kaltinamojo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina. H. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 57), daugybę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 58-61), dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.
Teismas, įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant H. B. BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis, t. y. paskiriant 45 parų arešto bausmę. Teismo nuomone, atsižvelgus į pirmiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (neteistas, baustas administracine tvarka, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) šiuo konkrečiu atveju tokia paskirta bausmė padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.
Baudžiamoji byla išnagrinėta baudžiamojo įsakymo priėmimu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir H. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 30 parų arešto.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, H. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. vasario 10 d. 14.00 val. iki 2019 m. vasario 11 d. 12.18 val. (viena para) (b. l. 38, 52). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. H. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, H. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,86 promilės neblaivumas. Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad H. B. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, anksčiau nebuvo teistas, tačiau buvo baustas administracine tvarka, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 metams ir 6 mėnesiams. Teismų praktikoje pažymima, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Kaltinamajam H. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – dokumento, t. y. vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini) (prisegtas voke bylos gale, prie bylos viršelio) paėmimą (b. l. 62) – palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė H. B. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai. Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskavimo tikslas – atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais bei daryti prevencinį poveikį. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, H. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, konfiskavimas.
Laikiną H. B. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), apribojimą, paskirtą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus 2019 m. vasario 11 d. nutarimu (b. l. 21) palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
H. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir H. B. skirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, H. B. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. vasario 10 d. 14.00 val. iki 2019 m. vasario 11 d. 12.18 val., t. y. vieną dieną, išbūtą laiką įskaityti į paskirtos bausmės laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Paskirti H. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 metams ir 6 mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 11 d.
H. B. skirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Dokumentą – H. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti VĮ „Regitra“, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti valstybės naudai H. B. priklausantį automobilį BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
H. B. paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 316, valst Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo (išskyrus atvejį, kai teismas nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.