- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-22
- Bylos Nr.
- A-146-1455-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- A. U.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Pasvalio rajono apylinkės prokuratūrai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. U. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Pasvalio rajono apylinkės prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. U. patikslintu skundu (b.l.3-5) prašė teismą pakeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007 m. birželio 20/22 d. atsakymą Nr. (1.23)-7R-6270 į tokį: Pasvalio rajono apylinkės prokuratūra 2007 m. kovo 15 d. priėmė neteisėtą pareiškimą Nr. 9TG1-3.
Patikslintame skunde pareiškėja paaiškino, kad jos darbdavys Pasvalio rajono Joniškėlio G. Petkevičaitės - Bitės vidurinės mokyklos direktorius A. K. 2007 m. vasario 5 d. prašymu kreipėsi į Pasvalio rajono apylinkės „prakuraturą“, kuriame prašome U. pripažinti neveiksnia. Šiame prašyme nežinomo asmens ranka įrašyta - „O. V.“. Pasak pareiškėjos, šis raštas negali būti laikomas minėtos mokyklos direktoriaus, kuris turi universitetinį išsilavinimą, kreipimusi į Pasvalio rajono apylinkės prokuratūrą ar šios prokuratūros vyr. prokurorę O. V. Pareiškėjos teigimu, prašyme nurodyta ne jos pavardė, nes jos pavardė ne U., o U., be to, prašyme nenurodytas asmens kodas, kuris jos darbdaviui yra žinomas. Pareiškėjos įsitikinimu, Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros pareiškimas teismui dėl jos pripažinimo neveiksnia negali būti teisėtas. Taip pat negali būti laikomas teisingu Teisingumo ministerijos 2007 m. birželio 20/22 d. atsakymas Nr. (1.23)-7R-6270.
Pareiškėja paaiškino, jog A. K. prašo U. pripažinti neveiksnia, o Teisingumo ministerija atsakymą grindžia ministerijos sekretoriaus asmenine nuomone. Ministerijos atsakymo teiginys, kad prašyme padarytos gramatinės klaidos neįtakoja institucijos sprendimo priėmimo ar jo teisėtumo, nepagrįstas įstatymų straipsniais, todėl toks teiginys, pareiškėjos nuomone, teisinėje valstybėje yra bevertis. Pareiškėja savo poziciją grindė Civilinio kodekso 3.307 ir 3.308 straipsniais, paaiškindama, kad nėra pareiškusi ketinimų keisti pavardę. Teigė, kad A. K. prašyme nurodant kitokią pavardę, institucijos pažeidė Civilinį kodeksą. Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros 2007 m. kovo 15 d. kreipimasis į Pasvalio rajono apylinkės teismą Nr. 9TG1-3, pareiškėjos manymu, šališkas, kerštaujama už straipsnį spaudoje.
Papildydama savo skundą, A. U. nurodė, kad žodis „prokuratūra" kilęs iš lotyniško žodžio „procuro" - rūpintis, valdyti. Lietuviškas žodis „prokuroras" yra sulietuvintas prancūziškas žodis „procureur". Todėl A. K. prašymas prokuratūrai nieko bendro neturi su tikrąja žodžio „prokuratūra" reikšme. Pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Generalinio prokuroro 2007 m. balandžio 16 d. įsakymu, kitais teisės aktais. Teismo posėdyje pareiškėja teigė, kad rajono apylinkės prokuratūros prokuroro veiksmų teisingumą turi įvertinti Teisingumo ministerija. Pareiškėjos atstovas prašė Teisingumo ministerijos parengtą raštą Nr. (1.23)-7R-6270 panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagristą. Atsiliepime (b. 1. 34) paaiškino, jog 2007 m. kovo 31 d. gavo Seimo nario persiųstą A. U. prašymą paaiškinti, ar prokuroras galėjo priimti prašymą su gramatinėmis klaidomis ir ar teisėta pagal tokį prašymą iškelti bylą teisme. Su prašymu buvo pateiktas A. K. prašymas prokuratūrai. Tik dėl šių klausimų 2007 m. birželio 22 d. buvo parengtas raštas Nr. (1.23)-7R-6270. Kadangi ministerija nekompetentinga konstatuoti esant neteisėtu Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros aktą, ji mano, kad pareiškėjos reikalavimas suformuluotas netinkamai ir negali būti tenkinamas vien dėl šios priežasties (formaliai teismas galėtų tenkinti reikalavimą, tik išspręsdamas ginčą kitu būdu; Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 4 p.). Pasak atsakovo, nepagrįstas skundo argumentas, kad kiekvienas institucijos rašte išdėstytas teiginys turi būti paremtas teisės normomis. Atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu pažymėjo, kad Teisingumo ministerijai nesuteikta teisė vertinti prokuratūros priimtų sprendimų.
Tretysis suinteresuotas asmuo Pasvalio rajono apylinkės prokuratūra su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. 1. 41-42) paaiškino, jog susipažinus su A. K. 2007 m. vasario 5 d. prašymu dėl pareiškėjos pripažinimo neveiksnia, nustatyta, kad jame padarytos tik formalios gramatinės klaidos, nurodant institucijos pavadinimą (neteisingai parašytos dvi raidės, o asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, pavardės neteisingai nurodyta viena raidė), kurios nekeičia prašymo esmės, nedaro jo neaiškaus ar nesuprantamo. Minėtame A. K. prašyme prašoma atlikti procesinius veiksmus, numatytus Civilinio proceso kodekso 463 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu gali paduoti prokuroras., t.y. buvo kreiptasi į kompetentingą instituciją. Pažymėjo, kad A. K. 2007 m. vasario 5 d. prašyme nebuvo trūkumų, nurodytų teisės aktuose, dėl kurių prašymas galėtų būti paliktas nenagrinėtas ar grąžintas pareiškėjui, todėl jis buvo išnagrinėtas Pasvalio rajono apylinkės prokuratūroje ir įstatymų nustatyta tvarka kreiptasi į teismą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja savo skunde remiasi teisės aktais (Civilinio proceso kodekso 40, 113, 115 straipsniais, Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsniu), kuris nesusijęs su asmenų skundų, prašymų, adresuotų kitoms institucijoms, sprendimo tvarka.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad Joniškėlio G. Petkevičaitės - Bitės vidurinės mokyklos direktorius A. K. 2007 m. vasario 5 d. prašymu kreipėsi į Pasvalio rajono apylinkės prokuratūrą (tai liudija spaudas ant prašymo, patvirtinantis dokumento gavimo institucijoje faktą) dėl A. U. pripažinimo neveiksnia. A. U. kreipėsi į Seimo narį A. Matulą, prašydama padėti išsiaiškinti: 1) ar Pasvalio rajono apylinkės vyr. prokurorė O. V. galėjo priimti prašymą, adresuotą „prakuraturai“; 2) ar teisėta pagal tokį prašymą, adresuotą neegzistuojančiai institucijai, iškelti bylą. Seimo narys pareiškėjos prašymą persiuntė Teisingumo ministerijai, prašydamas paaiškinti pilietei rūpimus klausimus dėl asmens pripažinimo neveiksniu. Teisingumo ministerija A. U. atsakė raštu Nr. (1.23)-7R-6270, nurodydama, kad kreiptis į prokuratūrą su prašymais gali bet kuris fizinis ar juridinis asmuo (b.l.36-39).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog asmens teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti - ji įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį teisę kreiptis į teismą turi asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos. Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi.
Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu sukonkretino reikalavimą ir prašė panaikinti minėtą Teisingumo ministerijos raštą, tačiau iš skundo argumentų matyti, jog iš esmės nesutinkama su Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros veiksmais priimant A. K. 2007 m. vasario 5 d. prašymą. Konstatuota, jog Teisingumo ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851, taip pat kiti galiojantys teisės aktai nesuteikia Teisingumo ministerijai teisės spręsti, ar rajono apylinkės prokuratūra tinkamai veikė, priimdama A. K. 2007 m. vasario 5 d. prašymą, duoti teritorinei prokuratūrai atitinkamus privalomus nurodymus. Iš skundžiamo rašto turinio teismas nustatė, kad jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai A. U. nebuvo nustatyti, tik išaiškinta, kas gali kreiptis į prokuratūrą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė, kokias jos teises ar pareigas ginčijamas raštas nustatė, pakeitė ar panaikino, kokias konkrečias jos teises ar saugomus interesus gali pažeisti ar pažeidžia. Tuo remdamasi, teisėjų kolegija pripažino, kad skundžiamas raštas nesusijęs su pareiškėjos konkrečių teisių pažeidimu ar įstatymų saugomais interesais, jis nesukėlė A. U. jokių neigiamų pasekmių. Teismas pažymėjo, jog administracinis teismas gali apginti besikreipiančio asmens pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje numatytų būdų tik tuo atveju, kai tokių pažeidimų faktai yra nustatyti (šio asmens įrodyti) ir pažeidimo faktas yra siejamas tik (būtent) su šio asmens teisėmis ar įstatymo saugomais interesais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pripažinimo neveiksnia išsprendimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su šiuo klausimu, nevertino. Įvertinęs ginčui reikšmingus įrodymus, teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą patenkinti, pripažįstant 2007 m. birželio 20 d./ birželio 22 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymą Nr. (1.23)-7R-6270 neteisėtu ir įpareigojant Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją Lietuvos Respublikos Seimo nario Antano Matulo 2007 m. gegužės 31 d. kreipimąsi Nr. 3R-1210 perduoti kompetentingai jos problemą spręsti Lietuvos Respublikos institucijai, stebint, kad ši institucija veiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
Apeliantė remiasi skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, paaiškina, kad 2007 m. gegužės 14 d. dėl A. K. prašymo „prakuraturai“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narį A. Matulą, o Seimo narys A. Matulas 2007 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 3R-1210 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją. Teisingumo ministerija savo atsakymo nepagrindė Lietuvos Respublikos įstatymais, atsiliepime nurodo 2007 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro įsakymą Nr. 1-53, kurio, kai A. K. kreipėsi į „prakuraturą“ 2007 m. vasario 5 d., Generalinis prokuroras dar nebuvo pasirašęs.
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, Teisingumo ministerija pasikėsino į jos kaip Lietuvos Respublikos pilietės orumą. Apeliantė nurodo, kad jos vardas ir pavardė prašyme turėjo būti nurodyti kaip jie įrašyti Lietuvos Respublikos piliečio pase (dokumentas, patvirtinantis Lietuvos Respublikos pilietybę ir asmens tapatybę), prokuratūra turėjo identifikuoti asmenį, kurio pavardę A. K. nurodė (ne ją). Pasvalio rajono apylinkės prokuratūra, apeliantės teigimu, yra šališka A. K. atžvilgiu, pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, pagal kurį įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Apeliantė teigia, kad į Pasvalio rajono apylinkės prokuratūrą dėl jos pripažinimo neveiksnia niekas nesikreipė, prie prašymo „prakuraturai“ A. K. nepridėjo jokių dokumentų.
Apeliantė pažymi, jog prokuratūra pareiškime nepagrįstai nurodo, kad jos elgesys neatitinka sveiko žmogaus elgesio standartų. Apeliantė remiasi Pasaulio sveikatos organizacijos Konstitucijos, Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatomis, nurodydama, jog žmogaus paskelbimas neveiksniu reiškia jo socialinę ir teisinę žmogžudystę, todėl Teisingumo ministerija, atstovaudama Valstybei, ją turi ginti nuo diskriminacijos.
Apeliantė remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1, 6 straipsniais, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Generalinio Prokuroro 2007 m. balandžio 16 d. įsakymą I-53 prokuratūroje priimami rašytiniai skundai turi būti tvarkingai ir įskaitomai parašyti valstybine (lietuvių) kalba (15 punktas), Lietuvos Respublikos prokuratūroje priimant ir nagrinėjant skundus, vadovaujamasi pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, sąžiningumo, protingumo, nekaltumo prezumpcijos principais, lygybės prieš įstatymą principu, Prokuratūros įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme, kituose norminiuose aktuose įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nešališkumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir tarnybinio bendradarbiavimo principais, taip pat efektyvumo ir subsidiarumo principais. Lietuvos Respublikos Generalinio Prokuroro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymas I-56 nustato, jog prašymai ir skundai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Seimo statutu, proceso įstatymais, Prokuratūros įstatymu, Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1491 patvirtinta Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdine tvarka, kitais norminiais aktais (3 punktas).
Apeliantės manymu, teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neleido jai išsakyti visos pozicijos, neteisingai nurodė, kad 2007 m. kovo 31 d. Teisingumo ministerija gavo Seimo nario persiųstą A. U. prašymą (ji tik 2007 m. balandžio 22 d. sužinojo apie teisėsaugos ketinimus ją apšaukti neveiksnia). Apeliantė pažymi, kad kalbama ne apie prokuratūros aktą, o pareiškimą, atsakyme ministerija jį pripažino teisėtu, veikdama ne pagal savo kompetenciją , savo teiginių nepagrįsdama Lietuvos Respublikos įstatymais, rodydama nepagarbą valstybinei kalbai, pažemindama ją, kitus piliečius ir pačią Valstybę, pademonstruodama, kad Lietuvos Respublikos piliečiai nėra lygiateisiai, gindama Pasvalio rajono prokuratūros ir A. K. interesus.
Šalies argumentai
Apeliantės manymu, ministerijos atsakyme nepagrįstai nurodyta, jog gramatinės klaidos neįtakoja sprendimo priėmimo teisėtumo, nes tai Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra numatyta. Keliamas klausimas, kodėl Teisingumo ministerija neperdavė Lietuvos Respublikos Seimo nario ministerijai perduoto jos prašymo tai institucijai, kuri turi teisę vertinti rajono prokuratūros veikos tinkamumą. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad jos teisės nepažeistos, nes Lietuvos Respublikos Konstitucija įpareigoja valdžios institucijas tarnauti žmogui. Apeliantė pažymi teismo prašiusi ministerijos atsakymą pripažinti neteisėtu. Teismas, jos manymu, pažeidė sąžiningumo principą, jos advokato teiginius panaudojo ministerijos naudai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas pažymi, jog Teisingumo ministerijos nuostatai, kiti galiojantys teisės aktai nesuteikia Teisingumo ministerijai teisės duoti nurodymus rajono apylinkės prokuratūroms, kontroliuoti jų veiklą ar vertinti rajono prokuratūrų darbą. Paaiškino, kad Teisingumo ministerija savo 2007 m. birželio 22 d. rašte Nr.(1.23)-7R-6270 tik nurodė, kas šioje situacijoje galėjo kreiptis į prokuratūrą, taip pat teisės normą (Civilinio proceso kodekso 463 str. 1 d. 4 p.), kurios pagrindu prokuroras kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu. Šis atsakymas negalėjo ir negali įtakoti pareiškėjos teisių ir pareigų. Teisė spręsti, ar skundas, prašymas nagrinėtinas, pagal galiojančius teisės aktus buvo palikta prokuratūrai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 130 straipsnio 5 dalis nustato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui Teisingumo ministerijos 2007 m. birželio 22 d. raštą Nr.(1.23)-7R-6270, kuriuo ministerija paaiškino pareiškėjai kai kurias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas dėl prokuroro kompetencijos, o teismas 2007 m. liepos 31 d. nutartimi šį jos skundą priėmė (b.l.1,5). Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, pareiškėjos atstovas pakeitė sukonkretino reikalavimą ir prašė šį Teisingumo ministerijos panaikinti (b.l.65-68). Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalimi, apeliacinio teismo teisėjų kolegija nagrinėdama bylą apeliacine tvarka tikrina, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl pareiškėjo (šiuo atveju – pareiškėjos A. U.) pareikšto ir pirmosios instancijos teismo išnagrinėto iš esmės reikalavimo.
Administracinėje byloje ginčo ribas apibrėžia pareiškėjo reikalavimai, kurie suformuluoti skundžiant konkretų veiksmą (neveikimą) ar aktą ir grindžiami atitinkamomis skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5,6,7 punktai). Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėja skundė teismui Teisingumo ministerijos 2007 m. birželio 22 d. raštą Nr.(1.23)-7R-6270.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino tų pareiškėjos argumentų (dėl prokuratūros veiksmų ir kt.), kurie išeina už šio konkretaus ginčo ribų.
Iš bylos dokumentų nustatyta, kad Teisingumo ministerija pareiškėjos skundžiamą raštą parengė pagal Seimo nario Antano Matulo 2007 m. gegužės 24 d. prašymą paaiškinti A. U., ar Joniškėlio G.Petkevičaitės - Bitės vidurinės mokyklos direktorius A. K. turėjo teisę kreiptis į Pasvalio rajono prokuratūrą, prašydamas pateikti teismui pareiškimą dėl šios mokyklos mokytojos A. U. pripažinimo neveiksnia. Kaip matyti iš Seimo nario lydraščio, Teisingumo ministerijai buvo pateiktas Joniškėlio G.Petkevičaitės - Bitės vidurinės mokyklos direktoriaus A. K. 2007 m. vasario 5 d. prašymas, taip pat pareiškėjos A. U. Seimo nariui Antanui Matului adresuotas 2007 m. gegužės 14 d. prašymas. Šiame prašyme pareiškėja teigė, kad 2007 m. gegužės 4 d. ji gavo Panevėžio miesto apylinkės teismo pranešimą, kuriuo jai buvo suteiktas laikas pateikti atsiliepimą civilinėje byloje Nr.2-2969-223/2007 dėl pripažinimo neveiksnia, ir prašė Seimo nario paaiškinti, ar galėjo Pasvalio rajono vyriausioji prokurorė O. V. priimti A. K. prašymą ir pagal jį iškelti bylą (pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad mokyklos direktoriaus A. K. prašymas adresuotas institucijai, kokios nėra – prakuraturai, jame minimas asmuo – U., o pareiškėjos pavardė yra U.).
Teisingumo ministerija 2007 m. birželio 22 d. raštu Nr.(1.23)-7R-6270 pareiškėjai paaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 463 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog teismui pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu gali paduoti prokuroras. Taip pat paaiškino, kad teisės aktai apribojimų kreiptis į prokurorą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nenustato (kreiptis gali bet kuris fizinis ar juridinis asmuo). Išnagrinėjęs prašymą, prokuroras priima sprendimą dėl kreipimosi į teismą. Teisingumo ministerija minėtame rašte pažymėjo, kad prašyme padarytos gramatinės klaidos institucijos sprendimo priėmimui ar jo teisėtumui įtakos neturi.
Kiekvieno viešojo administravimo subjekto kompetenciją apibrėžia atitinkami teisės aktai. Teisingumo ministerijos nuostatų (byloje aktualūs 2004 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 799 patvirtintos redakcijos Nuostatai) 1 punkte nurodyta, kad Teisingumo ministerija vykdo įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintas teisingumo srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką. Nuostatų 6.5 nurodyta, kad Teisingumo ministerija nustatytąja tvarka nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus ministerijos kompetencijai, imasi priemonių, kad būtų atsakyta į juose keliamus klausimus. Teisingumo ministerija pagal teisės aktais jai suteiktą kompetenciją nėra įgaliota vertinti prokuratūros veiksmų (neveikimo) ar priimtų sprendimų. Kaip matyti iš skundžiamo 2007 m. birželio 22 d. rašto Nr.(1.23)-7R-6270, tokio vertinimo Teisingumo ministerija neatliko, o tik bendrąja prasme paaiškino pareiškėjai įstatymais nustatytą teisinį reglamentavimą dėl kreipimosi pripažinti asmenį neveiksniu tvarkos (atliko tik tą veiksmą, kurį atlikti prašė Seimo narys Antanas Matulas, persiųsdamas pareiškėjos 2007 m.gegužės 14 d. prašymą). Iš minėto pareiškėjos prašymo matyti, kad ji prašė paaiškinimo jai rūpimu klausimu dėl asmens pripažinimo neveiksniu.
Pareiškėja prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo pakeisti Teisingumo ministerijos 2007 m. birželio 22 d. atsakymą Nr.(1.23)-7R-6270 į tokį, kuriame būtų konstatuota, jog Pasvalio rajono apylinkės prokuratūra priėmė neteisėtą pareiškimą 2007-03-15 Nr.9TG1-3. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad 2007 m.kovo 15 d. Nr.9TG1-3 yra užregistruotas Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, pareiškimas Pasvalio rajono apylinkės teismui dėl A. U. pripažinimo neveiksnia (LR CPK 463 straipsnio 1 dalis).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje. Pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu nustatytą teisinį reglamentavimą administraciniame teisme galimi ginčai dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Remiantis minėtu teisinių reglamentavimu konstatuotina, kad į administracinį teismą įstatymu nustatyta tvarka gali kreiptis kiekvienas suinteresuotas subjektas dėl valstybinio administravimo subjektų administracinių aktų ir/ar veiksmų, kurie nustato atitinkamas pareigas, pakeičia, apriboja ar kaip nors suvaržo jo teises, t.y. tik dėl tokių aktų, veiksmų (neveikimo), kurie asmeniui sukelia teisines pasekmes.
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo rašto turinį bei medžiaga, kuria remiantis jis buvo parengtas, konstatuoja, kad pareiškėjos skundžiamas Teisingumo ministerijos 2007 m. birželio 22 d. raštas Nr.(1.23)-7R-6270, kuriuo pareiškėjai paaiškintos prašymų prokuratūrai dėl kreipimosi į teismą pripažinti asmenį neveiksniu pateikimo ir nagrinėjimo prokuratūroje bendrosios taisyklės, taip pat paaiškinta Civilinio proceso kodekse numatyta prokuroro kompetencija (Civilinio proceso kodekso 463 straipsnio 1 dalies 4 punktu) kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, yra informacinio – aiškinamojo pobūdžio raštas. Šiuo raštu pareiškėjai nenustatyti jokie įpareigojimai, jos teisių apribojimai. Todėl Teisingumo ministerijos 2007 m. birželio 22 d. raštas Nr.(1.23)-7R-6270 negali būti laikomas administraciniu aktu, kuris pareiškėjai sukelia kokias nors teisines pasekmes. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija vertina, jog minėtas raštas negali būti laikomas administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo administracinių teismų kompetencijai nepriskirtiną bylą.
Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, administracinė byla nutraukiama kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.