Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-213-899/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-13
Bylos Nr.
1-213-899/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24939-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
A. P.
Nukentėjusysis
I. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-213-899/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24939-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.13; 1.2.14.5.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 13 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui,kaltinamajam A. P., jo gynėjai advokatei V. S.,nukentėjusiajai I. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 2017-12-14 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 2 d. viešaisiais darbais 6 mėnesiams, neatlygintinai dirbant po 20 valandų visuomenės labui kiekvieną mėnesį, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. laikotarpyje nuo 2019-04-11 iki 2019-05-22 apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - I. D. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o būtent, I. D. nusprendus įsigyti transporto priemonę - automobilį - ir dėl automobilio suradimo bei pagalbos sutvarkant automobilio pirkimo-pardavimo sandorį pasikreipus į jį, pasitikint juo, kaip I. D. vaiko tėvu ir buvusiu sugyventiniu, taip pat, kaip asmeniu, kuris anksčiau yra sudaręs transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandorius, ir suradus pirkti I. D. tinkamą automobilį, jis 2019-04-11 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje automobilių stovėjimo aikštelėje, iš I. D. paėmė 1 300 eurų, kuriuos perdavė automobilio pardavėjui, ir, žinodamas, kad automobilį faktiškai perka I. D., pasinaudodamas jos nežinojimu kaip yra fiksuojami transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandoriai bei piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, sudarė transporto priemonės - automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), - pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje kaip automobilio pirkėjas buvo nurodytas jis pats, o ne I. D., po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, pasinaudodamas I. D. nežinojimu kaip vykdoma transporto priemonių registracija bei piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, be I. D. žinios, 2019-04-12 šį automobilį registravo savo vardu VĮ „Regitra“ Šiaulių filiale, ir po automobilio registravimo įtikino I. D., kad vėliau automobilis bus perregistruotas jos vardu, tačiau I. D. pareikalavus, kad automobilis būtų perregistruotas jos vardu, jis piktybiškai atsisakė tai padaryti, po ko, 2019-05-22 apie 13.40 val. VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį nukentėjusiajai I. D., už 1 200 eurų pardavė L. P., tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, I. D. priklausantį 1 300 vertės turtą - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis A. P. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad savo buvusiai sugyventinei I. D. surado pirkti automobilį, ji pasiėmė iš tėvo pinigų ir nuvažiavę jį nupirko. I. D. prašė automobilį registruoti jo vardu, nes pigesnis draudimas. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo surašyta jo vardu. Sakė I. D.: „kai praeis du metai, gausi normalų pažymėjimą ir automobilį persirašysi“. Automobilio jos vardu neperrašė. Rašydamas sutartį suvokė, kad automobilis priklausys jam, jį galės parduoti. Perkant I. D. jo klausė „ar nieko su automobiliu nepadarysi?“, atsakė jai „ne“. Nupirktu automobiliu naudojosi I. D.. Paskui jie susipyko, paėmė mašiną ir ją pardavė. Sutinka, kad I. D. atžvilgiu buvo įvykdyta apgaulė. Automobilis realiai buvo I. D. ir jos tėvo. Parduodamas automobilį suprato, kad tai ne jo daiktas. Norėjo jai atkeršyti. Neneigia, kad viskas įvyko tyčia. Pripažįsta, kad tokie jo veiksmai yra nusikalstami. Dėl savo elgesio gailisi. Prašo neskirti baudžiamojo poveikio priemonių ar skirti minimalią įmoką, nes 5-ą mėnesį augina vaiką, vaikui išlaikymas nėra teikiamas, per tą laiką tegavo 30 eurų. Pats yra registruotas darbo biržoje.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes A. P. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja, nukentėjusioji ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, A. P. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2019-04-18 protokolas - pareiškimas (medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo I. D. pranešė apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, o būtent apie tai, kad 2019-04-11 su buvusiu sugyventiniu A. P. nusipirko už pareiškėjai tėvo duotus pinigus automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pardavėjas visus automobilio dokumentus ir jo raktelius perdavė A.. Su jos sutikimu A. P. savo vardu sutvarkė automobilio registracijos dokumentus, atliko techninę apžiūrą ir savo vardu apdraudė minėtą automobilį civilinės atsakomybės draudimu. Ji to nesureikšmino, nes pati neturi dviejų metų vairavimo stažo ir tikėjosi pigesnio draudimo. 2019-04-15 pas ją į namus atvyko A. susitikti su vaiku. Išėjus A. P., po kelių valandų pastebėjo, kad namuose nebėra automobilio raktelių, ir pamatė, kad kieme nebėra ir jos pirkto automobilio. Paskambinus A. P. ir paklausus, kur jos automobilis, šis paklausė ,,koks automobilis?“ ir padėjo ragelį. Savo jėgomis ieškojo automobilio, tačiau jo nerado. Policijos prašo padėti iš A. P. atgauti jai priklausantį automobilį, o jo veiksmuose nustačius sukčiavimo požymių, pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 13-15);

- 2019-04-26 A. P. apklausos protokolas (medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame užfiksuoti jo parodymai, kad 2019-04-11 savo buvusiai sugyventinei I. D. už jos tėvo duotus pinigus padėjo nusipirkti automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Sugyventinės prašymu automobilį priregistravo savo vardu, sutvarkė techninę apžiūrą, savo vardu užregistravo automobilio civilinės atsakomybės draudimą, kad šis draudimas būtų pigesnis, nes I. neturi dviejų metų vairavimo stažo. Nuo automobilio pirkimo jis gyveno pas I., tvarkė automobilio dokumentus, jos namuose atšventė automobilio pirkimą, po to I.jam liepė išeiti. Jam susidarė įspūdis, kad ji planuoja kažkur važiuoti automobiliu, nors buvo išgėrusi alkoholio. Jis paėmė minėto automobilio raktelius ir nuvarė automobilį į garažą, esantį namo kieme, o pats išvažiavo su savo automobiliu. Garažo raktą padėjo į plyšį ties garažo durimis, apie tą vietą I. žinojo. Už kelių valandų jam paskambino I., pradėjo ant jo šaukti, jo paaiškinimų neklausė ir numetė telefono ragelį. Su ja daugiau nebesusisiekė, jos neinformavo kur randasi pirktas automobilis, nes nesijaučia kuo nors nusikaltęs, ir net nepagalvojo, kad I. neieškos automobilio savo garaže. Buvusios sugyventinės automobilio nepasisavino ir neketina to padaryti, automobilio rakteliai randasi pas jį ir artimiausiu metu bus grąžinti I. D. (2 t., b. l. 62-64);

- 2019-04-29 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagal 2019-04-18 I. D. pareiškimą atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuojant tuo, kad objektyvių duomenų, kad A. P. tyčia, sąmoningai, turėdamas tikslą pasipelnyti, pasisavino pareiškėjos automobilį, nėra (1 t., b. l. 9-11);

- 2019-06-06 pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo I. D. pranešė teisėsaugos institucijoms apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, t. y. apie tai, kad A. P. pardavė jai priklausančią transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5-6);

- 2019-05-22 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad A. P. pardavė L. P. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33);

- 2019-10-22 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 41-65);

- nukentėjusiosios I. D. parodymai, kad nuo 2019 m. balandžio 3 d. ji kartu nebegyvena su sugyventiniu A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Ji nuo 2013 metų pradėjo kartu gyventi su sugyventiniu A. P. jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Juos siejo bendra buitis. 2019 m. balandžio mėnesį ji nusprendė sau nusipirkti automobilį. Ji kartu su buvusiu sugyventiniu A. P. žiūrinėdami internetinėse svetainėse skelbimus apie parduodamus automobilius, pastebėjo parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už 1 700 eurų, kuris buvo (duomenys neskelbtini), automobilių pardavimo aikštelėje. Kadangi pinigų neturėjo, tai jos tėvas J. D., gim. (duomenys neskelbtini), nusprendė jai paskolinti 1 500 eurų nurodytam automobiliui įsigyti. Nurodytą pinigų sumą jos tėvas jai paskolino 2019-04-11, kai ji pas jį nuvyko į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Pinigus padavė grynais. Tėvas dvi ar tris dienas prieš tai iš PC „(duomenys neskelbtini)“ esančio bankomato nuėmė 750 eurų. Ji buvo kartu, kai tėvas nusiėmė nurodytą sumą pinigų. O likusią sumą, t. y. 750 eurų, turėjo namuose. Ir taip pat ji žinojo, kad 2019-04-11 gaus algą, todėl nuims dalį algos ir jai užteks pinigų automobiliui nusipirkti. Automobilį pirko, kad turėtų su kuo nuvežti dukrą D. P., gim. (duomenys neskelbtini), į darželį. 2019-04-11 nuo savo banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos su kortele nuėmė 300 eurų. 2019-04-11 apie 16.00 val. kartu su A. P. ir jos kolege R. S. bei jos vyru V. S. išvyko visi kartu pirkti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini). Savo kolegei buvo sakiusi, kad jos tėvas J. D.paskolino pinigų automobilio įsigijimui. Nuvykus į Tauragę ir apžiūrėjus ketinamą pirkti automobilį, nusprendė jo nepirkti, nes jis visas buvo surūdijęs. Tada nuvyko į kitą aikštelę, kur ji rado jai patinkantį (duomenys neskelbtini) m. „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilį už 1 400 eurų. Ji sėdėdama vyro, iš kurio pirko nurodytą automobilį, automobilio gale iš savo piniginės ištraukė ir padavė priekyje keleivio vietoje sėdėjusiam A. P. 1 400 eurų. Jis perskaičiavo pinigus ir padavė vyrui, iš kurio pirko nurodytą automobilį. Kitą dieną, t. y. 2019-04-12, ji išėjo į darbą, nes dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja. Dirbo nuo 9.00 val. iki 22.00 val. Kadangi visą dieną dirbo, paprašė, kad A. P. priregistruotų jos nusipirktą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, nes automobilis buvo su prancūziškais numeriais, ir „pravarytų „technikinę“. Kadangi ji tą dieną negalėjo dalyvauti, tai A. P. nurodė, kad minėtą automobilį užregistruos savo vardu. Be to, A. P. pabrėžė, kad jai pigiau kainuos privalomos civilinės atsakomybės draudimas, nes pas jį yra ilgesnis automobilio vairavimo stažas. Ji vairuotojo teises išsilaikė 2018 m. lapkričio mėnesį. Kai ji pirko automobilį ir A. P. tvarkė automobilio priregistravimo dokumentus, su A. P. jau kartu nebegyveno. Jis pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ateidavo aplankyti jų bendros dukters D. P.. Jai būnant darbe, ji jam leisdavo būti kartu su dukra jos bute. Paskui 2019-04-15 apie 15.00 val. pas ją į namus atėjo A. P. aplankyti dukters, ji tuo metu buvo buto virtuvėje, o A. P. bendravo su dukra kitame kambaryje. Paskui pastebėjo, kad kažkaip kambaryje keistai tyla ir pastebėjo, kad A. P. nebėra. Tos pačios dienos vakare apie 18.00 val. pastebėjo, kad nebėra automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), raktelių, garažo rakto, automobilio atsarginių raktelių ir automobilio dokumentų. Tada išėjusi į daugiabučio namo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad nebėra jos pirkto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo nurodytame kieme. Dėl to 2019-04-18 kreipėsi į policiją su pareiškimu. Pabrėžia, kad tikrai nurodyto automobilio garaže, esančiame daugiabučio namo kieme, kuriame ji gyvena, nebuvo. Nes į nurodytą garažą ji buvo nuėjusi, kai tik pastebėjo automobilio dingimo faktą. Po to jai A. P. draugai D. ir V. pasakojo, kad automobilis stovėjo kažkur (duomenys neskelbtini) mikrorajone, taip jiems nurodė A. P.. Paskui po savaitės laiko jai paskambino policijos pareigūnė ir pasakė, kad jos garaže stovi jos pirktas automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Ji vykusio pokalbio su policijos pareigūne metu nuėjo iki garažo ir pamatė, kad nurodytas automobilis visas apdulkėjęs stovi garaže. Garažo raktas buvo prie garažo durų ant žemės. Automobilio viduje spynelėje buvo įkištas automobilio raktas. Automobilio atsarginio rakto ir automobilio dokumentų nebuvo. A. P. jai jų negrąžino. Buvo labai nustebusi, nes dar kitą dieną, kai pastebėjo, kad automobilis yra dingęs, ėjo į garažą žiūrėti pasišviesdama su prožektoriumi, ar nėra ten automobilio, bet jo nebuvo. Po to, kai ji sulaukė policijos pareigūnės skambučio, kitą dieną A. P. žadėjo nurodytą automobilį perregistruoti jos vardu, tačiau jis negalėjo. Paskui žadėjo po dviejų dienų, bet irgi nebegalėjo. Paskui vėl žadėjo dar po kelių dienų, bet ir vėl nebegalėjo. Ji nurodytu automobiliu toliau naudojosi. Paskutinį kartą su automobiliu važiavo 2019-05-22 į darbą, nes dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). 2019-05-22 apie 8.30 val. atvyko į „(duomenys neskelbtini)“ automobilio stovėjimo aikštelę ir pastatė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o pati nuėjo dirbti. Nurodyta automobilio stovėjimo aikštelė yra priešais parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, ji yra nefilmuojama. Jai dirbant, apie 21.30 val. pas ją į darbą atvyko A. P. buvusi žmona L. P. ir pareikalavo, kad ji atiduotų raktą nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nes ji turi tik atsarginį raktą. Buvo šokiruota, nes dar ryte nurodytu automobiliu atvyko į darbą. Nesuprato, kas vyksta. Tada L. P. jai pateikė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentus, kuriuose buvo nurodyta savininkė L. P.. Papildo, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dokumentų sutvarkymas kainavo 150 eurų, už tai ji mokėjo iš savo pinigų. Taip pat nurodytam automobiliui ji pirko naują akumuliatorių už 100 eurų. Dėl A. P. pasisavinto automobilio jai bendrai padaryta 1 650 eurų turtinė žala, nes 1 400 eurų sumokėjo ji už automobilį, 150 eurų už dokumentų tvarkymą ir 100 eurų už naują akumuliatorių (1 t., b. l. 95-97). Papildomos apklausos metu parodė, kad nežino, neišmano apie automobilio pirkimą ar pardavimą. Su ja nebuvo sudaryta jokia pirkimo-pardavimo sutartis. Sėdėjo R. automobilyje, o A. sėdėjo pirkėjo automobilyje. Jis atėjo, pasakė, kad sutarė dėl kainos ir paprašė jos duoti pinigus. R. jai pasakė eiti kartu į automobilį ir dalyvautų pirkime. Nuėjo kartu su A.. Atsisėdo į galą, o A. atsisėdo į keleivio sėdynę. Suskaičiavo pinigus, kuriuos laikė rankinėje piniginėje. Juos perdavė A., kad perskaičiuotų. A. perdavė pardavėjui. Gavęs pinigus, pardavėjas pradėjo pildyti dokumentus. Kokius dokumentus jis pildė, tiksliai neprisimena, js jai nerodė. Užpildęs dokumentus juos duodavo A.. Tiksliai atsimena, kad vieną ar kelis dokumentus jis pasirašė. Ką jis pasirašė ir dėl kokių priežasčių, nežino, jis jai tų dokumentų nerodė. Suprato, kad pardavėjas pildo pirkimo-pardavimo dokumentus, nes sakė, kad nurodys 1 300 eurų automobilio pirkimo sumą. Į klausimą, ar jai nekilo klausimų kodėl A. P., kuris nepirko automobilio, o ne ji, pasirašo automobilio pirkimo dokumentus, nurodė, kad neišmano tokių dalykų, todėl jai nekilo tokių klausimų. Visus dokumentus A. įdėjo į daiktadėžę automobilio priekyje, kur jie ir buvo. Kitą dieną ji dirbo, todėl paprašė A. P., kad paimtų automobiliui lietuviškus numerius ir atliktų techninę apžiūrą. Į klausimą, ar žinojo, kad norint paimti numerius ir atlikti techninę apžiūrą, reikalinga automobilį priregistruoti, ji nurodė, kad nežinojo, manė, kad to nereikia. Tai pirmas jos automobilis, todėl nežino visiškai nieko apie jo pirkimą. Į klausimą, ar buvo iš anksto planuojama kieno vardu bus registruotas automobilis, ji atsakė, kad ji dar nebuvo apsisprendusi, nes ji neturi vairavimo stažo, todėl didelė draudimo įmoka. Galvojo arba savo vardu registruoti, arba brolio vardu. R. ją įtikinėjo neregistruoti A. P. vardu. Jai pasakė, kad tikrai neketina to daryti. Į klausimą, ar automobilio pirkimo metu buvo su A. P. sugyventiniai, ar vedė bendrą ūkį, ji atsakė, kad ne, jie nebuvo sugyventiniai, bendro ūkio nevedė. Į klausimą, kodėl su asmeniu, su kuriuo nesieja jokie ryšiai, tai yra A. P., ieškojo automobilio, kodėl jis vyko kartu pirkti automobilio, ji atsakė, kad pasitikėjo juo, nes jis pardavinėja automobilius ir gerai juose nusimano. Be to, jis - jos vaiko tėvas, ji juo pasitikėjo, nesitikėjo, kad ją apgaus. Į klausimą, kada A. P. pasakė, kad automobilį užregistravo savo vardu, ji atsakė, kad kai pakeitė numerius ir atliko techninę apžiūrą. Jis pasakė, kad laikinai užregistravo savo vardu, tačiau kada norės, galės automobilį užregistruoti jos vardu. Ji pasakė, kad tris dienas dirba, o paskui galėtų užregistruoti. Po to buvo laisvos dienos ir tris dienas iš eilės skambino A. P., prašė, kad jis vyktų su ja perregistruoti automobilio jos vardu, tačiau visus kartus jis vis atrasdavo priežasčių nevykti ir neperrašyti automobilio. Visus kartus jam skambino, žinučių nerašė. Į klausimą, ar po automobilio pirkimo jie vėl tapo sugyventiniais su A. P., ji atsakė, kad nieko panašaus. Jis ateidavo aplankyti vaiko, būdavo su juo, kol ji būdavo darbe, tačiau jos namuose jis nemiegodavo, bendro ūkio nevedė. Į klausimą, ar ji nukentėjo nuo A. P. neteisėtų veiksmų, ji nurodė, kad taip, artimiausiu metu pareikš civilinį ieškinį. Be to, po automobilio registracijos jis jai negrąžino automobilio dokumentų, nurodydamas, kad jai jų nebereikia. Jis pasakė, kad jeigu sustabdys policija, ji turėtų pateikti tik savo vairuotojo pažymėjimą. Automobilio registracijai, numerių keitimui, techninei apžiūrai pinigus A. P. davė ji. Draudimas buvo pirktas A. P. vardu, tačiau už jos pinigus. A. P. prie automobilio pirkimo finansiškai neprisidėjo (1 t., b. l. 100-103);

- duomenys iš AB „(duomenys neskelbtini)“ apie I. D. bankines operacijas, iš kurių matyti, kad I. D.2019-04-12 iš jai priklausančios banko sąskaitos išgrynino 340 eurų (2 t., b. l. 18);

- liudytojo J. D.parodymai, kad A. P. pažįsta, kol jis gyveno su jo dukterimi I. D., su juo bendraudavo mažai. Žentas jam nepatiko, bet dukra suaugusi, neįsakysi. 2019 m. balandžio mėnesį jam paskambino I. ir paprašė duoti pinigų, nes rado internete gerą ir gražią mašiną, norėjo nusipirkti. I. sakė, kad automobilis kainuoja ar 1 700 eurų, ar 1 500 eurų. Turėjo pasitaupęs 1500 eurų ir juos visus atidavė. Šiuos pinigėlius jau buvo nusiėmęs bankomate iki I. prašymo. Tai galėjo būti apie balandžio mėnesį, tik tikslios datos neprisimena. Nusiėmė išlaidoms. Dar namuose turėjo kelis šimtus, bet I. sakė, kad jai užtenka 1 500 eurų. Pinigus I. pasiėmė vakare. Sakė, kad ją atvežė draugė. I. buvo viena, draugė laukė, kaip suprato, gatvėje. I. sakė, kad važiuos pirkti automobilio ryt ar poryt. Ji sakė, kad ta pati draugė ją veš pirkti automobilio. Taip pat sakė, kad kartu važiuos A.. I. sakė, kad perka automobilį sau. Kai jis perdavė pinigus, namuose jie buvo vieni. Po vienos ar kelių dienų paskambino I. ir pasakė, kad nusipirko automobilį. Ji buvo atvažiavusi su tuo automobiliu, jis gražus, geresnis už jo. Praėjus kažkiek laiko, jis paklausė, kodėl ji nebeatvažiuoja su automobiliu pas jį. Tada I. pasakė, kad A. be jos žinios nuvažiavo ir prisiregistravo automobilį savo vardu, o paskui jį išsivarė ir nebegrąžina (1 t., b. l. 142-145);

- duomenys iš AB „(duomenys neskelbtini)“ apie J. D. bankines operacijas, iš kurių matyti, kad J. D. 2019-03-29 iš jam priklausančios banko sąskaitos per du kartus išgrynino 1 450 eurų (2 t., b. l. 27);

- liudytojos R. S.parodymai, kad 2019 m. balandžio mėnesį jos bendradarbė I. D. paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini) nusipirkti automobilio. I. sakė, kad galutinai išsiskyrė su sugyventiniu A. P. ir jai reikia automobilio. Nustebo, kad kartu vyko ir jos buvęs sugyventinis A. P.. I. paaiškino, kad jis yra vaiko tėvas ir padės išsirinkti automobilį, galės parvairuoti automobilį, nes I. ką tik išsilaikė teises, o kelionė ilga, ji bijojo važiuoti. Kelionės meta kalbėjosi ir I. papasakojo, kad 1 400 eurų mašinos pirkimui davė tėvas. I. sakė, kad gali trūkti, todėl prieš važiuojant tą pačią dieną iš „(duomenys neskelbtini)“ terminalo nusiėmė savo algą - apie 400 eurų. I. sakė, kad automobilį perka sau. Perkant automobilį, A. priėjo prie I. ir pasakė: „duok pinigus“. Ji pasikvietė I. ir pasakė, kad eitų kartu derėtis dėl automobilio pirkimo, nes automobilis gali kainuoti pigiau. Bijojo, kad A. P. pasiims likusius pinigus. I. nuėjo į automobilį ir buvo kartu kai vyko pirkimas. Į klausimą, ar I. D. sakė kieno vardu registruos automobilį, ji atsakė, kad I. D. nurodė, kad automobilį registruos savo brolio vardu, nes ji turi nedidelį vairavimo stažą, todėl jai draudimas kainuotų daug. Į klausimą, ar I. D. žadėjo automobilį registruoti A. P. vardu, ji atsakė, kad klausė I. D., ar ji nesiruošia to daryti, į ką ji kategoriškai atsakė, kad tikrai ne. Ji sakė, kad registruos brolio vardu. Kai ji atėjo su A. P. po pirkimo, I. sakė, kad gavo lapą iš firmos, kuri pardavė automobilį, su kuriuo reikia prisiregistruoti automobilį savo vardu VĮ „Regitra“. Matė, kad automobilio dokumentus turėjo I.. Po to ji kartu su A. P. sėdo į automobilį ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kitą dieną pastebėjo, kad automobilio numeriai yra lietuviški, todėl paskambino I. ir paklausė kieno vardu priregistravo. Ji atsakė, kad laikinai užregistravo A. P. vardu, kol jai sueis 2 metų vairavimo stažas ir draudimas bus pigesnis. Į klausimą, ar I. D. arba A. P. sakė, kad perkant automobilį buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, ji atsakė, kad ne, I. sakė, kad gavo lapus, su kuriais reikia registruoti automobilį. Į klausimą, ar kuris nors ir iš jų sakė, kad prie automobilio pirkimo pinigais prisidės-prisidėjo A. P., ji atsakė, kad ne, nei žodžio apie tai nebuvo. I. sakė kad pinigus davė jos tėvas, ir netgi registravimui pinigus I. sakė, kad davė ji (1 t., b. l. 148-151);

- liudytojos M. D. parodymai, kad su I. palaiko labai gerus santykius. Apie įvykį žino daugiausiai iš vyro pokalbių. 2018 m. lapkričio mėnesį I. gavo vairuotojo pažymėjimą, tačiau neturėjo pinigų automobiliui. Jos pradėjo įkalbinėti I. tėvą, kad jis duotų pinigų automobiliui. Tėvo sveikata yra bloga, jam sunku parsinešti maisto iš parduotuvės. Todėl jeigu I. turėtų automobilį, ji galėtų jam daug kuo padėti. Apie 2019 m. balandžio mėnesį iš vyro sužinojo, kad I. važiavo su tėvu į banką ir suprato, kad tėvas davė pinigų automobiliui. Tai patvirtino ir pati I., kuri papasakojo broliui, kad važiuoja pirkti automobilio ir jo klausė, ar jis paskolins jai pinigų maistui, jeigu ji pritrūks, nes ji automobiliui paėmė savo algą. Kokią tiksliai sumą davė tėvas I., nežino, ji jai nesakė, ji jos neklausė. Tai buvo labai geras pirkinys, nes ne per seniausiai iki automobilio pirkimo I. išsiskyrė su savo sugyventiniu A. P.. Apie automobilio pirkimą nieko nežino. Praėjus kelioms dienoms ar savaitei I. atvažiavo su nauju automobiliu ir gyrėsi, kad jį nusipirko. Po to, po kelių dienų paskambino I. ir pasiskundė, kad A. be jos žinios paėmė iš garažo naujai nusipirktą automobilį. Tada, kiek žino, su L. D. I. nuvažiavo ir parašė pareiškimą dėl automobilio dingimo. Po to, kai A. P. iškvietė į policiją, jis automobilį grąžino į garažą. Raktą nuo garažo padėjo po durimis. Automobilis buvo grąžintas be raktelių. Tada A. P. nurodė, kad neduoda automobilio raktelių, nes I. neleidžia jam matytis su dukra. Kai I. sutiko jam duoti dukrą, jis atidavė I. vienus iš dviejų raktelių. O automobilio dokumentai ir dar vieni rakteliai nuo automobilio pasiliko pas jį. I. toliau važinėjo automobiliu, kai vienos dienos vakare, tiksliai neprisimena kada, apie 21.00 val. paskambino I. ir papasakojo, kad atvyko su policijos pareigūnais buvusi A. P. žmona ir pasiėmė jos automobilį, nes jis jau buvo registruotas jos vardu. I. nurodė, kad I. P. jai pasakė, kad dabar ji pasiims automobilį, o paskui iš jos atims ir vaiką. Į klausimą, ką I. D. sakė apie tai, kad A. P. užsirašė automobilį savo vardu, ji atsakė, kad I. sakė, kad jis jai paaiškino, kad jai brangiai kainuos draudimas. Į klausimą, ar I. D. sakė, kad ruošiasi automobilį perregistruoti savo vardu ir kada ruošėsi tai padaryti, ji atsakė, kad apie tai kalbos nebuvo. I. nesureikšmino to dalyko, kad automobilis yra registruotas A. P. vardu, nes nesitikėjo, kad A. P. taip pasielgs su savo vaiko motina, kad ją paliks be automobilio. Šią informaciją ji sužinojo iš vyro ir asmeniškai niekur nedalyvavo, išskyrus tą kartą, kai I. buvo atvykusi pas jas į svečius ir gyrėsi nusipirkusi naują automobilį. Su A. P. dėl automobilio nėra bendravusi (1 t., b. l. 160-163);

- liudytojo L. D. parodymai, kad jis yra I. D. brolis. Žino apie įvykį dėl I. D. automobilio pasisavinimo. Tėvas jam pasakojo, kad nori duoti pinigų automobilio pirkimui, kad nemoka jų nusiimti iš bankomato. Jis jam patarė vykti kartu su I., kuri padės jam nuimti pinigus, ką jie ir padarė. Kiek žino, dalį pinigų tėvas nuėmė iš bankomato, o dalį davė grynais - buvo susitaupęs. Tėvas sakė, kad davė viso 1 500 eurų automobilio pirkimui. Taip pat jam skambino I. ir prašė paskolinti pinigų jeigu trūks automobilio pirkimui. Paskui perskambino ir sakė, kad pasiėmė pinigų iš algos, kurių turėtų užtekti. Jis pasakė, kad jeigu trūks pinigų maistui, jai paskolins. Negalėjo kartu su I. važiuoti pirkti automobilio, nes būtent tą dieną buvo išvykęs. Žinojo, kad kartu važiuoja I. buvęs sugyventinis A. P.. I. jam paaiškino, kad jį pasiėmė dėl vienintelės priežasties - jis geriau išmano apie automobilius. Apie tai, kad automobilis bus registruotas A. P.vardu, net kalbos nebuvo. Pats apie tai net nepagalvojo, nes visus pinigus už automobilį mokėjo I.. Į klausimą, ar I. klausė apie automobilio pirkimo-pardavimo dokumentų pildymą, jis atsakė, kad ne, ji to neklausė. Nusipirkusi automobilį, I. paskambino, pasigyrė, kad nusipirko automobilį, už kokią sumą, sakė, bet jis nebeprisimena. Ji žadėjo atvažiuoti pasirodyti. Tos pačios dienos vakare jis paskambino I., jos balsas buvo keistas. Pasirodo ji verkė, nes A. P. pavogė jos automobilį. Iš karto atvažiavo pas I., kuri papasakojo, kad buvo atėjęs A. P., kuris kol ji nematė, iš jos namų pavogė automobilio dokumentus, abu automobilio raktelius. Jo nestebino, kad A. P. atvyko pas I. į namus, nes buvo skyrybų pradžia ir A. P. dažnai atvažiuodavo pasiimti pas ją daiktų, tai yra jis kraustėsi iš jos. Su I. jis jau nebegyveno. I. taip pat pasakojo, kad A. P. iš kiemo išsivarė ir automobilį. I. papasakojo, kad ji būtent tą dieną dirbo, paprašė A. P. pravaryti automobilio „technikinį“ ir išimti numerius. I. papasakojo, kad tuo metu A. P. užsiregistravo automobilį savo vardu, o jai pasakė, kad taip bus geriau, nes jai bus mažesnis automobilio draudimas. A. P. ryte užsiregistravo automobilį savo vardu, o vakare jį išsivarė. Į klausimą, ar kai atvyko, I. buvo blaivi, jis atsakė, kad taip. Jis pasisodino I. į savo automobilį ir jie apvažiavo vietas, kur galėtų būti automobilis, tačiau jo nerado. Bevažiuodami jie paskambino A. P., kuris pasakė, kad jie neieškotų jo, nes turės bėdos. Tada nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą. Kitą dieną paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė A. P. tėvu ir pasakė, kad A. gali atvaryti I. mašiną, jiems ši mašina nereikalinga. Jis dar paklausė, ar jis turi ką nors pasakyti A.. Jis turbūt tikėjosi kad iš pykčio ką nors pasakys negero. Tačiau jis pasakė, kad jie kreipėsi į policiją ir jie dabar aiškinsis. Vyriškis pasakė, kad jie nieko nepadarys, nes visi automobilio dokumentai yra surašyti A. vardu. Tuo pokalbis ir baigėsi. Po kelių dienų I. paskambino ir pasakė, kad jai skambino policijos tyrėja, kuri pasakė, kad automobilis yra garaže. Nuėjusi I. automobilį rado garaže. Automobilio dokumentų nebuvo, o vieną iš dviejų raktelius perdavė pats A., kai atvažiavo pasiimti dukters. Toliau I. važinėjosi ramiai, net negalėjo pagalvoti, kad jis taip pasielgs. Po to paskambino I. ir pasakė, kad su policija atvyko A. P. buvusi žmona ir pareikalavo atiduoti automobilį, dokumentus ir raktelius. Kai jis atėjo, A. P. žmona dar buvo prie automobilio kieme. Ji pasakojo, kad automobilis priklauso jai, kad jį nusipirko iš A. P.. P. žmona pasiėmė automobilį. Su A. dėl šio įvykio asmeniškai kalbėjosi tik vieną kartą - apytiksliai prieš mėnesį laiko, kai buvo nuvykęs paimti sesers dukters ir sutiko A. P.. Paklausė, kas ten vyksta su tuo automobiliu, į ką jis atsakė, kad jam automobilis nereikalingas, jam svarbu, kad I. leistų jam bendrauti su dukra. Jis jo paklausė: „o kas neleidžia tau su ja bendrauti?“. Tuo pokalbis ir baigėsi. Daugiau jo nebematė ir nebekalbėjo (1 t., b. l. 166-169);

- liudytojo E. J. parodymai, kad jis 2019 m. balandžio 11 d. 19.30 val. pardavė jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, prancūziškais numeriais Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo automobilių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Telefonu dėl automobilio pirkimo kalbėjosi ir derino viską su vyriškiu. Jis atvyko į minėtą aikštelę, kai viską suderino dėl automobilio pirkimo telefonu. Suderino kainą, kad parduos už 1 300 eurų. Tarp jo ir kito vyriškio buvo pasirašyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Sutartį turi. Minėtą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį jis pats surašė, užpildė sėdėdamas savo automobilyje, kuriame taip pat sėdėjo ir A. P.. Daugiau automobilyje kitų asmenų nebuvo. Kai pasirašinėjo sutartį, pirkėjas sėdėjo šalia jo priekinėje automobilio sėdynėje keleivio pusėje. Kiek atsimena, A. P. sėdėdamas jo automobilyje pasakė: „Bobai bus gera“. Tai suprato, kad automobilis perkamas kažkokiai moteriai, galbūt žmonai ar sugyventinei. Minėtas vyriškis neminėjo tokių dalykų, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį kitam asmeniui draudimas kainuotų mažiau. Kad taip būtų jis sakęs, tikrai neatsimena. Pinigai jam buvo perduoti automobilyje iškart po sutarties pasirašymo. Po sutarties pasirašymo ir pinigų sumokėjimo, jis iškart išvažiavo. Suprato, kad A. P. į automobilių aikštelę atvažiavo kartu ar tai su žmona, ar su sugyventine (1 t., b. l. 130-134);

- liudytojos D. L. parodymai, kad 2019-04-26, laikotarpyje nuo 12.55 val. iki 13.22 val. Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete atliko liudytojo A. P. apklausą. Apklausos tikslas buvo išsiaiškinti, kur šiuo meta yra automobilis. A. P. apklausoje trumpai nurodė automobilio prikimo aplinkybes ir automobilio registravimo jo vardu priežastis - kad I. D., kuri turi nedidelį vairavimo stažą, mažiau kainuotų draudimas. Į klausimą, ar A. P. sakė kiek kainavo automobilis, ar sakė, kad I. D. tėvas davė visus pinigus jo pirkimui, ar jis sakė, ar prie automobilio pirkimo prisidėjo jis pats, ji atsakė, kad, kiek prisimena, apie tai, kiek buvo mokėta už automobilį, kokią sumą davė tėvas automobilio pirkimui, ar prie automobilio prikimo prisidėjo A. P., apklausos metu nebuvo kalbėta. Į klausimą, ar buvo klausta A. P., kur yra automobilis, ji atsakė, kad apklausos pradžioje ji parodė I. D. pareiškimą dėl dingusio automobilio ir A. P. iš karto pradėjo šaukti, kad automobilis yra garaže, klausė, ko ji iš jo nori. A. P. nurodė, kad jis nepasisavino ir neketina pasisavinti buvusios sugyventinės automobilio. Ji paskambino I. D. ir liepė patikrinti, ar automobilis yra garaže. I. D.jai perskambino ir patvirtino kad automobilis yra garaže. Į klausimą, ar apklausos metu A. P. nurodė, kad automobilį pirko jis už savo pinigus, tačiau leidžia juo naudotis I. D., atsakė, kad ne, jis to nesakė (1 t., b. l. 136-139);

- liudytojos L. P.parodymai, kad 2019-05-20 iki pietų ar prieš pietus, laiko tiksliai neatsimena, jai į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino buvęs sutuoktinis A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir paklausė jos, ar ji nenorėtų įsigyti iš jo gera kaina automobilio. Ji pradėjo klausinėti apie pasiūlytą automobilį. A. P. jai nurodė, kad parduos jai (duomenys neskelbtini) metų laidos „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilį už 1 200 eurų. Jai jo skambutis įtarimų nesukėlė, nes ji, kiek žinojo iš jų dukters B. P., gim. (duomenys neskelbtini), kalbų, kad A. P. užsiima automobilių, motociklų perpardavimu. 2015-07-15 ji oficialiai išsiskyrė su A. P., su juo jokių ryšių nepalaiko, tik su A. P. bendrauja dėl jų dukters B. P. interesų. Dukra nuolatos, kartas nuo karto susitinka su tėvu A. P.. Po įvykusio pokalbio su buvusiu sutuoktiniu A. P., ji pradėjo žiūrinėti internete, kokia yra reali nurodytų metų ir markės automobilio pardavimo kaina, kurį jai siūlė pirkti A. P.. Kadangi internete nurodyto automobilio pardavimo kaina svyravo nuo 1 500 eurų iki 3 500 eurų, pagalvojo, kad nurodytas pasiūlytas variantas jai tinka. A. P. paskambino tos pačios dienos, t. y. 2019-05-20, vakare ir pasakė, kad kai jai bus laisva diena, gali susitikti ir įforminti nurodytą automobilio pirkimo-pardavimo sandorį. Susitarė tai padaryti 2019-05-22. Taigi, 2019-05-22 apie 12.30 val. ji susitiko su A. P. VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini)filiale, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Aikštelė yra VĮ „Regitra“ vidiniame kieme. Ji buvo atvykusi su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jai atvykus, A. P. atėjo prie automobilio, į jį įsėdo ir ji jam sėdėdama savo automobilyje padavė 1 200 eurų grynais. Nurodytus pinigus buvo susitaupiusi. Jokių bankinių pavedimų neatlikinėjo nurodytai pinigų sumai išgryninti. Paskui ji ir A. P. nuėjo į VĮ „Regitra“, kur ji ir A. P. sudarė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodytą automobilį pirko su tikslu, kad ateityje minėtu automobiliu galės naudotis dukra B. P., kuriai už dviejų metų bus 18 metų. Po 2019-05-22 ji su A. P. susitikusi dar buvo vieną kartą, kai jis jai paskambino ir paprašė, kad ji jį nuvežtų iki vaikų darželio, kur vyko jo dukros D. šventė. Tai galėjo būti, jeigu neklysta, 2019-05-30 ar 2019-05-31. A. P. jai pasakė „mano mašina sugedus, ar gali pamesti?“, nes vyksta dukters šventė. Jis pasakė, kad išeis į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kadangi jai buvo netoli namų, ji sutiko jį pavežti. Jį pavežė, kartu buvo ir jų dukra B. P.. Dukra B. norėjo kartu su tėvu A. P. nueiti į sesers D. darželio šventę. Ji tam neprieštaravo. Ji ir pati kartu nuėjo, nes jai buvo įdomu pažiūrėti vykstančią šventę, pamatyti D., nes vis dėlto B. ir D. yra seserys. Papildo, kad A. P. turi dukrą vardu D., kurios susilaukė kartu su sugyventine I. D.. Darželyje vykstančios šventės metu tą kartą jokios kalbos nebuvo, kad A. P. padovanos nurodytą nupirktą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ jų dukrai B. (1 t., b. l. 172-173). Papildomos apklausos metu parodė, kad ji šiuo meta negyvena kartu su A. P., jie nėra sugyventiniai, neveda bendro ūkio. Su A. P. bendrauja tik vaiko klausimais. 2019-05-20 jai paskambino buvęs vyras A. P., kuris nurodė, kad turi automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurį galėtų jai parduoti gera kaina. Jos dukrai yra 16 metų ir ji kaip tik ruošėsi parduoti savo automobilį, todėl galvojo pavažinėti tuos dvejus metus, kol dukra išsilaikys teises ir automobilį palikti dukrai. Jis pasakė jai metus, kainą, ji įlindo į internetą, pamatė, kad kainuoja daug brangiau, todėl paskambino ir sutiko pirkti šį automobilį. Automobilio ji nematė visiškai, nuotraukų jis jai nerodė. Susitiko 2019-05-22 VĮ „Regitra“. Jai nesukėlė jokių įtarimų, nes peržiūrėjo automobilio dokumentus ir matė, kad automobilis yra registruotas A. P. vardu. A. P. nurodė, kad automobiliu naudojasi tiek jis, tiek jo buvusi sugyventinė I. D.. Jis nurodė, kad bet kada gali jį pasiimti. Ji pasakė, kad jai tuoj pat automobilio nereikia. Jį pasiims tada, kai galės. Žinojo, kad apie savaitę laiko dirbs ir planavo, kad po darbo savaitės nuvyks ir jį pasiims. Ji ir nuvyko 2019-05-29 vakare, po darbo. Prieš tai ji pasiskambino A. P. ir paklausė, kur yra automobilis. Jis pasakė, kad I. dirba, automobilis stovi prie jos darbo. Ji nuvyko į jos darbą. Ji galėjo pasiimti automobilį ir nuvažiuoti, tačiau taip nesielgė. Nuėjo pas I. ir pasakė, kad nori pasiimti iš jos automobilio raktelį. Ji jai pasakė „išsitrink galvą“. Ji pasakė: „ar duosi geruoju, arba kviesiu policiją:. I. pasakė: „kviesk nors ir dešimt“. Tada girdėjo kaip ji skambina kaip suprato savo broliui, nes jis neužilgo atvažiavo. Girdėjo kaip I. pasakė telefonu broliui: „ta kurva atvažiavo automobilio“. Tada ji nuėjo prie automobilio laukti policijos. I. D. neklausė, kodėl ji pasiima automobilį. Atvyko I. D. brolis, kuris pradėjo konfliktuoti. Ji nėjo į kalbas, pasakė, kad automobilis priklauso jai. Jokių dokumentų jis jai parodyti, kad automobilis priklauso jai, neprašė. Po to atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji pateikė automobilio dokumentus ir išvyko su savo automobiliu. Po to skambino A. P. ir paklausė, kur jis ją įvėlė. A. P. atsakė: „mašina mano“. Jis nesijautė kaltas. Ji žino, kad tuo metu A. P. seniai negyveno su I. D., todėl jai net nekilo tokių klausimų, kad automobilis priklauso ne jam. Jeigu automobilis būtų buvęs registruotas I. D. vardu, net nebūtų jo pirkusi, nes ji išskyrė jos šeimą. Taip pat jai yra nesuvokiama, jeigu automobilis yra pirktas už I. D. pinigus, tai kodėl jis buvo registruotas A. P. vardu. Jai nesuprantama kam registruoti automobilį vyro, su kuriuo seniai negyvena, vardu. A. P. davė automobilio raktelius dvejus, kaip ir minėjo, pirkimo-pardavimo sutartį, su kuria jos nuėjo į VĮ „Regitrą“ ir ten nekilo jokių problemų dėl registracijos. A. P.ją patikino, kad automobilis priklauso jam. Jis sakė, kad atsarginis raktelis yra pas I. D.. Žinojo, kad automobiliu naudojasi I. D.. A. P. jai sakė, kad jau buvo paėmęs tą automobilį iš I. D., nes I. D. gėrė alkoholį. Sakė, kad mašinoje rado tuščius sidro butelius. Jis sakė, kad planavo parduoti automobilį, jeigu ji toliau gers, ką jis ir padarė. Tas pokalbis buvo po automobilio pirkimo (1 t., b. l. 178-181).

Pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip LR BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės panaudojimas, siekiant savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad suklaidino kitą asmenį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti LR BK 182 straipsnyje numatyti padariniai, ir to nori. Apgaulė, kaip nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal LR BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją.

Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad A. P. įvykdė jam inkriminuojamą veiką, numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje. Tokias išvadas leidžia daryti kaltinamojo A. P. duoti paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, pripažįstant, kad I. D. atžvilgiu buvo panaudota apgaulė; tame tarpe – kad kai pardavė I. D. priklausantį automobilį, kuris buvo pirktas už I. D. tėvo pinigus, bet registruotas jo vardu, aiškiai suprato, kad tai ne jo daiktas (kas visiškai paneigia galimybę tarp asmenų susiklosčiusius santykius traktuoti kaip civilinius); kad tokie jo veiksmai yra nusikalstami, A. P. išreikštas gailėjimasis dėl savo netinkamo elgesio, taip pat kita bylos medžiaga: nukentėjusiosios I. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti nuoseklūs ir detalizuoti parodymai apie neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu, liudytojų J. D., L. D., M. D., R. S., E. J., D. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bankų sąskaitos išrašai bei kita bylos medžiaga. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. P. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamasis numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d. 2 p.). A. P. įvykdyta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį kaip sukčiavimas.

Pagal LR BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos LR BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.

Teisiamajame posėdyje A. P. ir jo gynėja prašė teismo atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusį su nukentėjusiąja bei baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamasis A. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas 1-ą kartą teistas (2 t., b. l. 46-50). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Susitaikė su nukentėjusiąja I. D., tai patvirtina pasirašytas susitaikymo protokolas. Pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė - nukentėjusiajai atlygino visą padarytą žalą (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 52), nedirbantis (2 t., b. l. 53), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 120). Nors A. P. nusikalto būdamas 2017 metais teistas, o 2015 m. kovo 15 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, šios aplinkybės, įvertinus tai, kad ankstesnės padarytos veikos buvo susijusios su panaudotu fiziniu smurtu, o nagrinėtina nusikalstama veika - turtinio pobūdžio, nėra kliūtis asmens atžvilgiu taikyti LR BK 38 str. nuostatas. Juolab, kad A. P. iki tol nebuvo padaręs jokių nusikalstamų veikų nuosavybei, taip pat nebuvo padaręs ir administracinių nusižengimų, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Be to, po ankstesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jau yra praėję daugiau nei 4 metai ir tai neprieštarauja LR BK 38 str. 2 d. nuostatoms. Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad A. P. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas LR BK 38 straipsnis ir A. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja I. D..

Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, A. P., kaip sveikam, darbingo amžiaus asmeniui, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 7 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.), ją sumokant per 4 mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Toks teismo sprendimas priimtas taip pat atsižvelgiant į tai, kad A. P. nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus. Vadinasi, toks asmuo neišvengiamai turi pajausti tam tikras neigiamas pasekmes dėl savo neteisėtos veikos tam, kad ateityje darytų tinkamas išvadas ir nebenusikalstų.

Prokuroro 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu (2 t., b. l. 58-59) A. P. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas 3 800 Eur sumai, laikomas banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 13 d.

Laikinas nuosavybės teisių į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apribojimas panaikintas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi.

Daiktiniai įrodymai, dokumetai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio raktelis, registracijos liudijimas, - 2020 m. kovo 4 d. grąžinti L. P., - paliktini L. P..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

A. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajai I. D. susitaikius ir baudžiamąją bylą A. P. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu bei 71 straipsniu, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 7 MGL dydžio (350 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią A. P. privalo sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įspėti A. P., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. P. nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas 3 800 Eur sumai, laikomas banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 13 d.

Daiktinius įrodymus, dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio raktelį, registracijos liudijimą, - 2020 m. kovo 4 d. grąžintus L. P., - palikti L. P..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas