Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2017-08-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-168-780/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-08-31
Bylos Nr.
1-168-780/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43027-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Kaltinamasis
K. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-168-780/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43027-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; (S) 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.6; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 31 d.LazdijaiLazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilie­tis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis(duomenys neskelbtini), gyve­nan­tis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžia­mo­jo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. G. 2017 m. rugpjūčio 21 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį, tai yra partnerę R. M., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuo­kos, kuriai kilusio buitinio konflikto metu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį, tuo nuken­­tėjusiajai R. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

Kaltinamojo K. G. parodymais (b. l. 97–98), kuriuose savo kaltę jis pripažino visiš­kai. Paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. apie pietus atvyko į išsinuomotą kaimo turizmo sody­­bą (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, tikslesnio adreso nežino. Kartu buvo jo mama J. G., tėvas A. G., sesuo S. G., jos vyras M. M. ir jų maža­­­mečiai vaikai, R. M. su savo mažamečiu vaiku bei jų bendru vaiku. Atvykę kepė šašly­kus, R. M. vartojo alkoholį ir vakare buvo jau stipriai apgirtusi. Apie 20 val. jis užmig­dė vaikus, kurie miegojo gyvenamajame name, ir nuo to laiko buvo name, į pavė­si­nę buvo atėjęs keletą kartų. Būdamas šalia miegančių vaikų, girdėjo, kad tarp pavėsinėje buvusių asmenų vyko buitinis konfliktas, garsiai grojo muzika. Išgirdo, kad R. M. konfliktuoja su S. G. dėl vaikų auklėjimo, matė, kaip jos susiėmė už plaukų ir susikibę vartėsi ant žemės. Tai pamatęs išėjo iš namo ir nuėjo prie pavėsinės, norėdamas jas nuraminti. Pavėsinėje tuo metu buvo S. G., M. M. ir R. M.. Norėjo, jog jos liautųsi rėkę, kadangi buvo vėlus metas, ir kaire ranka, nes jam tuo metu buvo patogu iš kairės, trenkė R. M. vieną kartą į galvos sritį, į veidą. Smūgis buvo pakankamai stiprus, todėl sutinka, jog dėl šio smūgio R. M. buvo sukel­­tas fizinis skausmas, galėjo likti sužalojimas. Daugiau smūgių jai nesudavė, nes netoliese buvęs M. M. atsistojęs smūgiavo jam vieną kartą, mano, kad gindamas R. M.. Daugiau smūgių R. M. nesudavė, ji susižaloti galėjo ir pati parkrisdama. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Taip pasielgė, nes tuo metu supyko ir nesusivaldė.

Policijos pareigūno T. K. tarnybiniu pranešimu (b. l. 9), iš kurio matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d., dirbant nustatytu maršrutu, kartu su tyrėja U. T., apie 10 val. 28 min. buvo gautas pranešimas iš Alytaus vyriausiojo policijos komisariato budėtojo, kad ką tik nuo Dusios ežero link Simno nuvažiavo mėlynos spalvos automobilis „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (DE), vairuotojas neblaivus. Sustabdžius šį automobilį nustatyta, jog jį vairavo R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kartu važiavo du mažamečiai jos vaikai. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu nustatyta, kad R. M. blaivi. Matėsi, kad ji išsigandusi, sutrikusi. Paklausus, kas atsitiko, ji paaiškino, kad vakar vakare ją sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), sumušė sugy­ventinis K. G., todėl iš sodybos vyko pas draugę, nes bijojo ten likti. Ant R. M. smakro kairės pusės matėsi mėlynė.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (b. l. 11–14), iš kurio matyti, jog pareiškėja R. M. nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 21 d. vakare, laikotarpiu nuo 22 val. iki 23 val., būnant kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio K. G. kilo žodinis konfliktas, kurio metu K. G. jai sudavė smūgius. Ji nukrito ant žemės, jautė fizinį skausmą. Tai pirmas kartas, kai K. prieš ją smurtavo. Padaryta fizinė žala. Civilinio ieškinio nereiškia.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 19–24), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini). Vakarinėje sodybos pusė­je, apie 50 m nuo pagrindinio sodybos namo, yra medinė, rudos spalvos pavėsinė, apkalta lento­­mis, pietinėje ir vakarinėje sienose yra langai. Pavėsinės priekyje yra išgrįstas akmeninis L formos takelis, kairėje pusėje yra metalinė kepsninė, kuri stovi ant dviejų metalinių ratų, priekis dviem metaliniais strypais remiasi į žemę, kairysis strypas sulūžęs. Pavėsinės dešinėje pusėje yra medi­nė, keturkampio formos šiukšlinė, kurioje yra du 0,7 l talpos degtinės buteliai su užrašu ,,Sobies­­ki“. Pavėsinės viduje, kairėje ir dešinėje pusėse, yra mediniai suolai, per vidurį stovi medi­nis stalas. Ant kairėje pusėje esančio suolo yra popierinė dėžė, kurioje yra trys 0,5 l talpos alaus bute­­liai. Po suolu yra pripučiamas vaikiškas vandens kamuolys, šalia suolo stovi du plastmasiniai tušti kibirai. Ant stalo yra du pradaryti alaus buteliai, vienas butelis gaivaus gėrimo, trys puodeliai, ciga­retės, maistas. Ant dešinės pavėsinės sienos pritvirtintos dvi medinės lentynos, ant kurių sudėti tušti alkoholinių gėrimų buteliai, trys kapų žvakės, muzikinis centras, mobilaus ryšio telefonas. Po lenty­nomis ant žemės guli geltonos spalvos, pripučiama, vaikiška gelbėjimosi liemenė. Apžiūrėjus įvykio vietą tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 834/2017 (06) (b. l. 42), iš kurios matyti, kad R. M. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje smak­ro kairės pusės–pasmakrės kairės pusės srityje, dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, nugaros kairė­je pusėje, kairiame sėdmenyje, kairėje šlaunyje, kairiame pakinklyje ir abiejose blauzdose, kraujos­ru­va apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje. Sužalojimai padaryti mažiausiai dešimties traumi­nių povei­­kių pasekmėje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežy­mus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

Nukentėjusiosios R. M. parodymais (b. l. 47–48, 52–53), iš kurių matyti, kad kartu su sugy­ventiniu K. G. grįžo iš Vokietijos, kur pastoviai gyvena ir dirba, į Lietuvą atostogų. 2017 m. rugpjūčio 21 d. atvyko į kaimo turizmo sodybą Lazdijų rajone. Kartu su ja buvo sugy­ven­ti­nis K. G., jo tėvai J. ir A. G., jos brolis M. M. su drauge S. G. bei du jų mažamečiai vaikai ir du jos mažamečiai vaikai. Sodyboje vartojo alko­holinius gėrimus. Alkoholinių gėrimų visiškai nevartojo J. G.. Visi kiti vartojo alko­ho­linius gėrimus, juos taip pat vartojo ir K. G.. Apie 20 val. ji paguldė vaikus, kuriuos prižiū­rėjo J. G., o jie visi buvo lauko pavėsinėje ir išgerdinėjo. A. G. pavėsinėje nebu­­vo, jis buvo nuėjęs į gyvenamąjį namą miegoti. Jai, K. G., M. M. ir S. G. būnant pavėsinėje, tarp jos ir tarp K. G. kilo žodinis konfliktas, K. G. pradėjo ją apsi­kabinėti, o ji jam pasakė, jog nori pabūti viena, dėl to jie pradėjo konfliktuoti. Kad pavėsinėje tarp jos ir S. G. būtų kilęs konfliktas, kad ji būtų su ja susimušusi, sudavusi smūgius arba jai juos būtų sudavusi S. G., nepamena. Kadangi buvo stipriai neblaivi, todėl tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena, gal ir buvo kažkoks konfliktas su S. G.. Pamena, jog konflik­to tarp jos ir K. G. metu jie buvo išėję iš pavėsinės, K. G. sudavė smūgį jai į veido sritį, ties apatinės lūpos kaire puse, ji jautė skausmą. Smūgį sudavė ranka ar koja pasakyti negali. Pame­na, jog po šio smūgio ji parkrito ant žemės ir prarado sąmonę, todėl kiek tiksliai buvo suduota smūgių pasakyti negali. Ją apžiūrėję medicinos ekspertai nustatė sužalojimus ant rankų, kojų, nuga­ro­je bei smakre. Mano, jog šiuos sužalojimus jai padarė K. G.. Ji pati niekur nukritusi nebu­vo. Taip pat nepamena, jog būtų kritusi ir susižalojusi į šalia pavėsinės buvusią šašlykinę. Prieš įvykį ant jos kūno jokių sužalojimų nebuvo. Visi sužalojimai, kurie jai nustatyti, yra padaryti K. G.. Po suduoto smūgio, kai parkrito ant žemės ir po to atgavo sąmonę, šalia savęs pamatė stovin­­čią S. G., kuri šaukė, ar ji apstos, tačiau ji nesuprato, ar sakė jai ar kažkam kitam. Ar tuo metu šalia buvo daugiau asmenų, nepastebėjo, atsikėlusi iškart nuėjo į kambarį miegoti, apie įvykį niekam nepranešė. Dėl padarytų sužalojimų K. G. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieški­­nio nereiškia ir ateityje nereikš. Prašo, kad teismas skirtų jam baudą, mano, jog tai būtų pakan­ka­ma bausmė.

Liudytojos J. G. parodymais (b. l. 58–59), iš kurių matyti, kad š. m. rugpjū­čio mėnesį iš Vokietijos, kur pastoviai dirba ir gyvena, atostogų į Lietuvą grįžo jos sūnus K. G. su sugyventine R. M. bei jų bendru mažamečiu vaiku ir R. M. vaiku. Jie visi laikinai apsistojo pas ją namuose. Rugpjūčio 21 d. apie pietus atvažiavo į Lazdijų rajone esančią kaimo turizmo sodybą, kurią buvo išsinuomoję. Į sodybą atvažiavo ji, jos buvęs vyras A. G., sūnus K. G., jo sugyventinė R. M., du jų mažamečiai vaikai, dukra S. G. su sugyventiniu M. M. ir dviem mažamečiais vaikais. Vaka­re kepė šašlykus ir vartojo alkoholinius gėrimus. Ji ir K. G. alkoholio nevartojo, kadangi K. G. prižiūrėjo vaikus, o ji prižiūrėjo dukros vaikus. Alkoholį vartojo R. M., A. G., S. G. ir M. M.. Niekas nesipyko, visi bendravo ir linksmai leido laiką, tačiau po kurio laiko, kai visi vartojantys alkoholinius gėrimus buvo išgėrę, R. M. ir S. G. pradė­jo konfliktuoti. Kadangi R. M. buvo pakankamai neblaivi, ji pradėjo įžeidinėti S. G.. K. G. tuo metu buvo nuėjęs į gyvenamąjį namą, migdė vaikus, ji taip pat buvo namo viduje, migdė S. G. vaikus. Išgirdusi triukšmą, išėjo į balkoną, iš kurio matė­si, kas vyko pavėsinėje, kadangi kiemas buvo apšviestas. A. G. pavėsinėje nebuvo, jis miego­jo gyve­namojo namo kambaryje. Kaip suprato, konfliktas kilo tarp R. M. ir S. G.. Tai pamačiusi iškart nuėjo į kitą kambarį ir pasakė K. G., kuris išbėgo į lauką. R. M. galėjo susižaloti pati krisdama, matė, kad ji krito. Kad K. G. būtų suda­vęs jai smūgius, nematė.

Liudytojo M. M. parodymais (b. l. 63–64), iš kurių matyti, kad 2017 m. rugpjū­čio 21 d. po pietų jis, jo sugyventinė S. G., du jų mažamečiai vaikai, S. G. tėvai J. ir A. G., jos brolis K. G., jo sugyventinė R. M. ir du jų mažamečiai vaikai atvažiavo į Lazdijų rajone esančią kaimo turizmo sodybą. Atvykę įsikūrė, kepė šašlykus, vartojo alkoholinius gėrimus. Iš pradžių gėrė alų, o vėliau degtinę. Kiek pamena, alko­­holinius gėrimus vartojo jis, S. G., A. G. ir R. M.. Kad alkoholį vartotų K. G. ir J. G., nepastebėjo. Alkoholio išgėrė daug, todėl jis buvo jau stipriai girtas ir tiksliai įvykių nepamena. Pamena, jog visi buvo pavėsinėje, po kurio laiko A. G. nuvedė ir pagul­dė į lovą, tada grįžo atgal į pavėsinę, kur buvo S. G. ir jo sesuo R. M.. Jos taip pat buvo neblaivios. Kad būtų kilęs kažkoks konfliktas tarp S. G. ir R. M., nepa­me­na, galėjo būti, jog tuo metu jis jau buvo užmigęs pavėsinėje ant stalo. Pamena tik, jog buvo jau pakankamai vėlu, jis pakėlęs galvą pamatė šalia pavėsinės stovin­čius K. G. ir R. M., matė, kaip K. G. ranka sudavė smūgį R. M. į galvos sritį. Nei kuria ranka, nei kaip sudavė, pasakyti negali. Ar ji tuo metu parkrito, dėl girtumo taip pat nepamena. Pamena tik, kad tai pamatęs jis iškart atsistojo ir sudavė smūgį K. G. į veidą, o kas vyko toliau nepamena. Ar suda­vė daugiau smūgių K. G. ir ar jis jam sudavė smūgius taip pat nepamena. Jam jokie sužalojimai nėra padaryti, todėl niekam preten­zi­jų neturi. Po to pamena tik tai, kad K. G. jį prispaudęs prie žemės rankomis laikė ir šaukė, jog ramintųsi. Taip pat girdėjo, jog kažkur šalia buvo R. M. ir šaukė, jog jį paleistų. Tačiau kaip jis atsistojo, ar jį kažkas pakėlė, nepamena. Dar pamena tai, kad jis jau stovėdamas matė, kaip R. M. atbula krito į šalia stovėjusią metalinę šašlykinę ir su ja nukrito ant žemės, tačiau ar ją kažkas pastūmė, ar ji pati krito, pasakyti negali, nes nematė. Daugiau apie to vakaro įvykius nieko papasakoti negali, nes nepamena, taip pat nepamena, kaip atsigulė ir kas vyko toliau, kadangi buvo stipriai girtas. Apie tai, kad S. G. būtų susi­mu­šusi su R. M., nieko nežino. Matė, kaip K. G. sudavė smūgį ranka R. M. į veido sritį. Tačiau ar smūgis buvo stiprus, ar jį sudavė delnu, ar kumščiu bei kuria ranka, pasakyti negali, nes nepamena.

Liudytojos S. G. parodymais (b. l. 68–69), iš kurių matyti, kad 2017 m. rugpjū­čio 21 d. po pietų ji, jos sugyventinis M. M., du jų mažamečiai vaikai, jos tėvai J. ir A. G., brolis K. G., jo sugyventinė R. M. ir du jų maža­me­čiai vaikai atvažiavo į Lazdijų rajone esančią kaimo turizmo sodybą. Atvykę įsikūrė, kepė šašly­kus, vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek pamena, alkoholinius gėrimus vartojo ji, M. M., A. G. ir R. M.. Kad alkoholį vartotų K. G. ir J. G., nepaste­bė­jo. Alko­ho­lio išgėrė daug, todėl ji buvo stipriai neblaivi. Vakare paguldė savo vaikus, kuriuos prižiū­rėjo J. G.. Vaikus užmigdė ir K. G.. Pavėsinėje vartodami alkoholinius gėri­mus ji, R. M. ir M. M. bendravo. Kadangi buvo neblaivios, todėl tarp jos ir R. M. kilo buitinis konfliktas, ji pradėjo priekaištauti dėl vaikų, jos susiginčijo. Konflikto metu pavėsinėje R. M., besimuistydama su rankoje laikyta alaus skardine, ją apipylė alumi, todėl ji su ja susi­ki­bo už plaukų ir jos pradėjo tampytis. Tačiau ji R. M. jokių pretenzijų netu­ri, jai jokie suža­lo­jimai nepadaryti. Tuo metu iš gyvenamojo namo atbėgo K. G., kuris patrau­kė nuo jos R. M., norėjo, jog ji nusiramintų. Matė, kaip K. G. sudavė vieną smūgį ranka R. M. į galvos sritį, pataikė į veidą. Jei gerai pamena, tada ją pradėjo šaukti J. G., kadangi nuo triukšmo pabudo vaikai, todėl ji nuėjo į kambarį pas vaikus. Kas toliau vyko toliau nežino, daugiau į pavėsinę atėjusi nebuvo, nuėjo miegoti.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad K. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis smurtavo prieš savo partnerę, sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisin­­­gai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straips­nio 2 dalį.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama taikyti K. G. atžvilgiu BK 54 straipsnį ir skirti jam baudą. Nurodo, kad tai atitiktų teisingumo principui. Atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, į tai, jog K. G. veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo nukentėjusiosios konflikto su įtariamojo seserimi pasekmėje, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę, į tai, jog jis praeityje neteistas, anksčiau artimoje aplinkoje nesmurtavo, su laisvės atėmimu susijusi bausmė būtų akivaizdžiai neadekvati, kaltinamasis dirba ir gyvena užsienio valstybėje, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi (b. l. 127–133). Kalti­na­masis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 121–123, 124–125).

K. G. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau susijusį su smurtu ir tyčinį. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis neteistas (b. l. 103–104), administracine tvarka nebaustas (b. l. 106), gyvena Vokietijoje (b. l. 101).

Parenkant bausmę, pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos ketu­rios alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismui nustatyta pareiga skiriant bausmę atsi­žvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės rūšį ir formą, padarytos nusi­­kalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsa­ko­mybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir paskirti teisingą bausmę. Bausmės teisingumo principas – vienas funda­men­talių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka pada­ry­tos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nuro­dy­ta BK 54 straipsnio 1 dalyje teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straips­nio, numatančio atsa­ko­my­bę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendro­­sios dalies nuosta­tų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės pasky­ri­mas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Tokia galimybė įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nusta­­tyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo vietą, laiką ir būdą, formą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojin­gu­­mas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Bylos duome­nimis nustatyta, kad K. G. veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo sąlygoti nuken­­­­tė­jusiosios konflikto su jo seserimi, nusikaltimas yra atsitiktinis, nuketėjusioji patvirtino, kad anksčiau artimoje aplinkoje nesmurtavo. Visos šios aplinkybės lemia mažesnį nusi­kal­timo pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu.

Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį vaidina kaltininko elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad K. G. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaus­­­­­tas, po šios nusikalstamos veikos naujų teisės pažeidimų nepadarė, gyvena ir dirba Vokie­ti­jo­je, gailisi padaręs nusikaltimą, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir tai rodo, kad jo asme­ny­­­bės pavojingumas nėra didelis, jis nėra linkęs nusikalsti. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad bet kurios iš BK 140 straips­nio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės pasky­rimas prieštarautų teisingumo principui, nes kaltinamasis dirba ir gyvena užsienio valstybėje, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi ir grįžo tik trumpų atostogų, todėl už atsitiktinį ir spontanišką nusikaltimą paskyrus bausmę ilgesniam nei įtariamojo atostogų laikas Lietuvoje terminui, per kurį būtų apribota jo laisvė ir galimybė laisvai grįžti dirbti į Vokietiją, būtų pažeistas bausmės proporcingumo, o kartu ir teisingumo principas.

Įvertinus aukščiau aptartus argumentus K. G. taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis ir jam paskirtina švelnesnė, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – bauda, mažes­­­nė nei jos vidurkis, nes įvertinus aukščiau aptartas nusikaltimą ir kaltinamojo asmenybę apibū­­­dinančias aplinkybes spręstina, kad tokia bausmė nepažeis teisingumo principo nuostatų ir bus pakan­­kama tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti gali­my­­bę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisi­­pažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 straips­nis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir 400 Eur užstatas – panaikintinos baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis ir užstato davėjo R. M. prašo baudos išieškojimą nukreipti į užstatą (b. l. 118, 119), todėl šis prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžia­­mojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nubausti 21 mini­malaus gyvenimo lygio (MGL) (790,86 eurų) dydžio bauda.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir K. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant 14 MGL (527,24 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti K. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę – 10 MGL (376,60 eurų) dydžio baudą.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir užstatą – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Paskiros baudos išieškojimą nukreipti į sumokėtą užstatą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos R. M. 2017 m. rugpjūčio 24 d. pinigų perlaida Nr. PP1165069 įmokėtos 400 eurų sumos dalį – 376,60 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 60 ct) pervesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridi­nio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, kaip K. G. paskirtos baudos mokėjimą, o apie mokėjimo įvykdymą pranešti Lazdijų rajono apylinkės teismui.

Likusią R. M. 2017 m. rugpjūčio 24 d. pinigų perlaida Nr. PP1165069 įmokėtos 400 eurų sumos dalį – 23,40 Eur (dvidešimt tris eurus 40 ct), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti užstato davėjai R. M., gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti K. G., jog nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reika­­lau­jant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnag­rinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžia­­muoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsaky­mas neskundžiamas.

Teisėjas Ramūnas Šarka