Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, pagrindinio (9 klasių) išsilavinimo, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 20 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 30 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 20 MGL bauda;

3) Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta 15 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 MGL dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta 15 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 MGL dydžio bauda. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 16 MGL dydžio bauda;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, skirta 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 MGL dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2019 m. rugpjūčio 24 d., 22.05 val., (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas nukentėjusiajam E. G. vieną kartą kumščiu į veidą padarė nukentėjusiajam veido kairės pusės sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies vokuose ir minkštųjų audinių patinimu kairio skruosto ir kairio žando srityse, dėl ko nukentėjusiojo sveikata sutriko nežymiai.

I. D. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, pripažino pilnai, pageidavo tuoj pat duoti parodymus, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, su tuo sutiko ir kiti proceso dalyviai, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. D. parodė, kad rugpjūčio 24 d. jis atvyko į įvykio vietą, kur buvo jo buvusi sugyventinė su vaiku vestuvėse, kuri dvi dienas nebuvo namie. Jis nuvyko pas šeimininkę K., į (duomenys neskelbtini), ten, kur buvo vestuvės. Prieš tai jis skambino sugyventinei, jam ji pasakė, kad ten bus daug vaikų, tačiau atvykęs pamatė, kad ten vaikų nebuvo ir buvo tik trys girti vyrai, tada jis užėjo į kiemą, jis žinojo kur eiti, nes yra iš anksčiau ėjęs pasiimti dukrą. Jis paklausė kur yra jo dukra, jam atsakė, kad nėra, tada jis supykęs išeidamas trenkė durimis ir visa sena tvora subyrėjo, bet jis nuėjo toliau. Po to, už penkiasdešimt metrų, atbėgo trys vyrai, šeimininkė K. ir dar viena moteriškė, kurie liepė jam sustoti. Jis sustojo, pribėgo E., jis sakė, kad nelystų prie jo ir traukėsi, bet stovėjo tie vyrai ir moterys. Jam E. sakė sustoti, jis sustojo ir tada pamatė, kad jam ruošiasi trenkti, o tada jis iš reakcijos trenkė E., tuo ir baigėsi visos tos muštynes. Tada E. atsisėdo, nes visi buvo girti, jis dar padėjo pastarajam nueiti namo su dar vienu vaikinu, atnešė ledo ir pradėjo šaukti, kad kviestų policiją. Jis buvo šiek tiek išgėręs, nors žinojo, kad negali gerti ir tiesiog pasišalino, o po to jį sugavo policija. Jis tikrai įvykio metu nesielgė agresyviai, pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam. Jis vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam, bet tai buvo iš reakcijos, nes šalia buvo daug žmonių, taip mašinaliai gavosi. Pagarsinus specialisto išvadą, jis paaiškino, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo atsirasti nuo jo veiksmų, nes jis sudavė, jis to neginčija. Jis sutinka, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. nežymiai sutrikdė E. G. sveikatą trenkdamas, tačiau tai nebuvo tyčia. Jis trenkė, nes jį pasigavo, kai jis išeidinėjo ir nuėjo apie penkiasdešimt metrų nuo namo. Tada, be E. G., dar buvo du vaikinai, K. bei kita moteris. Jam sakė sustoti, jis ir sustojo, tada pamatė, kad pareina smūgis, bet šis E. G. smūgis praslydo ir pataikė jam į kaklą, o jis tada mašinaliai mostelėdamas trenkė E. G.. Jis tyčia netrenkė, jis turi problemų su policija ir jeigu būtų trenkęs tyčia, tai sėstų į kalėjimą. Jis tiesiog gynėsi ir tyčia tikrai netrenkė, bet kaltę pripažįsta. Jis pripažįsta, kad sudavė E. G. į veidą, bet specialiai jis netrenkė.

Papildomai apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. D. parodė, kad jis pripažįsta kaltę ir gailisi, bet viskas įvyko, nes jis buvo susijaudinęs dėl vaiko ir sugyventinės, tiesiog taip gavosi. Visų įvykių 2019 m. rugpjūčio 24 d. tiksliai nepamena, bet prisimena, jog jis susinervino ir sudavė smūgį nukentėjusiajam. Įvykio dieną jis atvyko pas K., kur buvo vestuvės, nors jo niekas nekvietė, bet jis atvažiavo, nes ten buvo jo sugyventinė ir jo vaikas, tačiau atvykus jis jų nerado, jam pasakė, kad sugyventinė ir vaikas išvyko. Jis susinervino, kaip ir iš pykčio netyčia sulaužė tvorą. Tada išėjo E. G., pradėjo aiškintis dėl tvoros, o jis buvo išgėręs ir taip gavosi, kad sudavė E. G., dėl ko gailisi. Tiesiog buvo „ant emocijų“ ir taip išėjo. Jis pripažįsta savo kaltę, nors per praėjusį teisiamąjį posėdį sakė, jog gynėsi, bet tiesiog taip išėjo, kad tiesiog per arti prisiartino nukentėjusysis ir jis trenkė. Jis vieną kartą ranka trenkė nukentėjusiajam į žandą. Jis kaltę pripažįsta pilnai, kad tyčia vieną kartą kumščiu trenkė į veidą nukentėjusiajam ir taip nežymiai sužalojo E. G. sveikatą. Jis pilnai atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, visiškai atsiskaitė bei atsiprašė nukentėjusiojo. Jis pats geranoriškai pasiūlė susitaikyti su nukentėjusiuoju. Jis labai gailisi dėl visų įvykių. Šiuo metu jis dirba, turi dukrą, kurią prižiūri.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. G. patvirtino, kad su kaltinamuoju I. D. susitaikė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas I. D. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 18.00 val. būdamas savo namuose išgėrė 3 skardines alaus (apie 1,5 l). Tuo metu jo sugyventinė A. L. su mažamete dukra N. (5 m.) buvo vestuvėse (duomenys neskelbtini). Kadangi A. L. su dukra buvo ten jau antrą dieną, paskambinęs jai paprašė grįžti namo. Po to paprašė pažįstamą jį pavežti iki sodybos, nes norėjo pasiimti žmoną su dukrą. Atvažiavęs į sodybą (duomenys neskelbtini), įėjo į kiemą, paklausė, kur A. L.. Pažįstama vardu K. atsakė, kad A. L. su dukra jau išvažiavo su taksi. Išeidamas iš kiemo jis trenkė uždarinėdamas vartelius, per stipriai trenkė, iškrito tvoros pora elementų. Eidamas link automobilio išgirdo, kaip nepažįstamas vaikinas šaukia jį. Dar išėjo du jam nepažįstami vaikinai, viena mergina ir K.. Minėtas vaikinas, įtarime nurodytas E. G., ėjo jam iš paskos, pasivijo jį jau gatvėje. Jis priėjo prie pastarojo norėdamas pasikalbėti. Kalbant su E. G. šis priekaištavo, kad jis sulaužė tvorą. Pokalbio metu E. G. puolė jį, traukėsi vis arčiau, nors jis traukėsi nuo E. G.. Pastarasis staigiai ranka trenkė jam į smakrą. Pajutęs smūgį jis automatiškai trenkė E. G. atgal, galimai delnu, pataikė E. G. į žandą, tada E. G. pasitraukė nuo jo. Teigia neturėjęs tikslo sukelti fizinį skausmą E. G., tai įvyko nes šis pirmas jam sudavė. Dėl įvykdyto labai gailisi. Atlygins padarytą žalą (b. l. 109).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas I. D. iš dalies pripažino savo kaltę. Iš esmės lieka prie savo ankstesnių parodymų: pirmasis smūgio nesudavė; jo suduotas smūgis buvo atsakas ir gynyba į jam sudavusio vyro smūgį, kuris, priėjęs prie jo, pirmasis sudavė delnu į veido, tiksliau smakro, sritį (b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas I. D. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, jog dėl įvykio labai apgailestauja, nori už viską atsiprašyti E. G., patvirtina, kad sumokėjo pastarajam žalą, kuri buvo padaryta. Prašo leisti susitaikyti (b. l. 47).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. G. parodė, kad jis 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 22.05 val. su savo žmona J. G. lankėsi (duomenys neskelbtini), pas J. B.. Į nuosavo namo kiemą atėjo, kaip vėliau sužinojo, I. D., kuris ieškojo savo dukros ir pastarosios motinos, buvo labai agresyviai nusiteikęs, neradęs ieškomų moterų, supyko, sulaužė vartelius. Jis su kitais asmenimis ėjo pažiūrėti, kas atsitiko. J. G. paklausė I. D., ką šis čia daro. Tada I. D., nieko nesakydamas, vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą. Jis nuo smūgio pajuto stiprų fizinį skausmą. I. D. pabėgo. J. G. iškvietė policiją (b. l. 11).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. G. parodė, jog incidento dieną apie 22 val. jis sėdėjo žmonos draugės J. B. namo kieme ant suoliuko, tuo metu J. B. su jo žmona stovėjo šalia. Į kiemą įbėgo jam nepažįstamas vyras, vėliau sužinojo I. D.. Kada tiksliai šis įbėgo, nepastebėjo, tik išgirdo konfliktą tarp pastarojo, žmonos ir J. B.. Konfliktas vyko prie sulaužytų vartelių. Jis nusprendė eiti pažiūrėti, kas vyksta. Nuėjęs paklausė, „kas čia darosi“, ir tuo metu netikėtai gavo smūgį, kurio metu jo rankos buvo laikomos kišenėje, todėl gintis galimybių jis neturėjo. Daugiau detalių pasakyti negali, galimai buvo praradęs sąmonę, buvo sunku orientuotis aplinkoje. Praėjus šešiolikai dienų vis dar jaučia nutirpusią lūpą, skausmą dantų ir dantenų srityje, skausmą kairės akies krašte (jaučiamas guziukas). Pirmąją savaitę po smūgio skaudėjo galvą, jautė pykinimą. Nepraėjus minėtiems nusiskundimams ketina kreiptis į gydytoją. Dėl civilinio ieškinio byloje pareiškimo informuos ikiteisminio tyrimo eigoje (b. l. 12).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. G. parodė, kad jis priima atsiprašymus, jokių pretenzijų dėl įvykio I. D. neturi, patvirtina, kad žala jam buvo sumokėta. Prašo leisti susitaikyti (b. l. 18).

Iš byloje esančio akistatos protokolo matyti, kad I. D. paklausė, ar E. G. sutiktų susitaikyti (b. l. 67).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. B. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. jos namuose (duomenys neskelbtini) viešėjo draugai J. G. ir E. G. šventė vestuvių antrą dieną. Sėdėjo kieme prie stalo, draugai ruošėsi važiuoti namo, laukė kol jų atvažiuos paimti. Apie 22 val. į kiemą netikėtai įbėgo iš matymo pažįstamas I. D.. Svečiams I. D. nebuvo žinomas. Įbėgęs pro vartelius bėgo link jų ir garsiai šaukė „kur mano A., aš jai nepriskambinu“. Ji jam atsakė, kad A. išvažiavo namo, lai skambina pastarajai ir ieško. Įsiaudrinęs I. D. bėgo iš kiemo. Bėgdamas du kartus spyrė į tvorą, ją sulaužė. Ji iškart nuėjo su J. pažiūrėti, ką tiksliai padarė I. D.. Jis stovėjo šalia sulaužytų vartelių nejudėdamas, toliau vartojo keiksmažodžius ir nesuprantamai kažką kalbėjo, atrodė apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi neadekvačiai. Pamačiusi iškritusius vartelius, pasakė I. D., ką jis čia daro, lai apsiramina, kvies policiją, nėra čia A., lai eina iš jos namų. Išgirdęs konfliktą atėjo J. vyras E., kuris I. D. taip pat sakė apsiraminti. E. kalbėjo ramiu tonu, nevartojo keiksmažodžių, rankas laikė šortų kišenėse, dar kelis kartus pakartojo: raminkis. Staiga I. D. dešinės rankos kumščiu trenkė E. ir šis iškart pargriuvo ant žemės, atrodė, kad laikinai prarado sąmonę. Po smūgio su J. nuvedė E. pasodinti ant suoliuko, o I. D. atbėgo paskui juos bei toliau rėkdamas grasino jai sakydamas, kad jei ji iškvies policiją, jis sudegins jos namus. J. pradėjo skambinti policijai. I. D. vėl bandė prieiti prie E., jam kažką mėgindamas paaiškinti, bet ji su J. jį sulaikė. Išgirdęs, kad J. skambina policijai, I. D. iškart bėgo iš kiemo ir atsisukęs į juos rodė vidurinį rankos pirštą. Incidento metu liudytojos mažamečiai vaikai miegojo antrame aukšte su vyru D. B. ir šio įvykio nematė. Jai žinomas agresyvus I. D. būdas, labai jo bijo, nenori, kad jis artintųsi prie jos namų ir šeimos. Atlyginti žalos neprašo, civilinio ieškinio dėl patirtos žalos reikšti neketina (b. l. 30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. G. parodė, kad ji 2019 m. rugpjūčio 24 d. su vyru E. G. buvo pas jos draugę J. B. (duomenys neskelbtini). Buvo vakaras, apie 22 val. ruošėsi važiuoti namo, laukė, kol paimti atvažiuos draugai. Su J. B. sėdėjo prie stalo lauke, šnekučiavosi. Tuo metu į kiemą įbėgo agresyviai nusiteikęs I. D. (matė jį pirmą kartą, vardą ir pavardę sužinojo iš J. B.). I. D. garsiai šaukė, keikėsi ir kelis kartus klausė, kur jo dukra, kur jo A.. J. B. atsakė, kad A. išvažiavo namo, kad jis eitų iš čia. I. D., neradęs dukros ir A., supyko dar labiau, apsisuko ir pradėjo eiti link vartelių. Jam nuėjus išgirdo didelį garsą sklindantį iš tos pusės, kur nuėjo I. D.. Nusprendė eiti pasižiūrėti, kas įvyko. Su J. B. nuėjo prie vartelių, esančių šalia namo, pamatė juos sulaužytus. Šalia stovėjo I. D.. Jie paklausė jo, ką jis čia daro, kokią teisę turi laužyti vartelius. I. D. nuolatos keikėsi ir atsakė, kad slepia jo dukrą ir A.. Kalbant su I. D. ji atsisuko į kiemo pusę, pamatė ateinantį savo vyrą E. G.. A. E. G. dar kartą paklausė I. D., ką šis čia daro. Ir staiga I. D. dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį E. G. į veidą, akies zoną. E. G. iškart griuvo ant žemės, prarado sąmonę. Po smūgio ji su J. B. pribėgo prie E. G., parvedė jį į kiemą, pasodino ant suoliuko. Kai vedė E. G., paskui juos ėjo I. D. ir mėgino teisintis, kad E. G. pirmas bandė jam trenkti. Tačiau atėjęs prie vartelių E. G. visą laiką rankas laikė kišenėse, tad tokių jo ketinimų pirmam trenkti I. D. nebuvo galima interpretuoti. Pasodino E. G. ant suoliuko. J. B. liepė I. D. išeiti iš jos kiemo. I. D. neketino išeiti, todėl liudytoja paprašė J. B. atnešti telefoną (ji krovėsi namo viduje) ir pasakė, kad kvies policiją. I. D. atsakė, jei ji kvies policiją, jis sudegins J. B. namą. Paėmusi J. B. atneštą telefoną ji pradėjo skambinti policijai. Išgirdęs skambutį I. D. išbėgo iš kiemo. Nuėjusi prie vartelių pažiūrėjo, kur I. D. bėga. Iškart po to atvyko policijos pareigūnai (b. l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas V. Š. (V. Š.) parodė, kad jis 2019 m. rugpjūčio 24 d. dirbo su vyr. patrule K. Š.. Apie 22.10 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) namuose pažįstamas vyras sumušė pranešėjos vyrą. Atvykus į įvykio vietą ten jau buvo policijos pareigūnai V1942, vienas pareigūnas iš nukentėjusios priiminėjo pareiškimą, kiti du dirbo pagal požymius, jie irgi prisijungė dirbti pagal požymius, pradėjo ieškoti įtariamojo vyrą, nes šis pabėgo iš įvykio vietos. Apieškojus visus aplinkinius adresus, nieko nerado, tačiau važiuojant link nukentėjusios moters namų, žmones iš aplinkinių namų pradėjo mojuoti rankomis ir pasakė, jog kažką girdėjo ir matė vaikštant miškelyje šalia (duomenys neskelbtini) namo. Pradėjo apžiūrinėti vietovę ir rado vyriškį, gulintį ant žemės, šis atitiko visus požymius. Vyras tiesiog pasislėpė miškelyje ir galvojo, kad šio nesuras. Vyras į užduotus klausimus neatsakinėjo, neprisistatė. Jį sulaikė, pristatė į OVS. Naudotos spec. priemonės antrankiai (b. l. 32).

Iš esmės tokios pačios aplinkybės nurodytos policijos pareigūnės K. Š. 2019 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 6).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, J. G. telefonu pranešė policijai, kad prieš kelias minutes namuose pažįstamas vyras sumušė pranešėjos vyrą (b. l. 5).

E. G. protokole-pareiškime nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d., apie 22.05 val., (duomenys neskelbtini), jam nepažįstamas vyras sudavė vieną kartą kumščiu į veidą sukeldamas jam fizinį skausmą. Prašo nubausti šį asmenį įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 10).

Iš byloje esančios 2019 m. rugpjūčio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2978/2019 (01) matyti, kad E. G. padaryta kairės veido pusės sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairės akies vokuose ir minkštųjų audinių patinimu kairio skruosto, kairio žando srityse, kietu buku daiktu (daiktais), prieš 1-3 paras iki apžiūros. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 35).

Iš byloje esančio 2019 m. spalio 10 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro užfiksuotas pranešimas apie įvykį (b. l. 36).

Iš byloje esančio alkotesterio „Alcotest 6810“ kvito matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. 23.15 val. I. D. buvo nustatytas 1,57 promilių neblaivumas (b. l. 7).

J. G. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 22.10 val. jiems su vyru E. G. būnant adresu (duomenys neskelbtini) pas draugę J. B., sėdint lauke, į privatų kiemą atėjo J. B. iš matymo pažįstamas I. D., kuris būdamas agresyviai nusiteikęs su koja spyrė į vartelius, juos sulaužė. Jos vyras atsistojęs paklausė, kodėl taip darė. I. D. su ranka trenkė į veidą ir pradėjo grasinti namo šeimininkei, jei iškvies policiją, sudegins namą. Jai pradėjus skambinti policijai I. D. pabėgo. Prašo imtis priemonių ir nubausti įstatymo numatyta tvarka. Triukšmą matė vaikai, kurie labai išsigando (b. l. 24).

Iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 20 d. susitaikymo protokolo matyti, jog I. D. ir E. G. susitaikė, jie sutarė dėl 600 Eur neturtinės žalos, kuri atlyginta I. D., turtinė žala E. G. nepadaryta (b. l. 20).

Duomenų vertinimas bei veikos kvalifikavimas

Byloje sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo I. D. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tokių veiksmų atlikimą baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Kaip matyti iš kaltinamojo I. D. parodymų, nors pirmojoje apklausoje teisiamojo posėdžio metu jis teigė, kad nukentėjusiajam trenkė, nes gynėsi, tačiau papildomos apklausos metu jis patikslino įvykio aplinkybes, pripažindamas, kad tyčia vieną kartą kumščiu trenkė į veidą nukentėjusiajam ir taip nežymiai sužalojo E. G. sveikatą, t. y. pilnai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Tai, kad kaltinamasis I. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo E. G. ir liudytojų J. B., J. G., V. Š. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, E. G. protokole-pareiškime nurodytos aplinkybės, J. G. pareiškimas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2978/2019 (01) bei kiti byloje esantys duomenys.

Pirmojo teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. D. parodė, kad rugpjūčio 24 d. jis atvyko į įvykio vietą, kadangi ten buvo jo buvusi sugyventinė su vaiku vestuvėse, jis užėjo į kiemą, paklausė kur yra jo dukra, jam atsakė, kad nėra, tada jis supykęs išeidamas trenkė durimis ir visa sena tvora subyrėjo, bet jis nuėjo toliau; jam E. (G.) sakė sustoti, jis sustojo ir tada pamatė, kad jam ruošiasi trenkti, o jis iš reakcijos trenkė E. (G.) – vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam, bet tai buvo iš reakcijos, tyčia jis netrenkė, tiesiog gynėsi ir tyčia tikrai netrenkė. Tuo tarpu apklaustas papildomai kaltinamasis I. D. paaiškino, kad įvykio dieną atvyko pas K., kur buvo vestuvės, nes ten buvo jo sugyventinė ir jo vaikas, tačiau atvykus jis jų nerado, jam pasakė, kad sugyventinė ir vaikas išvyko, jis susinervino ir iš pykčio netyčia sulaužė tvorą, tada išėjo E. G., pradėjo aiškintis dėl tvoros, o jis buvo išgėręs ir taip gavosi, kad sudavė E. G., dėl ko gailisi; jis tyčia vieną kartą kumščiu trenkė į veidą nukentėjusiajam. Taigi nors kaltinamasis I. D. nesilaikė visiškai nuoseklios pozicijos dėl pareikšto kaltinimo, bet pagal jo duotus parodymus ir kitus byloje esančius duomenis, pagrįstai galima spręsti, jog kaltinamasis pilnai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Teismo vertinimu, kaltinamasis neturėdamas teisinio išsilavinimo bei pakankamai teisinių žinių netinkamai išsakė savo poziciją dėl savo veiksmų kaltės kryptingumo per pirmąjį teisiamąjį posėdį, nes jis visiškai neginčijo aplinkybės, kad trenkė nukentėjusiajam ir davė gana išsamius parodymus. Pažymėtina, kad papildomos apklausos metu jis pilnai pripažino kaltę ir taip pat davė parodymus, kurie iš esmės neprieštaravo nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei kitiems byloje esantiems įrodymams. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis I. D. teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo E. G. dėl savo veiksmų.

Be kita ko, tai, kad kaltinamasis pirmas trenkė nukentėjusiajam patvirtino apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. G. parodydama, kad A. E. G. dar kartą paklausė I. D., ką šis čia daro ir staiga I. D. dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį E. G. į veidą, akies zoną; atėjęs prie vartelių E. G. visą laiką rankas laikė kišenėse, tad jo ketinimų pirmam trenkti I. D. nebuvo galima interpretuoti (b. l. 27). Tokias pačias faktines aplinkybes nurodė ir apklausta liudytoja J. B. parodydama, kad išgirdęs konfliktą atėjo J. vyras E. (G.), kuris I. D. sakė apsiraminti, E. (G.) kalbėjo ramiu tonu, nevartojo keiksmažodžių, rankas laikė šortų kišenėse, dar kelis kartus pakartojo: raminkis; staiga I. D. dešinės rankos kumščiu trenkė E. (G.) ir šis iškart pargriuvo ant žemės (b. l. 30). Be kita ko, aplinkybes, jog prieš E. G. kaltinamasis 2019 m. rugpjūčio 24 d., 22.05 val., (duomenys neskelbtini) naudojo smurtą patvirtina ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kuriuose matyti, kad J. G. telefonu pranešė apie sumuštą asmenį (b. l. 5).

Sužalojimų, padarytų E. G. pobūdį ir mastą patvirtina byloje esanti 2019 m. rugpjūčio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2978/2019 (01), kurioje konstatuota, kad E. G. padaryta kairės veido pusės sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairės akies vokuose ir minkštųjų audinių patinimu kairio skruosto, kairio žando srityse, kietu buku daiktu (daiktais), prieš 1-3 paras iki apžiūros. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 35).

Visumos minėtų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog I. D. 2019 m. rugpjūčio 24 d., 22.05 val., (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas nukentėjusiajam E. G. vieną kartą kumščiu į veidą padarė nukentėjusiajam veido kairės pusės sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies vokuose ir minkštųjų audinių patinimu kairio skruosto ir kairio žando srityse, dėl ko nukentėjusiojo sveikata sutriko nežymiai. Tokia I. D. tyčinė veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam I. D., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), taip pat į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p., 27 str. 1 d.). Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, nevedęs, turi mažametį vaiką, Sodros duomenimis, dirbantis, anksčiau teistas, iki veikos padarymo buvo teistas ir už analogišką nusikalstamą veiką (b. l. 88-90), baustas administracine tvarka, jam paskirtų baudų nemoka (b. l. 91-94), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinus paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam I. D. už padarytą nusikalstamą veiką skiriant bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimo bausmę. BK 48 straipsnio 2 dalis numato, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismas, atsižvelgęs į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad I. D. už nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės apribojimo trukmė nustatytina mažesnė negu šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam I. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus (BK 48 str. 4 d., 48 str. 5 d.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam I. D. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, skirtinas įpareigojimas visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamasis I. D. nusikalstamą veiką padarė 2019 m. rugpjūčio 24 d., tai yra po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžio priėmimo, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu I. D. paskirta subendrinta bausme ir I. D. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės apribojimas. Kaltinamajam I. D. nustatomi šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirti įpareigojimai, t. y. visą bausmės vykdymo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į paskirtą bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendį.

Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. 22.55 val. iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. 13.49 val. (vieną dieną) (b. l. 39, 53), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei duomenis charakterizuojančius kaltinamąjį I. D., teismas sprendžia, kad yra tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pagal BK 71 straipsnio 1 dalį, teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad I. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šią įmoką kaltinamasis privalo sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 71 str. 3 d.).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Pagal BPK 107 straipsnį įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą; kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 21-22). Kaip matyti iš bylos duomenų bei 2019 m. lapkričio 20 d. susitaikymo protokolo, kaltinamasis I. D. atlygino padarytą neturtinę žalą, turinė žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta, nukentėjusysis atsisako pareikšto civilinio ieškinio; tai, kad žala atlyginta, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. G.. Atsižvelgiant į tai, kad padaryta žala buvo savanoriškai atlyginta, bylos dalis dėl pareikšto civilinio ieškinio nutrauktina (BPK 107 str.).

Dėl kitų klausimų

I. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Procesinių išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti I. D. (I. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. D. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti I. D. bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu I. D. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme ir I. D. skirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu nustatytus įpareigojimus:

1) visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) visą bausmės vykdymo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Į paskirtą bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į I. D. skirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. 22.55 val. iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. 13.49 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1, 3 dalimis, skirti I. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (penkių), t. y. 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bylos dalį dėl nukentėjusiojo E. G. civilinio ieškinio nutraukti.

I. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), juridinio asmens kodas 188604955, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.