Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo L. L. atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tomadas“ patikslintą ieškinį atsakovams I. K., L. L., Ž. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovei apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku. Iki teismo posėdžio pradžios gautas ieškovo atstovės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, byla nagrinėjama ieškovo atstovei nedalyvaujant.

Atsakovas Ž. V. atsiliepimo į ieškovo patikslintą ieškinį nepateikė.

Atsakovas Ž. V., kuriam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėjama atsakovui Ž. V. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovų L. L. ir Ž. V. atžvilgiu patikslintas ieškinys tenkintinas, atsakovo I. K. atžvilgiu patikslintas ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 4 d. ieškovas UAB „Tomadas“ ir Vilniaus apskrities VPK sudarė priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-286, pagal kurią ieškovas įsipareigojo, įgaliotam policijos pareigūnui iškvietus, atvykti į nurodytą vietą, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti savo aikštelėje. Pagal minėtos sutarties 8 punktą ieškovas įgijo teisę imti sutartyje nurodytą užmokestį už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą (e. b. l. 6-15). Pagal 2016 m. rugpjūčio 3 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą transporto priemonė HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vilkiku nuvežta į ieškovo UAB „Tomadas“ aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 17).

Remiantis Administracinio teisės pažeidimo bylų Nr. A26-12085-932/2016 ir Nr. AN26-12082-929/2016 duomenimis, 2016 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini), 23 val. 25 min. atsakovas Ž. V. vairavo transporto priemonę HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, L. L. 2016 m. rugpjūčio 2 d. 23 val. 27 min. vairavo transporto priemonę HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Minėtų aplinkybių pagrindu, atsakovai buvo nušalinti nuo transporto priemonės HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimo ir pasirašytinai buvo informuoti apie minėtos transporto priemonės nuvežimą į ieškovo sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A26-12085-932/2016 ir Nr. AN26-12082-929/2016).

VĮ „REGITRA“ 2017 m. rugpjūčio 3 d. duomenimis, transporto priemonė HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso F. V. (e. b. l. 24). Ieškovas 2016 m. spalio 6 d. ir 2017 m. vasario 9 d. raštu kreipėsi į F. V. dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą (e. b. l. 20-23). F. V. pateikė ieškovui 2016 m. gegužės 23 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią F. V. priklausančią transporto priemonę HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo atsakovas I. K. (e. b. l. 16). Atsižvelgiant į tai, ieškovas 2017 m. lapkričio 2 d. bei 2017 m. gruodžio 5 d. raštu kreipėsi į atsakovą I. K., o 2018 m. sausio 4 d. į atsakovą L. L., dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą (e. b. l. 26-32). Nustatyta, jog 2016 m. liepos 29 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovui I. K. priklausančią transporto priemonę HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo atsakovas Ž. V. (e. b. l. 187). Byloje nėra duomenų apie minėtų transporto priemonės HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarčių registravimą VĮ „REGITRA“ (CPK 178 straipsnis). Remiantis paslaugų įkainiais, nurodytais priede prie 2015 m. lapkričio 4 d. sutarties Nr. 10-ST2-286 už minėtos transporto priemonės saugojimą nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. sausio 29 d. ir nuvežimą buvo paskaičiuota 5 762,99 Eur suma (e. b. l. 3, 11).

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisykles ar kitų teisės aktų reikalavimus. Minėto įstatymo 33 straipsnio 6 dalis numato, jog išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo iš atsakovų solidariai atlyginti su transporto priemonės HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimu ir saugojimu susijusias išlaidas, remdamasis 2016 m. gegužės 23 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal kurią atsakovas I. K. yra minėtos transporto priemonės savininkas bei Administracinio teisės pažeidimo bylų Nr. A26-12085-932/2016 ir Nr. AN26-12082-929/2016 duomenimis, pagal kuriuos minėtos transporto priemonės valdytojai įvykio metu buvo atsakovai L. L. ir Ž. V.. Atsakovas I. K. su šiuo reikalavimu nesutiko, kadangi dar prieš minėtą įvykį atsakovas I. K. transporto priemonę HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pardavęs atsakovui Ž. V.. Pažymėtina, jog minėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys VĮ “REGITRA” nebuvo įregistruotos.

Kasacinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčus ir aiškindamas CK 1.75 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias privalomą teisinę sandorių registraciją automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atvejais, savo nutartyse dėl tokios sutarties registracijos ir jos teisinės reikšmės yra pabrėžęs, jog ši teisės norma netaikoma sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir nuo kada tapo transporto priemonės savininku. Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kai joje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas. Tokią kasacinio teismo išvadą suponavo tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė privalomos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registravimo pareigos (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-806-464/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-448; 2011 m. vasario 15 d. nutartis Nr. 3K-3-54/2011). Todėl atsižvelgus į tai, jog jokie teisės aktai nenumato pareigos automobilio pirkėjui ar pardavėjui viešajame registre įregistruoti automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, sprendžiant klausimą dėl automobilio priklausomumo nuosavybės teise, vertintini ne tik duomenys viešajame registre, bet ir kiti duomenys, patvirtinantys nuosavybės teises.

Remiantis kasacinio teismo praktika, tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, kad jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Ši taisyklė taikytina ir sprendžiant ginčą, kai asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. Lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju F. V. ir atsakovas I. K. pateikė teismui Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias F. V. priklausančią transporto priemonę HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 23 d. įsigijo atsakovas I. K., iš kurio šią transporto priemonę 2016 m. liepos 29 d. įsigijo atsakovas Ž. V.. Byloje esančiais duomenimis, minėtos sutartys nebuvo įregistruotos VĮ „REGITRA“, tačiau teismo vertinimu, laikyti byloje pateiktas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis niekinėmis nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog atsakovas I. K., pateikdamas 2016 m. liepos 29 d. transporto priemonės HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį įrodė, jog minėtos transporto priemonės savininkas nuo 2016 m. liepos 29 d. buvo atsakovas Ž. V.. Taigi nors transporto priemonės saugojimo pradžios dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 3 d., transporto priemonė HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įregistruota jos savininko atsakovo Ž. V. vardu, tačiau remiantis pateiktomis Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimis, konstatuotina, jog minėtos transporto priemonės saugojimo pradžios dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 3 d., ji nuosavybės teise atsakovui I. K. nebepriklausė, kadangi jos savininkas buvo atsakovas Ž. V.. Atsižvelgus į šias aplinkybes, atsakovui I. K. nekyla ir pareiga atlyginti išlaidas, susijusias su minėtos transporto priemonės transportavimu ir saugojimu pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalį. Tokiu būdu ieškovo reikalavimas pareikštas atsakovo I. K. atžvilgiu yra atmestinas.

Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalis numato, jog išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

Nagrinėjamu atveju atsakovas L. L. nurodo, jog transporto priemonės nuvežimo metu jis nebuvo nei automobilio savininkas, nei valdytojas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio prasme, kadangi jis tik perstatė automobilį. Pažymėtina, jog šis atsakovo argumentas prieštarauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies nuostatoms bei šio teisinio reguliavimo tikslams. Atkreiptinas dėmesys, jog „transporto priemonės valdytojo“ sąvoka yra specifinė ir netapati valdymo sąvokai, kuri kaip savarankiška daiktinė teisė apibrėžiama CK 4.22 straipsnio 1 dalyje. Specialaus teisės akto – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnis numato, kad: „transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę.“ Įstatymas nereikalauja, kad tarp šalių būtų sudaryta rašytinė sutartis ar kitas rašytinis dokumentas, o nustato, jog automobilis privalo būti valdomas teisėtu pagrindu. Byloje nustatyti duomenys ir atsakovų paaiškinimai aiškiai patvirtina, kad atsakovas L. L., sutinkant automobilio savininkui Ž. V., taip pat valdė (vairavo) transporto priemonę pažeidimo padarymo metu. Teismų praktikoje nurodyta, jog bet kuriuo atveju automobilio vairavimas sutinkant automobilio savininkui ar kitam teisėtam valdytoju, net ir teikiant vienkartinę pagalbą, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo aspektu kvalifikuotinas kaip automobilio valdymas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-72-6562018). Todėl remiantis administracinio teisės pažeidimo bylų Nr. A26-12085-932/2016 ir Nr. AN26-12082-929/2016 duomenimis bei atsakovų paaiškinimais, darytina išvada, jog transporto priemonės HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo metu jos valdytojai buvo atsakovai L. L. ir Ž. V..

Nustačius, jog transporto priemonės, HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas minėto automobilio nuvežimo metu buvo atsakovas Ž. V., o valdytojas – tiek atsakovas L. L., tiek Ž. V., konstatuotina, jog nuo minėtos transporto priemonės saugojimo pradžios dienos, t. y. 2016 m. rugpjūčio 3 d., pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalį, jiems kilo pareiga solidariai atlyginti ieškovui išlaidas, susijusias su minėtos transporto priemonės transportavimu ir saugojimu.

Nagrinėjamu atveju ieškovas 2018 m. sausio 4 d. kreipėsi į atsakovą L. L., dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, taip pat tiek atsakovas L. L., tiek atsakovas Ž. V. buvo pasirašytinai informuoti apie minėtos transporto priemonės nuvežimą į ieškovo sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog atsakovai buvo tinkamai informuoti apie saugomą automobilį. Remiantis paslaugų įkainiais, nurodytais priede prie 2015 m. lapkričio 4 d. sutarties Nr. 10-ST2-286) už minėtos transporto priemonės saugojimą nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. sausio 29 d. ir nuvežimą buvo paskaičiuota 5762,99 Eur suma. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai Ž. V. ir L. L. atsiskaitė su ieškovu (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovui iš atsakovų Ž. V. ir L. L. solidariai priteistina 5762,99 Eur skola.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų Ž. V. ir L. L. solidariai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 5762,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. birželio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 130,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo naudai iš atsakovų Ž. V. ir L. L. lygiomis dalimis priteistina 130,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 26,76 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovų Ž. V. ir L. L. lygiomis dalimis priteistina 26,76 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atsakovo I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmesti.

Patikslintą ieškinį atsakovų Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Tomadas“, į. k. 302308932, solidariai iš atsakovų Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 5762,99 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt du eurus 99 ct) skolos už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5762,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. birželio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 26,76 Eur (dvidešimt šešis eurus 76 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.