- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-29
- Bylos Nr.
- 2S-522-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10296-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Skolininkas
- L. P.
- Kreditorius
- AB SEB banko
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-522-253/2012
Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-10296-2011-3)
2012 m. vasario 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininkės L. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-14 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2011-08-01 kreditorius AB SEB bankas pateikė teismui pareiškimą Nr. 03/11/05723 dėl priverstinio skolos išieškojimo. Jame nurodė, kad bankas, pagal 2007-11-27 kreditavimo sutartį Nr. 0460718015227-34 (su vėlesniais pakeitimais), sudarytą tarp AB SEB banko ir L. P., suteikė skolininkei kreditą sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu (duomenys neskelbtini) įkeistas L. P. ir G. P., priklausantis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kreditorius AB SEB bankas nurodė, kad sutartis su kredito gavėja (skolininke) yra nutraukta, nes skolininkė nevykdė prievolių pagal kredito sutartį, todėl kreditorius prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir areštuoti įkeistą daiktą. Nurodė, kad L. P. skola AB SEB bankui pagal 2007-11-27 kreditavimo sutartį Nr. 0460718015227-34 (su vėlesniais pakeitimais) yra: 99 057,98 EUR negrąžinto kredito, 3 906,64 EUR priskaičiuotų palūkanų, 364,69 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas, iš viso – 103 329,31 EUR bei kreditoriaus sumokėtas 137 Lt žyminis mokestis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-14 nutartimi prašymą tenkino – areštavo įkeistą daiktą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį L. P. ir G. P., gyv. (duomenys neskelbtini), nurodant įkeisto daikto įkainojimą – 520 000 Lt bei įspėjant skolininkę ir įkeisto daikto savininkę L. P. ir įkeisto daikto savininką G. P., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Teismas, remdamasis 2009-08-25, 2010-03-08, 2011-05-05 skolininkę įspėjančiais kreditoriaus raštais, nustatė, kad kredito sutartis nutraukta.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė ir įkeisto daikto savininkė L. P. teismo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-14 nutartį ir kreditoriaus AB SEB bankas pareiškimą atmesti bei priteisti iš AB SEB bankas L. P. visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad tarp kreditoriaus AB SEB banko ir L. P. buvo sudaryta kredito vartojimo sutartis. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, į vartotojo (L. P.), kaip silpnesnės šalies, interesus bei nebuvo įgyvendinta pareiga ex officio kvalifikuoti kreditavimo sutartį kaip vartojimo sutartį. Nurodo, kad kreditorius, nutraukdamas kredito sutartį, pažeidė sutarties nutraukimo procedūrą, numatytą LR CK 6.217 str. 3 d. bei 6.218 str. 1 d., kadangi neinformavo atskiru pranešimu L. P. apie konkretų sprendimą nutraukti kredito sutartį (nuo kada sutartis bus laikoma nutraukta); bankas tik po sutarties nutraukimo pranešė, kad sutartis nutraukta, nepranešdamas kitai sutarties šaliai apie konkretų vienašališką sutarties nutraukimą iki nutraukimo, todėl kredito sutartis laikytina galiojančia ir vykdytina. Taip pat nurodo, kad kreditavimo sutarties 5.2 p. sąlyga, numatanti kreditoriui teisę nutraukti kreditavimo sutartį įspėjus kredito gavėją prieš 15 kalendorinių dienų, kai nors vieno finansinio įsipareigojimo suma viršija 5 000 Lt, tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti nedelsiant grąžinti visą kreditą bei sumokėti, prieštarauja LR CK 6.188 str. 2 d. Be to, kredito sutarties 4.5 ir 4.6 p. numatyti delspinigiai yra akivaizdžiai per dideli. Pažymi, kad kredito sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, L. P. priimant kreditoriaus pateiktas standartines sutarties sąlygas, kurios nebuvo individualiai aptartos. Nurodo, kad net po antrojo kreditoriaus įspėjimo 2010-03-08 L. P. nevengė ir nesustojo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų – paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2010-11-16 į kreditoriaus sąskaitą, kai kredito sutartis jau buvo tariamai nutraukta, taigi skolininkė neturėjo ketinimų ir pagrindo nutraukti sutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą kreditorius AB SEB bankas prašo L. P. atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-14 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad AB SEB bankas skolininko ir įkeisto daikto savininkei L. P. ir įkeisto daikto savininkui G. P. 2009-08-25 raštu pranešė, kad prievolė nevykdoma nuo 2009 m. birželio mėn. Bankas davė terminą iki 2009-09-21 sumokėti pradelstus mokėjimus, kadangi apeliantė minėto banko reikalavimo neįvykdė, bankas 2009-12-30 kredito sutartį nutraukė, apie sutarties nutraukimą apeliantei pranešė 2010-03-08 ir 2011-05-05 raštais ir tik 2011-08-01 kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodo, kad nuo sutarties nutraukimo dienos bankas sustabdė palūkanų ir netesybų skaičiavimą. Pažymi, kad visuma aplinkybių rodo, kad apeliantė nebegali gera valia vykdyti savo prievolių. Be to, kiti skunde nurodomi klausimai gali būti sprendžiami tik ginčo teisenos tvarka ir nėra nagrinėjami teismo hipotekos teisėjo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-11-27 tarp AB SEB bankas ir L. P. sudaryta kredito sutartis Nr. 0460718015227-34 dėl 520 000 Lt kredito suteikimo L. P. perkamo būsto įsigijimui (b. l. 6-14). Prievolės įvykdymas užtikrintas hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kuriuo įkeistas L. P. ir G. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – 70,03 kv. m. ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-17).
Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkė nevykdo prievolės grąžinti skolą arba tokią prievolę įvykdo ne iki galo (LR CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad LR CK 4.192 str. 1 d. ir LR CK 4.216 str. 1 d. gali būti taikomos hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003). Pasirašydamos hipotekos lakštą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), šalys susitarė, jog hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą, jei skolininkė nesilaikys 2007-11-27 kredito sutartyje Nr. 0460718015227-34 nustatytų terminų ir sąlygų. Kredito sutarties Nr. 0460718015227-34 bendrosios dalies 5.2 p. numato, kad kreditorius turi teisę nutraukti sutartį anksčiau negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją, jei šis iš esmės pažeidžia sutartį, taip pat numatyta, kad kredito dalies, priklausančių mokėti priskaičiuotų palūkanų ar delspinigių nesumokėjimas laiku yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis kreditoriui teisę vienašališkai nutraukti sutartį.
Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai tenkino kreditoriaus prašymą ir areštavo skolininkams priklausiantį įkeistą turtą, kadangi kreditorius, vienašališkai nutraukdamas kredito sutartį, pažeidė sutarties nutraukimo procedūrą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atskirojo skundo argumentu neturi pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad nagrinėjamu atveju kredito sutartis yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių, tačiau pažymi, kad civilinės bylos, kurioje priimta apeliantės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Kredito sutartyje Nr. 0460718015227-34 nustatytas priklausančių įmokų mokėjimas kas mėnesį. Iš nagrinėjamos civilinės bylos duomenų nustatyta, kad 2009-08-25 L. P. ir G. P. išsiųstas kreditoriaus AB SEB bankas pranešimas dėl kredito sutarties sąlygų nevykdymo, kuriuo skolininkė informuojama ne vėliau kaip iki 2009-09-21 padengti visus pradelstus mokėjimus, nes šių įsipareigojimų neįvykdžius kredito sutartis bus nutraukta ir skolos išieškojimas vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 20). Darytina išvada, kad apeliantė buvo iš anksto tinkamai informuota apie sutarties nutraukimą, suteikiant jai protingą terminą įvykdyti pradelstus sutartinius įsipareigojimus (LR CK 6.217 str. 3 d., 6.218 str. 1 d.). Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad kredito sutartis su apeliante nutraukta tik 2009-12-30 (b. l. 57). Taigi nagrinėjamu atveju apeliantė praleido ne vienos kredito dalies mokėjimo terminą, t. y. esminis sutarties pažeidimas buvo ne vienkartinis. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad kreditorius AB SEB bankas pagrįstai vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Be to, 2010-03-08 bei 2011-05-05 raštais kreditorius papildomai informavo apeliantę dėl kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, nurodė, kad kredito sutartis yra nutraukta ir nustatė terminus atitinkamai iki 2010-03-31 bei 2011-06-02 padengti 103 829,31 EUR skolą bankui (b. l. 21, 22). Kreditorius AB SEB bankas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš apeliantės į hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo kreipėsi po ilgo laiko tarpo nuo sutarties su apeliante nutraukimo – tik 2011-08-01. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju kreditorius AB SEB bankas, skolininkei ilgą laiką nustatytais terminais nevykdant sutartinių įsipareigojimų, įgijo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir pagrįstai kreipėsi į hipotekos teisėją (LR CK 4.192 str.).
Pažymėtina, kad bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (LR CPK 542 str. 1 d.). Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas atlieka procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra. Taigi, vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus, hipotekos teisėjas konstatuoja, kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, vadovaudamasis LR CPK 558 str. 1 d. areštuoja įkeistą turtą ir įspėja įkaito davėją apie galimą įkeisto daikto pardavimą. Hipoteka užtikrintą pagrindinę sutartį kvalifikavus kaip vartojimo, hipotekos teisėjas ex officio turėtų vertinti, ar sutarties sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo – šiuo atveju sutarties nutraukimo – yra sąžiningos. Taigi šios kategorijos bylose hipotekos teisėjas nenagrinėja ginčų dėl pagrindinės prievolės, tarp jų ir ginčų dėl skolos dydžio. Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti palūkanas nustatančių kredito sutarties sąlygų, todėl šie apeliantės skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pažymėtina, kad hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Apeliantės dėmesys atkreiptinas į tai, kad suinteresuoti asmenys, nesutikdami su likusios nesumokėtos skolos dydžiu, jo apskaičiavimu ir manydami, kad jų teisės, susijusios su paskolos sutarties vykdymu, yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino LR CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtį, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos LR CK, LR CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-14 nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-14 nutartį palikti nepakeistą.