Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarties, kuria A. Ž. skundas netenkintas, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimas, kuriuo A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 117 straipsnio 1 dalį paskirta 100 Eur bauda, paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimu A. Ž. nubaustas pagal ATPK 117 straipsnio 1 dalį 100 Eur bauda už tai, kad po 2016-06-07 ir 2016-06-23 laivo (duomenys neskelbtini), prišvartuoto VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos mažųjų žvejybos laivų prieplaukos atstovo krantinėje, apžiūrų, po 2016-06-08 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) nurodyto prašymo iki 2016-06-22 panaikinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių (toliau – Laivybos taisyklės) 91 punkto (prie kiekvieno laivo privalo būti techniškai tvarkingas trapas su apsauginiu tinklu arba rampa. Tamsiuoju paros metu trapas ar rampa turi būti apšviesti), 99 punkto (laivų, stovinčių prie krantinių, eigos variklių, mechanizmų parengtis ir įgulos narių skaičius privalo užtikrinti laivo, kitų laivų ir uosto saugumą) ir 118.12 punkto (gadinti hidrotechninius ir navigacinius įrenginius, tvirtinti švartavimo lynus prie jų detalių ar prie ne tam skirtų įrenginių) pažeidimus, laive pažeidimai nebuvo pašalinti. Laive ir jo triumuose yra visiška netvarka, ant denio ir triumuose yra šiukšlių, padangų, denio lentų, vandens. Laivo falšbortai surūdiję, nėra triumų dangčių, liukų stiklai išdaužyti, tai kelia pavojų laivo stovumui ir sandarumui. Laive nėra budėtojo, nėra trapo su tinklu. Laivas prišvartuotas prie hidrotechninių įrenginių detalių ir prie ne tam skirtų įrenginių. Konstatuota, jog toks palikto be priežiūros laivo (duomenys neskelbtini) buvimas prie VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos mažųjų žvejybos laivų prieplaukos krantinės pažeidžia Laivybos taisyklių 91, 99, 118.12 punktus. Šį nutarimą A. Ž. apskundė teismui.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartimi A. Ž. skundas netenkintas, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimas, kuriuo A. Ž. pagal ATPK 117 straipsnio 1 dalį paskirta 100 Eur bauda, paliktas nepakeistas. Apeliaciniu skundu A. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį, pripažinti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus R. Š. surašytus protokolą ir nutarimą negaliojančiais. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi įpareigojo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją iš naujo ištirti bei priimti sprendimus dėl ATPK 117 straipsnio 1 dalies ir Laivybos taisyklių 91, 99, 118.12 punktų pažeidimų, tačiau VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pareigūnai Klaipėdos apygardos teismo nutarties įpareigojimų neįvykdė. BUAB (duomenys neskelbtini), laivo (duomenys neskelbtini) savininkei, 2010 m. iškelta bankroto byla, todėl įmonės administravimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu. Laivas (duomenys neskelbtini) neeksploatuojamas nuo 1997 m., yra patyręs avariją ir netinkamas naudojimui pagal paskirtį. Dėl užtrukusių bankroto teisminių procesų įmonė priversta laivą laikyti prie krantinės neeksploatuojamą. Taip pat nėra galimybės laivą parduoti, nes jis teismo areštuotas. Jis nubaustas už Laivybos taisyklių 91 punkte išdėstytą pažeidimą – „prie kiekvieno laivo privalo būti techniškai tvarkingas trapas su apsauginiu tinklu“. Laivybos taisyklėse nėra žodžio „trapas“ išaiškinimo ir apibūdinimo, todėl kiekvienas asmuo gali šį žodį suprasti ir vertinti savaip. Laive (duomenys neskelbtini) yra įrengta stacionari patekimo į laivą vieta. Be to, uosto priežiūros tarnyba nebuvo pateikusi reikalavimo įrengti trapą. Laivybos taisyklėse sąvoka „laivas“ suprantama kaip veikiantis, su jame esančia komanda. Laivas (duomenys neskelbtini) yra praradęs savo, kaip laivo, individualius požymius: neeksploatuojamas jau dvidešimt metų, yra buvęs nuskendęs, neturi saugaus plaukiojimo liudijimo ir negali būti naudojamas, laive nėra sąlygų būti komandai. Laivas (duomenys neskelbtini) yra aptvertas „STOP“ juosta ir taip ribojamas asmenų patekimas į laivą. Be to, laivas (duomenys neskelbtini) yra apšviestas šalia stovinčiu šviestuvu. Jis nubaustas ir už Laivybos taisyklių 99 punkte išdėstytą pažeidimą, tačiau šis reikalavimas gali būti taikomas tik laivų kapitonams ir už šį pažeidimą baudžiami tik laivų kapitonai. Jis nėra laivo (duomenys neskelbtini) kapitonas. Be to, reikalavimas užtikrinti laivo variklių ir mechanizmų tinkamumą naudojimui dėl darbų apimties ir sudėtingumo bei vertės yra neįmanomas. Jis nubaustas ir už Laivybos taisyklių 118.12 punkte išdėstytą pažeidimą – „uosto akvatorijoje draudžiama švartuotis prie deviacinio palo“. Tačiau tam, kad būtų padarytas šis pažeidimas, laivas turi plaukioti uosto akvatorija, laivybos kanalu, nes deviacinis palas yra visai kitoje vietoje. Šioje byloje nenustatytos tokios aplinkybės. Laivas (duomenys neskelbtini) daugiau kaip dešimt metų nekeičia savo stovėjimo vietos, nes neturi techninių galimybių plaukioti. Todėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl Laivybos taisyklių 118.12 punkto pažeidimo. ATPK 228 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog už ATPK 117 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą jūrų transporto organų vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę uosto kapitonas ir jo pavaduotojas. Kadangi nurodyta „kapitonas ir jo pavaduotojas“ ir nėra žodžio „arba“, tai suprantama, kad jūrų transporto organų vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę tik kartu būdami abu pareigūnai. Minėti pareigūnai nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti nuobaudas vienasmeniškai negali. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo tam neturintis įgaliojimų VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius R. Š.. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybės nekinta jau penkeri metai. Tačiau jis administracinėn atsakomybėn patrauktas būtent dabar. Akivaizdu, jog administracinės nuobaudos skyrimui už Laivybos taisyklių 99, 91 ir 118.12 punkte numatytus pažeidimus yra suėjęs šešių mėnesių senaties terminas. Jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl ATPK 117 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo pažeidimo. Tačiau jo veika neturi ryšio su šioje byloje nagrinėjamu administraciniu teisės pažeidimu. BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo G. A. įsakymu paskyrė jį atsakingą už saugų laivų plaukiojimą. Byloje nėra jokių duomenų, jog jis įsipareigojo būti atsakingas už laivo (duomenys neskelbtini) priežiūrą. BUAB (duomenys neskelbtini) yra iškelta bankroto byla. Bendrovė valdoma įmonės kreditorių susirinkimuose priimtais sprendimais. Laivo (duomenys neskelbtini) priežiūrai būtinos piniginės lėšos. Kreditorių susirinkimas laivo (duomenys neskelbtini) priežiūros klausimo nesvarstė ir pinigų tam neskyrė. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, būdama BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorė, į BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorius dėl lėšų skyrimo laivo (duomenys neskelbtini) priežiūrai taip pat nesikreipė. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas netenkintinas. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog A. Ž. nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, ginčija procesinių ir materialiųjų teisės normų taikymą bei aiškinimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir joje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas ir įrodymais pagrįstas išvadas A. Ž. kaltės klausimu, o tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė procesinių ar materialiųjų teisės normų pažeidimo. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Iš byloje esančio VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2016-06-08 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42), adresuoto BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui, matyti, jog 2016-06-07 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros atstovų buvo apžiūrėtas neprižiūrimas laivas (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad yra pažeidžiami Laivybos taisyklių 91, 99 ir 118.12 punktų reikalavimai. Buvo prašoma iki 2016-06-22 panaikinti nurodytus Laivybos taisyklių 91, 99 ir 118.12 punktų pažeidimus, tačiau nustatyti pažeidimai nebuvo pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pažeidimai buvo nustatyti 2016-06-07, atlikus laivo (duomenys neskelbtini) apžiūrą. Duomenų, kad šie pažeidimai buvo nustatyti anksčiau, nėra. Nepašalinus nurodytų pažeidimų per nustatytą laiką, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2016 m. liepos 19 d. nutarimu, kuris buvo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi (b. l. 16–19), A. Ž., kuris BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus įgalioto asmens įsakymu buvo paskirtas atsakingu asmeniu už BUAB (duomenys neskelbtini) priklausančių laivų priežiūrą, patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 117 straipsnio 1 dalį. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2016-11-08 priėmė naują nutarimą, kuriuo A. Ž. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 117 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda. Iš to, kas aptarta, matyti, jog nuo pažeidimo paaiškėjimo 2016-06-07 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti praleistas nebuvo, todėl apylinkės teismas padarė teisingą ir pragrįstą išvadą, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos. ATPK 117 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už uosto laivybos taisyklių pažeidimus. Ši norma blanketinė, todėl, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nuoroda į dispozicijoje minimų taisyklių konkrečių nuostatų pažeidimą. Naudojimosi Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu tvarka griežtai reglamentuota, vienas iš tokių teisės aktų yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės. Šiuo atveju analizuojamos ATPK 117 straipsnio 1 dalies dispozicija užpildyta Laivybos taisyklių 91, 99, 118.12 punktų nepaisymu. Laivybos taisyklių 91 punkte nustatyta, jog prie kiekvieno laivo privalo būti techniškai tvarkingas trapas su apsauginiu tinklu arba rampa, o tamsiuoju paros metu trapas ar rampa turi būti apšviesti. A. Ž. inkriminuotame pažeidime nurodyta, jog laive (duomenys neskelbtini) nėra trapo su tinklu. A. Ž. apeliaciniame skunde teigia, jog kadangi Laivybos taisyklėse nėra žodžio „trapas“ išaiškinimo ir apibūdinimo, todėl kiekvienas asmuo gali šį žodį suprasti ir vertinti savaip, uosto priežiūros tarnyba nebuvo pateikusi reikalavimo įrengti trapą, laive (duomenys neskelbtini) yra įrengta stacionari patekimo į laivą vieta. Apeliantas teisus, kad Laivybos taisyklėse nėra apibrėžimo, kas yra „trapas“. Šio apibrėžimo nepateikia ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas. Tačiau lietuvių kalbos žodyne aiškinama, kad trapas – tai pristatomi laipteliai, jungiantys laivą su krantu ar su kitais laivais arba vieną denį su kitu. Nors A. Ž. teigia, kad laive (duomenys neskelbtini) yra įrengta stacionari patekimo į laivą vieta, tačiau iš byloje esančių laivo (duomenys neskelbtini) fotonuotraukų Nr. 2 (b. l. 11), Nr. 9, 12 (b. l. 14) akivaizdžiai matyti, kad joks stacionarus įrenginys laivo su krantu nejungia, pristatomi laipteliai, jungiantys laivą su krantu, taip pat neužfiksuoti. Todėl pripažįstama, kad Laivybos taisyklių 91 punkte nustatytas reikalavimas (prie kiekvieno laivo privalo būti techniškai tvarkingas trapas su apsauginiu tinklu) nagrinėjamu atveju buvo pažeistas. Kol laivas (duomenys neskelbtini) stovi prišvartuotas krantinėje, už jo priežiūrą atsakingas asmuo privalo laikytis Laivybos taisyklių reikalavimų. Laivybos taisyklių 99 punkte, be kita ko, nustatyta, jog laivų, stovinčių prie krantinių, eigos variklių, mechanizmų parengtis ir įgulos narių skaičius privalo užtikrinti laivo, kitų laivų ir uosto saugumą. Šiame punkte taip pat numatyta, jog bet kokiu atveju už laivo saugumą atsako jo kapitonas. A. Ž. inkriminuotame pažeidime nurodyta, jog laive ir jo triumuose yra visiška netvarka, ant denio ir triumuose yra šiukšlių, padangų, denio lentų, vandens, laivo falšbortai surūdiję, nėra triumų dangčių, liukų stiklai išdaužyti, tai kelia pavojų laivo stovumui ir sandarumui. Laive nėra budėtojo. Tai patvirtina byloje esantys apžiūros aktai ir fotonuotraukos (b. l. 10–15). A. Ž. apeliaciniame skunde teigia, jog jis nėra laivo (duomenys neskelbtini) kapitonas, todėl negali būti baudžiamas, be to, reikalavimas užtikrinti laivo variklių ir mechanizmų tinkamumą naudoti dėl darbų apimties ir sudėtingumo bei vertės yra neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad A. Ž. nėra laivo (duomenys neskelbtini) kapitonas. Kadangi laivas (duomenys neskelbtini) daug metų yra neeksploatuojamas, jis kapitono neturi. Tačiau A. Ž. laikotarpiu nuo 2016-01-04 iki 2016-12-31 (b. l. 50) buvo paskirtas atsakingu asmeniu už BUAB (duomenys neskelbtini) priklausančių laivų priežiūrą. Taigi jis buvo atsakingas ir už tai, kad krantinėje prišvartuotas laivas (duomenys neskelbtini) būtų saugus, kad laivas (duomenys neskelbtini) nekeltų pavojaus kitiems laivams ir uosto saugumui. Tačiau jis šio reikalavimo neįvykdė. Laivybos taisyklių 118.12 punkte nustatyta, jog uosto akvatorijoje draudžiama gadinti hidrotechninius ir navigacinius įrenginius, tvirtinti švartavimo lynus prie jų detalių ar prie ne tam skirtų įrenginių. A. Ž. inkriminuotame pažeidime nurodyta, jog laivas (duomenys neskelbtini) prišvartuotas prie hidrotechninių įrenginių detalių ir prie ne tam skirtų įrenginių. Pastebėtina, jog A. Ž. apeliaciniame skunde remiasi Laivybos taisyklių 118.12 punkto sena redakcija, galiojusia iki 2014-07-08, kuriame buvo numatytas draudimas švartuotis prie deviacinio palo. Administracinio teisės pažeidimo protokole jam buvo inkriminuota pažeidimo nustatymo metu 2016-06-07 galiojusi 118.12 punkto nuostata – uosto akvatorijoje draudžiama gadinti hidrotechninius ir navigacinius įrenginius, tvirtinti švartavimo lynus prie jų detalių ar prie ne tam skirtų įrenginių. Pažeidimą patvirtina byloje esantys apžiūros aktai (b. l. 10, 13). Pažeidimas užfiksuotas 2016-06-07, buvo duotas terminas pažeidimą pašalinti iki 2016-06-22, tačiau A. Ž., būdamas atsakingas už BUAB (duomenys neskelbtini) priklausančių laivų priežiūrą, šio pažeidimo nepašalino. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su A. Ž. apeliacinio skundo argumentu, kad jis nagrinėjamu atveju nėra tinkamas subjektas. Jis BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens G. A. įsakymu buvo paskirtas atsakingu asmeniu ne tik už BUAB (duomenys neskelbtini) priklausančių laivų saugią laivybą, bet atsakingu ir už BUAB (duomenys neskelbtini) priklausančių laivų priežiūrą. Byloje apeliantas nėra pateikęs jokių duomenų apie tai, kad jis būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, susijusių su laivo (duomenys neskelbtini) priežiūra. Pastebėtina, jog po pirminio patikrinimo 2016-06-07 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija neskubėjo bausti A. Ž. už nustatytus pažeidimus, buvo nustatytas terminas pažeidimams pašalinti iki 2016-06-22, tačiau A. Ž. apskritai jokių veiksmų nesiėmė. Nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorių ar kreditorių susirinkimą dėl šių nustatytų pažeidimų sprendimo būdų. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog nesant galimybės pašalinti visus nustatytus pažeidimus, laivas (duomenys neskelbtini) galėtų būti pašalintas iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos, kad netrukdytų saugiai laivybai ir nekeltų grėsmės užteršti aplinką. Tokį veiksmą būtų galima atlikti net ir tuo atveju, jeigu laivui taikomas areštas (tokių duomenų byloje nėra pateikta), kuo apeliuoja A. Ž., siekdamas pateisinti savo neveikimą. Dėl apelianto argumentų dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo pastebėtina, kad nors Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi (b. l. 16–19) grąžino bylą iš naujo tirti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (naujo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui) konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti Laivybos taisyklių pažeidimai neatitinka protokole nurodytų faktinių aplinkybių, tačiau naujas protokolas nebuvo surašytas, kadangi apygardos teismas minėtoje nutartyje vadovavosi senos redakcijos Laivybos taisyklėmis. 2016-07-04 administraciniame teisės pažeidimo protokole (b. l. 8–9), kurio pagrindu buvo priimtas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimas (b. l. 7), nurodyti Laivybos taisyklių pažeidimai atitinka protokole nurodytas faktines aplinkybes ir buvo vadovautasi pažeidimo nustatymo metu galiojančia Laivybos taisyklių redakcija, todėl pagrįstai naujas protokolas nebuvo surašomas. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimą priėmė uosto kapitonas A. A., sekretoriaujant R. Š.. ATPK 228 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad jūrų transporto organų vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas už ATPK 117 straipsnyje numatytą pažeidimą turi teisę uosto kapitonas ir jo pavaduotojas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pagal šią normą bylą nagrinėti ir nuobaudą skirti privalo abu pareigūnai – uosto kapitonas ir jo pavaduotojas. Šią normą reikia aiškinti kaip numatančią dvi alternatyvas, t. y., kad bylą nagrinėti ir nuobaudą skirti gali uosto kapitonas arba uosto kapitono pavaduotojas. Nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėjo ir nuobaudą A. Ž. skyrė uosto kapitonas, todėl procesiniai pažeidimai nebuvo padaryti. Remdamasis aptartų įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, yra visiškai įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai ir motyvuotai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie duomenys atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Apylinkės teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad A. Ž. pažeidė Laivybos taisyklių 91, 99, 118.12 punktų reikalavimus. Tokie jo veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 117 straipsnio 1 dalį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apelianto skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.