Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-344-312/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A15.-2905-1096/2019Nutarimas · 2019-05-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. AN2-344-312/2019Nutartis · 2019-07-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-11
Bylos Nr.
AN2-344-312/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02258-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-344-312/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02258-2019-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 21.11.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarimo, kuriuo J. V. pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei jai paskirta 230 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. V. nubausta pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2019 m. balandžio 8 d., apie 8.10 val., Vilniuje, Justiniškių – Gabijos g. vairuodama automobilį Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti į jos važiavimo krypties eismo juostą įžengusį pėsčiąjį, partrenkė per pėsčiųjų perėją iš dešinės pusės vairuotojo atžvilgiu ėjusį pėsčiąjį, kuriam eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 30 punktą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu J. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarimą pakeisti - netaikyti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti mažesnę pinginę baudą bei netaikyti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. V. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, nuo pat pradžių pripažino savo kaltę, nevilkino proceso, supranta, kad turi būti nubausta. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo jos kaip vairuotojos charakteristiką. J. V. vairavimo stažas yra 12 metų ir per šį laiką ji formaliai yra padariusi du KET pažeidimus (abu kartus viršytas greitis ir paskirtos 15 bei 57 eurų baudos, kurios yra sumokėtos), tačiau faktiškai ji yra padariusi tik vieną KET pažeidimą. Kitą kartą greitį viršijo jos sutuoktinis S. V., bet kadangi KET pažeidimas padarytas valdant J. V. priklausantį automobilį, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jai. J. V. dėl to niekur nesikreipė, kadangi pažeidimą padarė šeimos narys, o ir pats pažeidimas nebuvo toks reikšmingas. Per 12 metų padarytas vienas KET pažeidimas byloja apie apeliantės drausmingumą, atsakingą požiūrį į transporto priemonių vairavimą, todėl teismas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad ir neskyrus neprivalomos skirti administracinio poveikio priemonės bus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai.

4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad po įvykio J. V. priėjo prie berniuko ir siūlė savo pagalbą, tačiau vaikas skubiai pasišalino. Vėliau ji bendravo telefonu, SMS žinutėmis su berniuko tėvais, teiravosi apie jo savijautą. Nepaisant to, kad pažeidėja apsidraudusi vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu ir žalą nukentėjusiajam atlygins draudimo bendrovė, ji savanoriškai atlygino nukentėjusiojo tėvams 150 eurų, taip siekdama sumažinti nukentėjusiojo patiriamus nepatogumus. Berniuko tėvai pretenzijų dėl įvykio J. V. neturi ir prašo teismo, kad jai nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemones. Savanoriškas ir papildomas žalos atlyginimas pagrįstai gali būti pripažintas antrąja atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad J. V. nėra teista, dirba dviejose darbovietėse ir yra teigiamai charakterizuojama abiejų darbdavių, teikia paramą Lietuvos raudonojo kryžiaus draugijai, ne kartą buvo ir ateityje bus kraujo donore. Pagrindinėje darbovietėje, kurioje dirba jau 9 metus (UAB „B.“), apeliantė neseniai tapo ląstelių vystymo ir biosintezės procesų kūrimo skyriaus vadove. Jau 7 metus ji dirba ir UAB „K. l. t. c.“ tyrėja. Darbas vyksta 24/7, jis yra atsakingas ir sudėtingas, kyla daug stresinių situacijų. Atliekant darbo funkcijas, reikia turėti teisę vairuoti, nes tenka netikėtai ir operatyviai bet kuriuo paros metu atvykti į darbo vietą, esant aliarminei situacijai, būnant vadovei taip pat tenka vykti į susitikimus su kitų įmonių atstovais, prezentacijas. J. V. jau dvejus metus yra studentės N. M. magistrinio darbo vadovė. Netekus teisės vairuoti, ji nebegalės tinkamai atlikti darbo funkcijų, dėl ko gali netekti darbo. Darbo netekimas sąlygos tai, kad ji nebegalės laiku vykdyti skolinių įsipareigojimų - kartu su sutuoktinių yra paėmę dvi būsto paskolas - 60 000 eurų ir 50 000 eurų, taip pat lizingu pirktas automobilis – 9 000 eurų. Kredito įstaigoms kas mėnesį kartu su sutuoktiniu moka 1 000 eurų siekiančias įmokas. Taip pat mamos gyvenimas globos namuose kainuoja 762 eurus, iš kurių apeliantė moka 200 eurų. Mamai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, specialusis nuolatinės slaugos poreikis bei specialus transporto išlaidų kompensacijos poreikis. Nors mama ir gyvena globos namuose, kur yra prižiūrima, J. V. ją stengiasi lankyti kone kasdien. Teisė vairuoti reikalinga tam, kad galėtų operatyviai atvykti pas mamą. Taip pat J. V. augina 4 metų dukrą, kuri lanko darželį-lopšelį. Dukrą nuveža ir iš darželio parveža apeliantė. Yra ir nekilnojamojo turto, kurį reikia prižiūrėti - namas Panevėžyje, žemės sklypai Anykščių rajone. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams neatitinka proporcingumo principo reikalavimų, tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju, nėra teisingos pusiausvyros, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, tokia administracinio poveikio priemonė yra per griežta. Jei vis dėlto teismas spręstų, kad būtina taikyti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, apeliantės teigimu, yra pagrindas vadovautis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, J. V. savo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo neginčija, skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimą dalyje dėl administracinės nuobaudos, todėl apeliacinės instancijos teismas pažeidėjos kaltės klausimu nepasisako.

8. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. V. buvo paskirtas ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis ir nustatytas minimalus ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas.

9. ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų. Tai alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

10. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju, administracinis nusižengimas padarytas naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ir laikytinas pavojingu – mažametis vaikas transporto priemone kliudytas pėsčiųjų perėjoje, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vis dėlto, administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, vairuotoja iš karto sustojo, siūlė vaikui savo pagalbą, jam atsisakius ir pasišalinus, nedelsiant paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie eismo įvykį, paliko savo kontaktinius duomenis, viso proceso metu atsakomybės nevengė, kaltę pripažino, gailėjosi, atsiprašė, palaikė ryšį su nukentėjusiojo tėvais, domėjosi berniuko savijauta. Tai neabejotinai teigiamai charakterizuoja apeliantę, leidžia daryti išvadą apie jos kaip vairuotojos atsakingą požiūrį į savo elgesį ir atsakomybės prisiėmimą už padarytą pažeidimą. Svarbu pažymėti ir tai, kad J. V., nepaisant to, kad buvo savo atsakomybę apsidraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir draudimo bendrovė sutiko nukentėjusiajam atlyginti žalą, savanoriškai pasiūlė nukentėjusiojo tėvams kompensuoti vaiko patirtus išgyvenimus ir sumokėjo 150 eurų, kas pripažintina pažeidėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nukentėjusiojo tėvai jokių pretenzijų apeliantei neturi. Taip pat jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas laikė tai, kad ji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. V. neteista, administracine tvarka už KET pažeidimus bausta tik du kartus (teigia, kad vieną kartą pažeidimas buvo padarytas jos sutuoktinio, tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra), paskirtos baudos sumokėtos. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantė laikosi įstatymų reikalavimų, pažeidimų darymas yra atsitiktinis.

11. Pažymėtina, kad J. V. asmenybę išskirtinai teigiamai charakterizuoja ir jos darbdaviai. Ji dirba dviejose darbovietėse (UAB „B.“ ir UAB „K. l. t. c.“), vienoje iš jų eina vadovaujančias pareigas, darbas susijęs su ląstelių kultūromis, vyksta visą parą, septynias dienas per savaitę, reikalaujantis greito reagavimo į nenumatytas situacijas, operatyvaus atvykimo į darbo vietą bet kuriuo paros metu, dėl ko apeliantei yra reikalinga teisė vairuoti. Taip pat ši teisė reikalinga, siekiant tinkamai įgyvendinti pareigą rūpintis šeimos nariais – lankyti motiną, gyvenančią globos namuose, vežioti dukrą į/iš darželio, tvarkyti reikalus, susijusius už nekilnojamuoju turtu, nutolusiu nuo gyvenamosios vietos. Sutiktina, kad pažeidėjos asmeniniai (t. y. šeimos ir darbiniai) interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės, vis dėlto, nagrinėjamu atveju, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo skyrimas nėra privalomas, todėl sprendžiant klausimą dėl jos taikymo, minėti asmens interesai turi svarbą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, J. V. nėra piktybinė pažeidėja, po eismo įvykio prisiėmė atsakomybę už savo veiksmus, kontaktavo su nukentėjusiojo tėvais, atsiprašė, nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinus pateiktas jos asmenybės teigiamas charakteristikas ir teisės vairuoti kelių transporto priemones poreikį darbiniams ir šeiminiams interesams užtikrinti, laikytina, kad proporcingumo principo reikalavimų bus laikytasi ir administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, neskiriant apeliantei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.

12. Apeliaciniu skundu J. V. taip pat prašo skirti jai mažesnę piniginę baudą. Vis dėlto, nepaisant to, kad apeliantė turi finansinių įsipareigojimų ir kiekvieną mėnesį moka nemažas įmokas kredito įstaigoms, ji nepateikia jokių duomenų apie gaunamas pajamas iš darbinės veiklos, taip pat nenurodo jokių aplinkybių apie savo sunkią finansinę padėtį, kas galėtų būti pagrindu mažinti paskirtą baudą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų baudos dydžiui mažinti, administracinis nusižengimas vis tik yra pavojingas, padarytas pėsčiųjų perėjoje, jo metu nežymiai sužalotas mažametis, todėl ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto baudos vidurkio paskyrimas (230 eurų), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas teisingu. ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Taigi, kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių.

13. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarimas keistinas, panaikinant J. V. paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

J. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo pakeisti.

Panaikinti J. V. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės –teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą vieneriems metams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė