Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui J. G. (G.), atsakovės atstovams Daivai Juškėnienei ir Stasiui Mateliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. (G.) skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatyto tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinis skyrius atsiliepimo į pareiškėjo J. G. skundą nepateikė.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (II t., b. l. 140).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl 2011-03-24 Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) sprendimo Nr. S-211 „Dėl J. G. darbingumo lygio“ (toliau – ir Komisijos sprendimas), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NDNT, atsakovė) Sprendimų kontrolės skyriaus 2010-01-24 sprendimo Nr. SS-322 „Dėl J. G. pakartotinio darbingumo lygio“ (toliau – ir Tarnybos sprendimas) ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus (toliau – ir teritorinis skyrius, tretysis suinteresuotas asmuo) 2010-12-08 Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-4818 (toliau – ir teritorinio skyriaus sprendimas, Aktas) (toliau – ir skundžiami sprendimai) (I t., b. l. 12-16, 18-20, 34-39).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d. reglamentuojama, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra minėtų sprendimų ir Akto teisėtumas bei pagrįstumas, o ginčo objektas – darbingumo lygio nustatymo sąlygos, tvarka ir kriterijai.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – ir Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) bei kiti, su jų įgyvendinimu susiję, teisės aktai.

Kaip jau minėta, pareiškėjas nesutinka su skundžiamais aktais, mano, kad jie yra neteisėti bei nepagrįsti, todėl naikintini, motyvuodamas tuo, kad jo darbingumo lygis buvo nustatytas neteisingai, nes senstant atsiranda įvairių patologinių ligų, prieš 9 m. buvo pripažintas 50%-55% neįgalus, atitiko visus kriterijus, o dabar dingo 20% neįgalumo. Mano, kad atsakovė ir tretysis suinteresuotas asmuo netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, todėl neteisingai buvo nustatytas jo darbingumo lygis.

Įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad darbingumo lygis yra asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Pagal paminėto straipsnio 6 d., neįgalumas – tai dėl asmens kūno sandaros funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Neįgalumo lygis yra kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdieninėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (Įstatymo 2 str. 7 d). Darbingumo lygio nustatymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 20 str., kuris apibrėžia subjektus, kuriems gali būti nustatytas darbingumo lygis, taip pat darbingumo lygio nustatymo sąlygas, šio lygio nustatymo priemones ir vertinimą. Šio straipsnio 7 d. nustatyta, kad darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, t. y.: 1) jei asmeniui nustatoma 0-25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu; 2) jei asmeniui nustatoma 30-55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu; 3) jei asmeniui nustatoma 60-100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos (apibrėžiančios darbingumą procentais) – imperatyvios ir alternatyvų, leidžiančių įvertinti darbingumo lygį kitaip, t. y. peržengti minėtoje normoje apibrėžtų procentų ribas, Įstatyme nenumatyta. Be kita ko, pastebi, kad Įstatymas nedetalizuoja darbingumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos. Tai įpareigota nustatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (Įstatymo 20 str. 8 d.). Ši nuostata įgyvendinta bendrai priimtais poįstatyminiais aktais – Kriterijų aprašu ir Tvarkos aprašu, patvirtintais įsakymu.

Ginčo atveju, pareiškėjas siekia įrodyti, kad jis yra iš dalies darbingas, o ne darbingas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina (I t., b. l. 12-200; II t.; b. l. 1-136), kad pareiškėjui nuo 2000-10-23 iki 2001-11-01, nuo 2001-11-05 iki 2002-12-01, nuo 2002-11-28 iki 2003-12-01, nuo 2003-12-01 iki 2004-12-31, nuo 2004-12-23 iki 2005-12-31 buvo nustatyta trečia invalidumo grupė, nuo 2005-12-14 iki 2006-12-14 nustatytas 45 % darbingumo lygis, nuo 2006-12-13 iki 2007-12-12, nuo 2007-12-12 iki 2009-12-11, nuo 2009-12-02 iki 2010-12-01 buvo nustatytas 50 % darbingumo lygis (I t., b. l. 51-136). VšĮ „Šiaulių centro poliklinika“ 2010-11-16 siuntimu Nr. 2212 (toliau – ir Siuntimas) pareiškėjas buvo nukreiptas į Tarnybą pakartotiniam darbingumo lygiui nustatyti (I t., b. l. 46-48). Kaip matyti iš Siuntimo, jame nurodyta, kad J. G. daugiau kaip 30 m. vargina stuburo juosmens-kryžkaulio srities skausmai su iradijacija į kairę koją, jam sunku nešti, keltis, lenktis, ypač išsitiesti, paūmėjimai būna 3-4 kartus per metus, yra konsultuojamas neurologo, taikomas reabilitacinis gydymas, po kurio pagerėja, ir medikamentinis gydymas Diclofenac, Movalis, Mydocalm. Siuntime pažymima, kad prieš 20 metų pareiškėjas yra sirgęs lėtiniu bronchitu, vėliau, prisidėjus dusulio priepuoliams, 2001 m. pulmonologas nustatė bronchinę astmą, pastoviai yra gydomas inhaliaciniais glukokordikoidais. 2002 m. pareiškėjas patyrė galvos traumą, buvo be sąmonės. 2010 m. lapkričio mėn. buvo konsultuotas neurologo, paskirtas gydymas Voltarenu, Neurorubinu, Ketanovu, reab., masažu, mankšta, konsultuotas pulmonologo, buvo nuspręsta tęsti gydymą Budezonidu, tačiau vargina dusulys, kosulys esant drėgnam, šaltam orui. KMI – 20, eidamas šlubuoja, širdies tonai ritmiški 70 k./min., AKS – 130/80 mmHg, plaučiuose kvėpavimas vezikulinis, pailgintas iškvėpimas su vidutinišku kiekiu sausų karkalų, paravertebraliniai taškai l/s skausmingi, raumenys įtempti, judesiai ryškiai riboti į priekį ir į šonus, Lasego simptomas – 45° kampu, Rombergo pozoje svyruoja. Plaučių fl. – be pakitimų, spirometrija – obstrukcijos nestebima, stuburo rentgenograma – osteochodrosis interv. L3-L4-L5-S1, nestabili f. su stuburo rotacija, hernia disci L4-L5, spondyloarthosis ir arthrosis genum sin. Remiantis Tarptautinio ligų klasifikatoriaus – 10 (toliau – ir TLK-10) kodais, Siuntime nurodytos šios diagnozės: Pagrindinė diagnozė: Intervertebralinė L4-L5-S1 osteochondrozė; L4-L5-S1 disko išvarža; L/s radikulopatija su ryškiu skausminiu sindromu (TLK-10 kodai: M51, M42). Funkcijos sutrikimas – vidutinis. Gretutinė diagnozė: Endogeninė lengvo laipsnio bronchinė astma; Lėtinė sloga; Potrauminė encefalopatija su ryškiu astenovegetaciniu sindromu (TLK-10 kodas – J45). Funkcijos sutrikimas – vidutinis. Prie Siuntimo pridėti papildomi medicininiai dokumentai tvirtina, kad 2009-08-14 pareiškėjas buvo konsultuotas VšĮ „Šiaulių ligoninė“ radiologo ir pateikta išvada: osteochondrosis polysegmentalis regio lumbalis, scoliosis sin.; nurodyti stebėti pakitimai – stuburas iškrypęs į kairę su rotacija, susiaurėję L3-S1 tarpai, kaulinės išaugėlės slankstelių kūnų kraštuose, matosi dujų šešėliai pakitusių diskų fone bei Šmorlio mazgas L4 sl. kūno viršutiniame krašte; L4-L5 segmento srityje diskas kiek išsigaubęs. 2009-08-19 VšĮ „Šiaulių ligoninė“ neurochirurgas padarė išvadą: osteochondrosis deff. reg. l/s, spondylosis, scoliosis, radiculalgia l/s. 2010-09-17 VšĮ „Šiaulių apskrities ligoninė“ pulmonologas nurodė diagnozę: lengvos eigos bronchitas. 2010-11-15 VšĮ „Šiaulių apskrities ligoninė“ neurologas pateikė išvadą: Osteochondrosis intervertebralis L4-S1; Hernia disci L4-S1; Radiculopathia l/s chr su išreikštu skausminiu sindromu; Encephalopathia posttraumatica su ryškiu astenovegetaciniu sindromu. 2010-11-22 VšĮ „Šiaulių ligoninė“ spirograma: amžiaus ribose. 2010-11-22 VšĮ „Šiaulių apskirties ligoninė“ alergologas išvadoje nurodė: Rhinitis idiopatica; bronchitis; dermatitas (I t., b. l. 40, 41, 42, 43-45). Bylos medžiaga taip pat tvirtina, kad 2010-11-26 pareiškėjas kreipėsi į NDNT prašydamas nustatyti darbingumo lygį (I t., b. l. 50). NDNT Šiaulių I teritorinis skyrius Aktu nustatė 70 % darbingumo lygį, galiojantį nuo 2010-11-26 (I t., b. l. 34-39). Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Aktu, kreipėsi į NDNT prašydamas pakartotinai įvertinti jo darbingumo lygį (I t., b. l. 29-30). NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje 2011-01-21 buvo atlikta pareiškėjo apžiūra ir dėl pareiškėjo būklės nurodyta: bendra būklė patenkinama, galviniai nervai be ypatumų, Rombergo pozoje stabilus, koordinacinius mėginius atlieka tiksliai; stuburo juosmeninės dalies judrumas ribotas, skausmingas; blauzdų raumenys simetriški, įprasto tonuso; kojų raumenų jėga simetriška; pėdų nykščių ekstenzija simetriška, nesusilpnėjusi; pareiškėjas nurodo hipesteziją pagal L4 šaknelę kairėje; Lasego simptomas 60° dešinėje, 40° kairėje; pateliariniai refleksai gaunami, simetriški; Achilo refleksas gaunamas, susilpnėjęs kairėje. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-88 nurodė šias diagnozes (TLK-10 kodais): Pagrindinė diagnozė: M51 - Kitos tarpslankstelinio disko ligos; M42-Nugaros osteochondrozė (intervertebralinė L4-L5-S1 osteochondrozė). Gretutinė diagnozė: J45-Astma (endogeninė lengvo laipsnio bronchinė astma). Funkcijų sutrikimas: liemens, skausmo-vidutinis; kojų, kvėpavimo-lengvas (b. l. ). Atsakovės Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.2 p., dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos TLK-10 kodu M42 nustatė 70 % bazinį darbingumą; XV dalies 85 p., dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos TLK-10 kodu J45 nustatė 90 % darbingumo lygį. Vadovaudamasis Kriterijų aprašo 16 p., įvertinęs funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtaką asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, juos, pagal Kriterijų aprašo 18 p., įvertino koeficientu 1. Darbingumo lygį įvertino 70 %, netektą darbingumą lygį – 30 %, galiojančius nuo 2010-11-26 (I t., b. l. 18-20, 24-26). J. G., nesutikdamas su atsakovės sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri savo sprendimu atsakovės sprendimą paliko nepakeistą (I t., b. l. 12-16, 31-32).

Remiantis Kriterijų aprašo 3 p., asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); funkcinius kriterijus (2 priedas) bei profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Tvarkos aprašo 6.1 p. nustatyta, kad bazinis darbingumas yra asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais. Pagal Kriterijų aprašo 4 p., medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančiais ligas ir traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus.

Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad tiek atsakovė, tiek Komisija, o taip pat ir tretysis suinteresuotas asmuo, priimdami aktus rėmėsi tais pačiais duomenimis apie pareiškėjo sveikatos būklę, t. y. Siuntimu ir kartu su juo pateiktais papildomais medicininiais dokumentais bei gydytojų specialistų konsultacijų išvadomis, ir priėjo prie vienareikšmiškų analogiškų išvadų apie pareiškėjo darbingumo lygį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo parametrai (medicininiai kriterijai) yra nustatyti specialias medicinines žinias turinčių medikų, todėl vertinant juos teisės taikymo požiūriu jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, jei byloje būtų pateiktos kitų specialistų priešingos išvados. Pagal Tvarkos aprašą, už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje duomenų (įrodymų), paneigiančių padarytas išvadas dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo, nėra. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėją gydančio gydytojo, kuris jį siuntė į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, pateikti medicininiai duomenys yra neteisingi.

Kriterijų apraše 5 p. nustatyta, jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant šio aprašo 6 p. nuostatas. Kriterijų aprašo 6.1. p. nustatyta, kad jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 50-55, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9. Kriterijų aprašo 18 p. reglamentuojama, kad darbingumo lygis, esant vidutiniškai palankių darbui aplinkybių daugumai, nustatomas bazinio darbingumo procentą dauginant iš darbo ir kitų aplinkybių koeficiento 1.

Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjui buvo nustatytas 70 proc. bazinis darbingumas, o darbo ir kitų aplinkybių koeficientas – 1. Atlikus sandaugos veiksmą bei remiantis Kriterijų aprašu, pareiškėjui buvo nustatytas 70 proc. darbingumo lygis, netekto darbingumo lygis – 30 proc.

Taigi, apibendrinusi tai, kas pasakyta, ir remdamasi ABTĮ 57 str. 6 d, pagal kurią jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Komisija, Tarnyba ir tretysis suinteresuotas asmuo tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, neviršijo kompetencijos, taip pat skundžiami aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių šios institucijos buvo įsteigtos ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Procedūrinių pažeidimų teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

Be kita ko, teisėjų kolegija akcentuoja, kad, kaip jau minėta, pareiškėjas teismo posėdyje pripažino, kad jis ilgą laiką nebuvo gydytas stacionariai ar ambulatoriškai, nes, anot pareiškėjo, jam to nereikėjo, gydėsi savais metodais (joga ir pan.). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija, kad asmens amžius, naujų ligų atsiradimas, nesuteikia galimybės proporcingai mažinti darbingumo lygio. Visais atvejais darbingumo lygis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus kriterijus ir yra vertinama ne pati liga ar kelios diagnozuotos ligos, o dėl jų įtakos atsiradę asmens funkciniai sutrikimai, dėl kurių sutrikimo masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje nenurodė kokias konkrečias teisės normas atsakovė, Komisija ir tretysis suinteresuotas asmuo nustatydami jo darbingumo lygį neteisingai ar netinkamai taikė bei aiškino, pareiškėjas nesutikimą su skundžiamais sprendimais grindė savo subjektyviu suvokimu apie sveikatos ir darbingumo lygį, kuris neparemtas jokiais prejudicinę reikšmę turinčiais rašytiniais įrodymais, remdamasi nurodytų teisės normų sisteminė analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiami aktai (sprendimai) yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti, pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, nurodytais ir kitais motyvais, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo J. G. (G.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.