Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, rengtame nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Repečka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nunner Logistics“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Repečka“, patikslinusi pradinius ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės UAB „Nunner Logistics“ 9 846,40 Eur skolą, 375,05 Eur palūkanas, 490,05 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais, išdėstytais patikslintame ieškinyje:

1.1. Ieškovė įvykdė atsakovės pateiktus užsakymus dėl krovinių gabenimo iš vienų valstybių į kitas: 2022 m. birželio 13 d. iš Belgijos į Baltarusiją (kaina 5 300 Eur); 2022 m. lapkričio 28 d. iš Olandijos į Lietuvą (kaina 2 347,40 Eur); 2022 m. gruodžio 1 d. iš Olandijos į Lietuvą (kaina 2 299 Eur); 2023 m. sausio 24 d. iš Lietuvos į Baltarusiją (kaina 1 800 Eur); 2023 m. sausio 27 d. iš Lietuvos į Baltarusiją (kaina 1 800 Eur); 2023 m. vasario 2 d. iš Olandijos į Lietuvą (kaina 1 600 Eur).

1.2. Iki šios dienos atsakovė už ieškovės suteiktas vežimo paslaugas nėra tinkamai atsiskaičiusi ir yra likusi skolinga 9 846,40 Eur. Iš atsakovės turi būti priteista ne tik skolos suma, bet ir 375,05 Eur palūkanos, apskaičiuotos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnis). Taip pat atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovės 490,05 Eur dydžio išlaidas, patirtas apmokant advokato suteiktą pagalbą dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka.

2. Atsakovė UAB „Nunner Logistics“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:

2.1. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovė yra suteikusi atsakovei krovinių pervežimo paslaugas pagal ieškovės nurodytus užsakymus. Dalies užmokesčio ieškovei atsakovė nėra sumokėjusi, nes jos mokėjimas yra sulaikytas. Tai padaryta remiantis bendrovių sudarytų Krovinių pervežimo organizavimo sutarčių 1.3.3 punktu. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovės atsakomybės už nuostolius, kilusius ieškovei vykdant atsakovės 2022 m. birželio 1 d. užsakymą dėl krovinio pervežimo organizavimo. Atsakovė ne kartą informavo ieškovę, kad sulaikys proporcingą potencialiems nuostoliams dėl užfiksuoto sutarties pažeidimo ieškovei mokėtino užmokesčio už suteiktas paslaugą sumą iki bus nustatytas atsakovės patirtų nuostolių dydis ir išspręstas jų atlyginimo klausimas.

2.2. Pagrindai taikyti užmokesčio sulaikymą nėra pasibaigę iki šiol. Tokį vertinimą pagrindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-611/2021 pateikti išaiškinimai dėl užmokesčio sulaikymo teisės kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės šioje byloje pareikštą ieškinį ieškovei UAB „Repečka“ dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovės byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareikštų reikalavimų suma sudaro 5 450,74 Eur. Tačiau ginčas yra pradinėje stadijoje, todėl realu, didėjant bylinėjimosi išlaidoms, kad bendra iš ieškovės šioje byloje išieškotina suma atsakovei pasieks sulaikytą 9 846,40 Eur sumą.

2.3. Ieškovė klaidingai teigia, kad prievolės atsiskaityti už paslaugas vykdymo termino pradžia sietina su sąskaitų išrašymu. Atsakovė pagal Krovinių pervežimo organizavimo sutarčių 1.3.3. punktą įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas per 45 dienas nuo sąskaitos ir pervežimo atlikimą patvirtinančio dokumento originalo su krovinio gavėjo žymomis apie krovinio gavimą pateikimo. Ieškinio reikalavimų pagrįstumas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į šią sutartinę nuostatą.

3. Dublike ieškovė, palaikydama pareikštus reikalavimus, nurodo šiuos papildomus argumentus, kuriais grindžia savo poziciją:

3.1. Atsakovė ieškovės išrašytas sąskaitas priėmė, pretenzijų dėl paslaugų kokybės nereiškė. Po ieškinio pareiškimo atsakovė padengė dalį įsiskolinimo, sumokėdama ieškovei 5 300 Eur. Tai patvirtina, kad atsakovė pripažįsta skolos faktą. Ieškovė nėra gavusi atsakovės pretenzijų nei dėl vieno ginčo pervežimo.

3.2. Atsakovė nesąžiningai ir neteisėtai vengia atsiskaityti su ieškove. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė pareiškė reikalavimą dėl 2 500 Eur nuostolių sumos, kuri yra ženkliai mažesnė už atsakovės skolą ieškovei. Krovinių pervežimo organizavimo sutarčių 1.3.3 punkto sąlyga nenumato atsakovės teisės sulaikyti mokėjimų pagal vėlesnes sutartis. CK nenumato užsakovo teisės sulaikyti mokėjimus pagal vežimo sutartis. Nurodyta sąlyga yra nesąžininga ir negaliojanti, nes nustato neterminuotą atsakovės teisę sulaikyti mokėjimus (CK 6.158 straipsnio 2 dalis).

4. Triplike atsakovė, palaikydama atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, papildomai nurodo šiuos atsikirtimus:

4.1. Atsakovė nėra praleidusi atsiskaitymo termino. Ieškovė turėtų įrodyti, kad yra pateikusi ne tik sąskaitas, bet ir pervežimo atlikimą patvirtinančių dokumentų originalus su krovinių gavėjų žymomis apie krovinių gavimą. Aplinkybė, kad atsakovė dalį mokėjimų atliko nesuėjus prievolės vykdymo terminui, nepatvirtina, jog bendrovė tokiu būdu pripažino prievolės vykdytinumą. Tai, kad prievolės atsiskaityti už ieškovės teiktas paslaugas atidėjo mokėjimo terminas nėra suėjęs, neužkerta kelio atsakovei taikyti užmokesčio už suteiktas paslaugas sulaikymą.

4.2. Taikant lingtivstinį ir subjektyvųjį sutarties aiškinimo metodus, Krovinių pervežimo organizavimo sutarčių 1.3.3. punkto sąlyga turėtų būti aiškinama ir suprantama kaip apimanti užsakovo teisę sulaikyti mokėjimus ir pagal vėliau sudarytas bei vykdytas sutartis. Apie tai galima spręsti iš sąlygos tekste vartojamų formuluočių. Tai yra, kalbant apie teisę sulaikyti mokėjimus vartojamos daugiskaitos formos, taip pat tiesiogiai įvardinant, kad tame tarpe gali būti sulaikomi ir mokėjimai už anksčiau teiktas krovinių pervežimo paslaugas. Formuluotė, numatanti, kad sulaikymas gali apimti ir mokėjimus už anksčiau paslaugos teikėjo suteiktas paslaugas turėtų būti suprantama ir kaip suteikianti teisę sulaikyti mokėjimus už vėliau paslaugos teikėjo suteiktas paslaugas. Toks sutarties sąlygos aiškinimas labiausiai atitiktų jos esmę bei tikslą – sudaryti užsakovui finansinį užtikrinimą. Be to, ieškovė dėl skolos priteisimo į teismą kreipėsi po ilgo delsimo. Taigi pagal nutylėjimą ir pati ieškovė ilgą laiką sutiko su tokiu sąlygos aiškinimu.

4.3. Atsakovės sulaikyta suma yra proporcinga bendrai atsakovės nuostolių suma, kuri teisminio proceso pabaigoje, įvertinus bylinėjimosi išlaidų tikėtiną dydį, viršys ieškiniu prašomą priteisti skolos sumą.

4.4. Atsakovė sulaikymo teise naudojasi sąžiningai, apie tai ieškovei buvo iš anksto pranešta. Sutartinė sąlyga dėl teisės sulaikyti mokėjimą ieškovei buvo žinoma ir priimtina, pagal analogiškas sąlygas ieškovė paslaugas atsakovei teikė ne pirmą kartą. Teisė dėl užmokesčio sulaikymo yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, leidžiamas įstatymo (CK 6.70 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

5. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovė įvykdė šiuos atsakovės teiktus užsakymus dėl krovinių vežimo: 2022 m. birželio 13 d. iš Olandijos į Baltarusiją; 2022 m. lapkričio 28 d. iš Olandijos į Lietuvą; 2022 m. gruodžio 1 d. iš Olandijos į Lietuvą; 2023 m. sausio 24 d. iš Lietuvos į Baltarusiją; 2023 m. sausio 27 d. iš Lietuvos į Baltarusiją; 2023 m. vasario 2 d. iš Olandijos į Lietuvą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis). Krovinių vežimo paslaugų suteikimo faktą patvirtina ir kartu su ieškiniu pateiktos CMR važtaraščių kopijos. Už nurodytas paslaugas atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei bendrą 15 146,40 Eur sumą (už konkretų vežimą periodine tvarka: 5 300 Eur, 2 347,40 Eur; 2 299 Eur; 1 800 Eur; 1 800 Eur ir 1 600 Eur).

6. Visi paminėti užsakymai buvo sudaryti pagal tas pačias Krovinio pervežimo organizavimo sutarties sąlygas (toliau – Sutartis). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad pastarąsias sąlygas rengė atsakovė. Taip pat ieškovė neneigė atsakovės teiginio, kad ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiai yra ne pavieniai, ieškovė ir iki 2022 m. birželio 13 d. teikė tokias pačias paslaugas atsakovei pagal analogiškas sąlygas.

7. Nuo ieškinio reikalavimų atsakovė ginasi remdamasi dviem atsikirtimais: 1) nėra suėjęs atsakovės prievolės įvykdymo terminas; 2) atsakovė remdamasi Sutarties sąlygomis yra sulaikiusi ieškovei mokėtiną sumą. Ginčas praktiškai yra kilęs dėl to, kaip turėtų būti aiškinamos Sutarties 1.3.3 punkto sąlygos, nustatančios atsiskaitymo už paslaugas sąlygas ir terminus bei įtvirtinančios atsakovės teisę sulaikyti mokėjimus. Dėl kiekvieno iš šių aspektų, susijusių su Sutarties aiškinimu, pasisakytina nurodyta eilės tvarka.

8. Įvertinus tai, kad faktinės situacijos teisinis įvertinimas tiesiogiai priklauso nuo Sutarties 1.3.3 punkto aiškinimo, šioje vietoje išskirtina, kad sutarčių aiškinimo taisyklės yra apibrėžtos CK 6.193 straipsnyje.

9. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 85 punktas; 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022, 25 punktas).

Dėl prievolės įvykdymo termino

10. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išskyrė, kad nėra suėjęs terminas sumokėti ieškovei užmokestį už suteiktas paslaugas, nes bendrovė nepateikė atsakovei CMR važtaraščių kaip numatyta Sutarties 1.3.3 punkte.

11. Sutarties 1.3.3 punkto pirmas sakinys suformuluotas taip: „jei nesusitarta kitaip, už suteiktas krovinių vežimo ir su tuo susijusias paslaugas atsiskaityti su Vykdytoju per 45 (keturiasdešimt penkias) dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros ir pervežimo (-ų) atlikimą patvirtinančio (-ių) dokumento (-ų) originalo (CMR važtaraščio (-ių) / važtaraščio (-ių)) su krovinio gavėjo žymomis apie krovinio gavimą pateikimo.“.

12. Pacituota sąlyga nėra kategoriška, nes jos taikymas priklauso nuo to, ar šalys nėra susitarusios kitaip nei numatyta. Kita vertus, bendra nuostata, kad keturiasdešimt penkių dienų terminas atsiskaityti pradedamas skaičiuoti po to, kai paslaugas teikėjas pateikia sąskaitą ir pervežimo atlikimą patvirtinančio dokumento originalą, kalbiniu požiūriu yra vienareikšmė. Visgi nagrinėjamu atveju atsakovė be pagrindo atsikirtinėja, kad prievolės įvykdymo terminas nėra pasibaigęs, nes ieškovė nepateikė CMR važtaraščių originalų.

13. Atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, kad ieškovė 2023 m. vasario 23 d. atsakovės atstovo paprašė pateikti motyvus, remiantis kuriais atsakovė yra sulaikiusi ieškovei mokėtinas sumas, o 2023 m. gegužės 3 d. ieškovė išsiuntė atsakovei reikalavimą dėl atsiskaitymo. Atsakydamas ieškovei, atsakovės atstovas 2023 m. vasario 24 d. ir 2023 m. gegužės 8 d. laiškuose neužsiminė ir nesirėmė tuo, kad ieškovė nepateikė CMR važtaraščių originalų ir dėl to nėra prasidėjęs bei pasibaigęs atsakovės naudai nustatytas keturiasdešimt penkių dienų atsiskaitymo terminas. Tokį atsikirtimą kaip vieną iš gynybinės pozicijos pagrindų atsakovė išsakė tik atsiliepime į ieškinį.

14. Jeigu atsakovės nuomone atsiskaitymo termino pradžiai būtų buvęs aktualus CMR važtaraščių originalų pateikimas, atsakovė kaip rūpestingas ir protingas asmuo būtų išsakiusi paminėtuose elektroniniuose laiškuose.

15. Nustatyta, kad atsakovė ieškovės pagal 2022 m. birželio 13 d. užsakymą išrašytą sąskaitą apmokėjo 2023 m. birželio 22 d. Tą atsakovė padarė nepaisant to, kad laikosi pozicijos, jog ieškovė nepateikė CMR važtaraščio originalo. Pačios atsakovės veiksmai suponuoja, kad praktiškai šalys šio sprendimo 11 punkte pacituotą sąlygą tarpusavio dalykinėje praktikoje taikė taip, jog atsiskaitymo termino skaičiavimo pradžios momentą siejo su paslaugų suteikimo faktu ir sąskaitos, o ne sąskaitos ir CMR važtaraščio ar kito analogiško dokumento originalo, pateikimu atsakovei (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Pastebėtina, kad užsakymų pirmuose lapuose buvo įrašytos sąlygos, jog ieškovė privalo atsiųsti atsakovei CMR elektroniniu paštu per trisdešimt šešias valandas po krovinio pristatymo. Atsakovė neteigė, kad pastarosios prievolės ieškovė neįvykdė (CPK 178 straipsnis). Prie tripliko pridėtame atsakovės atstovo 2023 m. birželio 13 d. elektroniniame laiške, nors ir skirtame atsakovės įgaliotiems asmenims dėl to, ar turėtų būti atsiskaityta su ieškove pagal 2022 m. birželio 13 d. užsakymą, taip pat prievolės mokėti užmokestį vykdytinumas nesietas su CMR važtaraščio ar kito analogiško dokumento originalo negavimo faktu. Teismo posėdyje atsakovės atstovas atsiskaitymą pagal 2022 m. birželio 13 d. užsakymą motyvavo, kaip atsakovės gerą valią. Visgi toks teiginys aiškiai neatitinka atsakovės gynybinės pozicijos esmės, kad bendrovei būtinai turėjo būti pateiktas CMR važtaraščio originalas.

16. Be to, svarbus ir kitas šalutinis momentas. Krovinių, vežtų pagal 2022 m. lapkričio 28 d. ir 2022 m. gruodžio 1 d. užsakymus, gavėja buvo pati atsakovė. Pastarųjų vežimų CMR važtaraščiuose atliktos žymos patvirtina, kad atsakovė priėmė krovinius. Tai yra, atsakovei buvo pateikti krovinių CMR važtaraščių originalai.

17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, prieitina prie išvados, kad terminas atsakovei atsiskaityti su ieškove pagal susiklosčiusią praktiką suėjo praėjus keturiasdešimt penkioms dienoms nuo ieškovės išrašytų ginčo sąskaitų gavimo dienos. O tai reiškia, kad ieškovės kreipimosi į teismą metu atsakovė buvo praleidusi atsiskaitymo terminus.

Dėl sulaikymo teisės

18. Atsakovė įrodinėja, kad neturi pareigos mokėti ieškovės prašomos priteisti skolos, nes yra sulaikiusi ieškovei mokėtinas sumas vadovaujantis Sutarties 1.3.3 punkte įtvirtinta prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone.

19. Sutarties 1.3.3 punkto antra dalis suformuluota taip: „Šalys susitaria, kad Užsakovui gavus pranešimą iš savo kliento arba krovinio siuntėjo/gavėjo apie užfiksuotus šios Sutarties vykdymo pažeidimus, Užsakovas turi teisę be atskiro rašytinio pranešimo sulaikyti proporcingą vežimo užmokesčio už suteiktas krovinio (-ų) pervežimo paslaugas sumą (tame tarpe ir už anksčiau Vykdytojo suteiktas krovinių pervežimo paslaugas), kol bus pilnai išsiaiškintos ir nustatytos žalos atsiradimo aplinkybės ir priežastys, nuostolių dydis. Tarp šalių kylant ginčui dėl Vykdytojo atsakomybės ar nuostolių dydžio, apmokėjimas už suteiktas krovinio (-ių) pervežimo paslaugas be atskiro rašytinio pranešimo gali būti sulaikomas iki galutinio ginčo tarp Šalių išsprendimo (įskaitant ginčo sprendimą teismine tvarka).“.

20. Atsakovė pagrįstai teigia, kad nurodyta sutartinė nuostata įtvirtina ieškovės prievolių atsakovei įvykdymo užtikrinimo būdą, kuris gali būti taikomas ir yra taikomas krovinių vežimo teisiniuose santykiuose. Tokį vertinimą lemia atsakovės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-611/2021 išdėstytos išvados dėl teisės aiškinimo klausimų. Šios ir civilinės bylos faktinės aplinkybės yra pakankamai panašios (ginčas abiem atvejais kilo dėl to, ar krovinių vežimo santykiuose užsakovas turi teisę su krovinio vežėju susitarti, kad vežėjo prievolių įvykdymas yra užtikrinamas užsakovo teise sulaikyti mokėjimą vežėjui), kad nagrinėjamoje situacijoje būtų remiamasi kasacinio teismo suformuluotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis. Kaip jau pasisakyta, kasacinis teismas išaiškino, kad užsakovas ir krovinio vežėjas krovinių vežimo teisiniuose santykiuose pagal CK 6.70 straipsnį turi teisę susitarti, kad užsakovo interesai būtų apsaugoti šio teise sulaikyti užmokesčio už vežimą mokėjimą (CPK 4 straipsnis).

21. Ginčo atveju dėl tokios prievolės įvykdymo užtikrinimo teisės suteikimo atsakovei bylos šalys ir susitarė. Ieškovė yra verslininkė, krovinių vežimo srities profesionalė. Susitarimai dėl krovinių vežimo tarp šalių ne kartą buvo sudaryti pagal tas pačias sąlygas. Ieškovė neįrodinėjo, kad būtų reiškusi atsakovei pretenzijas dėl Sutarties 1.3.3. punkto (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kaip aiškiai nepagrįsti atmetami ieškovės argumentai, kad CK nenumato užsakovo teisės sulaikyti mokėjimus pagal vežimo sutartį ir kad Sutarties 1.3.3 punkto sąlyga dėl sulaikymo teisės yra nesąžininga. Teismo posėdyje ieškovės atstovas, be kita ko, paaiškino, kad nurodyta sąlyga yra neteisėta dėl to, jog leidžia atsakovei neribotą laiką sulaikyti užmokestį, neatsižvelgiant į senaties terminus. Pastarasis teiginys yra teisiškai nemotyvuotas, nes, viena vertus, 1.3.3 punktas neriboja ieškovės teisės kreiptis į teismą, antra vertus, sulaikyti galima tik prievolę, kuri pripažįstama – prievolės pripažinimas yra vienas iš faktų, lemiančių ieškinio senaties termino nutraukimą (CK 1.130 straipsnio 2 dalis).

22. Pereinant prie šio sprendimo 19 punkte pacituotos sąlygos turinio aiškinimo, pirmiausia pažymėtina, kad, priešingai nei teigia atsakovė, sąlygos kalbinė formuluotė neatitinka atsakovės deklaruojamo jos turinio.

23. Pirmame Sutarties 1.3.3 punkto antros dalies sakinyje aiškiai įrašyta, kad atsakovė kaip užsakovė teisę be atskiro pranešimo sulaikyti konkrečią vežimo mokesčio dalį, jeigu gauna pranešimą iš kliento ar krovinio siuntėjo (gavėjo) apie užfiksuotus konkrečios atsakovės ir vežėjo sudarytos sutarties vykdymo pažeidimus („<...> Užsakovui gavus pranešimą <...> apie užfiksuotos šios Sutarties vykdymo <...>“). Laiko ir erdvės požiūriu įvardžio „šis“ vartojimas aiškiai ir nedviprasmiškai atsakovės sulaikymo teisės taikymą sieja su konkrečios sutarties pažeidimu ir pagal tokią sutartį mokėtino užmokesčio sulaikymu.

24. Tame pačiame sakinyje aprašyta ir sulaikymo teisės apimtis – „<...> Užsakovas turi teisę <...> sulaikyti proporcingą vežimo užmokesčio už suteiktas krovinio (-ų) pervežimo paslaugas sumą (tame tarpe ir už anksčiau Vykdytojo suteiktas krovinių pervežimo paslaugas) <...>.“. Kalbiniu požiūriu ši sąlyga taip pat aiškiai įtvirtina atsakovės kaip užsakovės teisę sulaikyti vežimo užmokesčio pagal konkrečią sutartį, dėl kurios netinkamo vykdymo atsakovė gavo pranešimą, mokėjimą ir nesumokėto užmokesčio pagal kitas iki konkrečios sutarties galimo pažeidimo paslaugos teikėjo suteiktas paslaugas mokėjimą. Aptariamos sąlygos formuluotėje nėra nuorodų, kad sulaikymo teisė apimtų ir būsimas prievoles.

25. Sutarties 1.3.3 punkto sąlygą parengė atsakovė. Dėl to dviprasmybių rizika tenka atsakovei (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Sutarties 1.3.3 punkte įtvirtintos sulaikymo teisės turinys kalbine prasme yra apibrėžtas taip, kad į jį būsimos prievolės pagal ateities sandorius nepatenka. Sąlygos kalbinė reikšmė galėtų būti praplėsta nebent aiškinant ją plečiamai, ką tripliko 9 punkte faktiškai ir siūlo daryti atsakovė. Tačiau tam nėra pagrindo.

26. Ieškovė ir atsakovė skirtingai aiškina sulaikymo teisės apimtį. Dėl to subjektyvieji sutarties aiškinimo būdai objektyviai negali būti pritaikyti. Kita vertus, kaip nurodyta prieš tai, sąlygos dviprasmybių rizika tenka atsakovei. Atsakovė be pagrindo laikosi nuomonės, kad ieškovė pagal nutylėjimą šalių tarpusavio sutartinių santykių vykdymo praktikoje sutiko su atsakovės siūlomu sąlygos aiškinimu. Viena vertus, nėra teisinių ir faktinių priežasčių laikyti, kad ginčo situacijoje šalys savo valią galėjo reikšti tylėjimu (CK 1.64 straipsnio 3 dalis). Antra vertus, ieškovė 2023 m. vasario 23 d. elektroniniu laišku pasiteiravo atsakovės, be kita ko, kokiu pagrindu atsakovė yra sulaikiusi mokėtinas ieškovei sumas. O 2023 m. gegužės 3 d. ieškovė pateikė reikalavimą dėl skolos apmokėjimo. Taigi ieškovė išreiškė poziciją, kad nesutinka su atsakovės veiksmais. Aplinkybė, kada ieškovė nusprendė kreiptis į teismą dėl savo interesų gynimo, negali būti traktuojama kaip pagrindžianti, kad ieškovė laikė, jog atsakovė tinkamai aiškina ir taiko Sutarties 1.3.3 punkto sąlygą. Kreipimasis į teismą kaip tik patvirtina priešingą faktą.

27. Sutarties 1.3.3 punkto aiškinimas remiantis jo kalbine formuluote, priešingai nei teigia atsakovė, nepaneigia sulaikymo teisės esmės ir prasmės. Vien tai, kad pagal pažodinį sutarties aiškinimą sulaikymo teisės įgyvendinimo apimtis yra siauresnė nei to pageidauja atsakovė savaime nereiškia, jog sulaikymo teisė dėl to paneigiama. Tame pačiame Sutarties punkte įtvirtinta, kad mokėjimo terminas yra atidėtas keturiasdešimt penkioms dienoms. Įvertinus šio termino santykį su terminais, per kuriuos turi būti pareikštos pretenzijos dėl krovinio būklės (pvz., CMR konvencijos 30 straipsnis), akivaizdu, kad sulaikymo teise atsakovė kaip užsakovė – aiškinant 1.3.3 punkto sąlygą pažodžiui, kiekvienoje situacijoje gali realiai pasinaudoti. Sulaikymo teisės įgyvendinimo apimties klausimas yra šalutinis, negalintis lemti kitokio sąlygos aiškinimo.

28. Ieškovė galėjo nepriimti atsakovės vėlesnių užsakymų ir sulaikymo apimtis apskritai būtų neaktuali. Sutartys turi būti aiškinamos taip, jog nebūtų pažeista šalių interesų pusiausvyra. Vargu, ar rūpestingas ir apdairus verslininkas priimtų iš užsakovo naujus užsakymus, jeigu žinotų, kad užsakovas galės sulaikyti mokėtiną užmokestį remiantis anksčiau kilusio nesutarimo faktu. Juolab, kad tokiu atveju paslaugos teikėjui būtų perkelta didesnė potencialaus užsakovo nemokumo rizika. Dėl to laikytina, kad plečiamas sąlygos dėl sulaikymo teisės taikymo aiškinimas iškreiptų šalių interesų pusiausvyrą.

29. Nustatyta, kad atsakovė yra sulaikiusi ieškovei pagal ginčo užsakymus mokėtinas sumas remdamasi tuo, kad ieškovė yra atsakinga už pagal 2022 m. birželio 1 d. užsakymą vežto krovinio sugadinimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovė šioje byloje UAB „Nunner Logistics“ yra pareiškusi ieškovei UAB „Repečka“ ieškinį dėl 2 500 Eur nuostolių atlyginimo, 987,92 Eur vežimo užmokesčio dalies kompensacijos priteisimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šiuos reikalavimus atsakovė kildina iš 2022 m. birželio 1 d. šalių sudaryto susitarimo dėl krovinio vežimo. Tai yra, užsakymai, už kuriuos mokėtiną užmokestį atsakovė yra sulaikiusi, buvo pateikti ir sudaryti vėliau nei 2022 m. birželio 1 d. Atsakovė pripažįsta, kad vėlesnius užsakymus, už kuriuos užmokestį ieškovė prašo priteisti šioje byloje, ieškovė įvykdė tinkamai. Dėl to atsakovė neturėjo teisės remdamasi Sutarties 1.3.3 punktu sulaikyti ieškovei mokėtino užmokesčio už po 2022 m. birželio 1 d. suteiktas krovinių vežimo paslaugas. Vienašališkai 2022 m. rugpjūčio 4 d. pretenzija atsakovė sulaikymo teisės taikymo sąlygų negalėjo pakeisti. Atsakovė sumokėjo ieškovei užmokestį pagal 2022 m. birželio 1 d. užsakymą. Tai yra, pati atsakovė savo veiksmais atėmė iš savęs galimybę pasinaudoti sulaikymo teise.

30. Išdėstytos išvados formaliai reiškia, kad šalių argumentai dėl sulaikymo teisės įgyvendinimo proporcingumo yra teisiškai nereikšmingi. Visgi nepriklausomai nuo to, kad būtų atsakyta į visus šalių argumentus, pažymėtina, jog bet kuriuo atveju atsakovė savo teisę įgyvendino pažeisdama proporcingumo reikalavimą.

31. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė prašo priteisti 2 500 Eur nuostolių atlyginimą ir 987,92 Eur vežimo užmokesčio dalies kompensaciją. Atsakovė, jeigu būtų turėjusi tokią teisę, galėtų sulaikyti tik paminėtų sumų neviršijančią ieškovei priklausančio užmokesčio dalį. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad turi teisę sulaikyti ir mokėtinas sumas potencialių bylinėjimosi išlaidų dalyje, nes Sutarties 1.3.3 punkte nėra jokių nuorodų, jog sulaikymo teisė apimtų ir galimas, bet sulaikymo metu nepatirtas užsakovo bylinėjimosi išlaidas. Praktiškai atsakovė sulaikymo teisę traktuoja kaip neribotą. Tačiau toks ginčo sąlygos aiškinimas neatitinka sutartinio apibrėžtumo reikalavimo.

Dėl ginčo baigties

32. Pripažinus, kad atsakovė be pagrindo sulaikė ieškovei mokėtinas sumas, mokėjimo terminai yra pasibaigę, tenkinamas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 9 846,40 Eur dydžio skolą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.808 straipsnio 1 dalis).

33. Nustačius, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 375,05 Eur dydžio kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos, kurių apskaičiavimo detalizacija pateikta patikslinto ieškinio 2.4 punkte – palūkanos apskaičiuotos už uždelstą apmokėti sąskaitas laikotarpį (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Iš atsakovės ieškovei už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

34. Ieškovė kaip nuostolių atlyginimą taip pat prašo priteisti iš atsakovės 490,05 Eur sumą, kurią ieškovė sumokėjo už advokato teisinę pagalbą, parengiant 2023 m. gegužės 3 d. pretenziją (reikalavimą) dėl skolos apmokėjimo. Pretenzija ieškovė pareiškė reikalavimą, kad atsakovė atsiskaitytu pagal ginčo vežimus. Pretenzija yra tiesiogiai susijusi su šia byla, nes ja siekta išspręsti ginčą neteismine tvarka. Toks ryšys suponuoja, kad pretenzija turėtų būti kvalifikuojama kaip pareiškimas spręsti ginčą ne teisme pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 8.1 papunktį.

35. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad išlaidos už pretenzijos parengimą yra procesinio pobūdžio, kurių priteisimo klausimas spręstinas pagal procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Patenkinus ieškinį, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė turėjo šias išlaidas, pagrįstas mokėjimo dokumentais: 176,66 Eur dokumentų vertimo, 1 458,05 Eur (968 Eur + 490,05 Eur) advokato teisinės pagalbos parengiant ieškinį ir pretenziją, 360 Eur žyminio mokesčio.

37. Po bylos iškėlimo atsakovė padengė dalį skolos, todėl ieškovė sumažino pareikštų reikalavimų apimtį. Be to, ieškovės reikalavimas dėl 490,05 Eur nuostolių atlyginimo perkvalifikuotas kaip procesinio pobūdžio prašymas. Remiantis tuo, ieškovei grąžinama žyminio mokesčio permoka – 130 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kitos ieškovės išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos. Proceso baigtis palanki ieškovei, todėl bendrovei iš atsakovės priteisiamas 1 864,71 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Ieškinio reikalavimų sumažinimą lėmė atsakovės veiksmai, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo bendros CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos išlaidų paskirstymo taisyklės (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

38. Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Repečka“ iš atsakovės UAB „Nunner Logistics“ 9 846,40 Eur (devynių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 40 ct) skolą, 375,05 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 5 ct) palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 221,45 Eur (dešimt tūkstančių du šimtus dvidešimt vieną eurą 45 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 864,71 Eur (tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės UAB „Nunner Logistics“ 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Grąžinti ieškovei UAB „Repečka“ 130 Eur (šimto trisdešimties eurų) žyminio mokesčio permoką (mokėjimo kodas ZL96412). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šiuo sprendimu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.