Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-01-25 · Civilinė byla Nr. 2YT-271-292/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-25
Bylos Nr.
2YT-271-292/2019
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03996-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Pareiškėjas
A. J.
Suinteresuotas asmuo
N. J.
Civilinė byla Nr. 2YT-271-292/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03996-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.1.; 2.5.3.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 25 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Dalia Kvederavičienė,sekretoriaujant A. Č.,dalyvaujant pareiškėjo A. J. atstovei advokatei I. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu, suinteresuotas asmuo – N. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad A. J. priėmė palikimą po savo sutuoktinės D. J. mirties(duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Pareiškėjas pareiškime nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)buvo įregistruota jo ir D. J. santuoka. Jie susilaukė vienos dukros - N. J., kuri byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu. Jo sutuoktinė D. J. mirė(duomenys neskelbtini). Kiek jam žinoma, sutuoktinė testamento nepaliko ir kreditorių neturėjo. Jie nebuvo sudarę ir bendro sutuoktinių testamento. Sutuoktinės mirties momentu liko palikimas - jai priklausanti 1/2 dalis trijų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis iš 1/4 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini). Nekilnojamąjį turtą jie su sutuoktine D. J. įgijo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (duomenys neskelbtini)pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Butas viešame registre įregistruotas A. J. vardu. D. J. iki mirties gyveno adresu(duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties įstatymo nustatytu terminu į notarų biurą dėl palikimo priėmimo jis nesikreipė. Mirus sutuoktinei, jis įstatymo nustatytu trijų mėnesių laikotarpiu, visą likusį po jos mirties palikimą priėmė ir paveldėjo jai priklausančią 1/2 dalį buto su rūsiu ir 1/2 dalį iš 1/4 dalies ūkio pastato, kaip pergyvenęs sutuoktinis. Jis vienas palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti turtą ir disponuoti juo kaip savu. Pasiliko toliau gyventi jų bendruose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) sav. Prižiūrėjo butą, kaip tikras viso buto savininkas, per tą laikotarpį ne kartą butą remontavo, mokėjo vietinės rinkliavos mokestį, mokesčius už buto komunalinius patarnavimus ir sunaudotą elektros energiją. Naudojosi piniginėmis lėšomis, kurios buvo laikomos ne banko sąskaitose. Šiuo metu notarų biure sužinojo, kad priėmus palikimą po sutuoktinės mirties pagal įstatymą faktiniu valdymu, nėra patvirtinančio dokumento, kad jis kaip įpėdinis, palikėjos palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, todėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu reikalinga nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą teisme. Teismui patenkinus jo prašymą ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, teismo sprendimo pagrindu, jis kreipsis į notarą, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą palikimą, likusį po sutuoktinės mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo N. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai (b. l. 49). Ji atsiliepime į pareiškimą (b. l. 46) patvirtino, kad pareiškėjas nurodęs teisingas faktines aplinkybes ir pateikęs teisingus rašytinius įrodymus, ji yra pareiškėjo ir mirusiosios dukra. Mamos mirties dieną ji buvo ištekėjusi ir gyveno skyrium, palikimo nepriėmė nei vienu įstatyme įtvirtintu būdu. Likusį palikimą po mamos mirties faktiniu valdymu priėmė vienas pareiškėjas. Prašė pareiškėjo pareiškimą patenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu bei bylą išnagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 50). Byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal CPK 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjos D. J. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Mirusiosios turto įpėdiniai pagal įstatymą yra pareiškėjas A. J., kuris yra mirusiosios sutuoktinis (b. l. 5) ir suinteresuotas asmuo N. J., kuri yra pareiškėjo ir mirusiosios D. J. dukra (b. l. 5). Paveldėjimo byla po D. J. mirties nėra užvesta (b. l. 13).

Po D. J. mirties atsirado palikimas – nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis trijų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis iš 1/4 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 10-12).

Nors pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties pas notarą dėl mirusiosios sutuoktinės palikimo nesikreipė, tačiau faktiškai sutuoktinės palikimą (dalį trijų kambarių buto ir dalį ūkinio pastato) yra priėmęs ir jį valdė ir valdo, minėtu turtu rūpinasi, naudoja savo reikmėms (b. l. 14, 15, 16, 17, 18 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 20, 21, 32, 23, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41).

Interesų konflikto tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens dėl D. J. palikimo priėmimo nėra. Suinteresuotas asmuo N. J. neprieštarauja (b. l. 46, 50), kad jos tėvas A. J. priėmė palikimą po savo sutuoktinės D. J. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po D. J. mirties jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė mirusiosios D. J. sutuoktinis A. J..

Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, duomenų, kad paveldėjimo byla po D. J. mirties būtų užvesta byloje taip pat nėra, darytina išvada, kad nors A. J., nesibaigus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti po savo sutuoktinės mirties, palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau jis priėmė savo sutuoktinės D. J. palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatomas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Iš pareiškėjo priteisiamos 5,12 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Priteisti iš A. J. 5,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Dalia Kvederavičienė