- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-03
- Bylos Nr.
- 1A-651-327-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00529-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Ramūnas Antanavičius, Viktoras Preikšas, Viktorija Akelienė
- Nuteistasis
- T. L.
- Nukentėjusysis
- P. B.
- Kategorijos
Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-651-327-2014
Teisėja Jurga Vasiliauskienė Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00529-2014-1
2014 m. spalio 3 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Ramūno Antanavičiaus ir Danutės Giačaitės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistojo T. L. gynėjai advokatei Angelei Fominienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo T. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., ir nuteistas:
pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu dvylikai mėnesių,pagal BK 187 str. 3 d. – laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dvylikai mėnesių.
Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant T. L.:
būti namuose nuo 23val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslais ar darbu;per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; tęsti mokslą.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, T. L. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2014-05-01 iki 2014-05-02 (viena para).
Iš T. L. priteista 900 Lt (devyni šimtai litų) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo P. B. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. L. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 1 d., apie 1.10 val., (duomenys neskelbtini) prie 17-ojo namo, nenustatytu daiktu išdaužęs automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio nuketėjusiajam P. B., dešinės pusės priekinių durelių stiklą, kurio vertė 150 Lt, pasikėsino pagrobti svetimą turtą –1800 litų vertės automobilio radijo-informacinę sistemą, priklausančią nukentėjusiajam P. B., apibraižė radijo informacinės sistemos apvadą, kurio kaina 70 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas liudytojo ir pasišalino iš įvykio vietos.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. L. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl bausmės dydžio, paskirti trumpesnę laisvės apribojimo bausmę. Pažymi, kad teismas nurodė, į kokias aplinkybes atsižvelgė nustatydamas bausmės trukmę, tačiau bausmė nėra maksimaliai individualizuota. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad iš anksto neplanavo įsibrauti į automobilį, nusikaltimą padarė spontaniškai, iš anksto neturėjo numatęs kur realizuos pagrobtą turtą, nusikaltimui neturėjo tinkamų įrankių. Iš karto po sulaikymo prisipažino padaręs nusikaltimą, davė išsamius parodymus, nieko neslėpė, buvo teisiamas pagreitinta tvarka. Todėl teismas turėjo už kiekvieną nusikalstamą veiką skirti trumpesnę laisvės apribojimo bausmę ir subendrinta bausmė galėjo būti ženkliai mažesnė. Apelianto manymu, teismas nesilaikė BK 54 str. nuostatų, todėl paskyrė per griežtą ir tuo neteisingą bausmę.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo T. L. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas, paskirtos bausmės rūšis. Nuteistasis T. L. prašo paskirti jam mažesnės trukmės bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas veikas ir skirdamas T. L. bausmes laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. L., atsižvelgė į tai, kad padaryti apysunkis tyčinis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į tai, kad tyčinis nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į nustatytą vieną T. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi nusikaltęs, padėjo išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nuteistojo asmenybę – neteistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą, nedirba, yra moksleivis, savarankiškų pajamų negauna. Įvertinęs visas šias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad skirti baudą T. L. netikslinga, skirti realią trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo, kad BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas – ne tik nubausti nusikaltusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, gali būti pasiektas paskiriant jam BK 178 str. 2 d. bei 187 str. 3 d. sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.).
Apylinkės teismas teisingai motyvavo ir laisvės apribojimo bausmės dydį tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrintos bausmės dydį. Teismas vadovavosi BK 61 str. 2 d., kur numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taip pat vadovavosi BK 61 str. 4 d., kurioje numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę, kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmę. Nustatyta viena T. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatydamas bausmės dydį T. L., pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tinkamai atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, vadovavosi BK 48 str. numatytu šios bausmės rūšies dydžiu ir nustatytomis bausmės dydžio parinkimo taisyklėmis, ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., pagrįstai skyrė laisvės apribojimo bausmes, kurių viena tolygi BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkiui, kita – pagal BK 187 str. 3 d. – mažesnė už vidurkį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad paskirtosios bausmės per griežtomis nelaikytinos ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.). Subendrindamas bausmes apėmimo būdu apylinkės teismas BK 63 str. reikalavimų nepažeidė. Taip pat apylinkės teismas tinkamai ir motyvuotai parinko ir įpareigojimus – nustatytu laiku būti namuose, atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nukentėjusiajam, tęsti mokslą.
Apeliaciniu skundu T. L. taip pat prašė vadovaujantis BK 64¹ str. jam paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu. BK 64¹ str. 1 d. numatyta, kad nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Šiuo atveju byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl apylinkės teismas tinkamai taikė šią baudžiamojo įstatymo normą ir sušvelnino bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Visos nuteistojo T. L. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės jau buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas nemato pagrindo paskirtą bausmę švelninti.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje išvadas dėl nuteistojo kaltės, bausmių rūšies, jų dydžio, subendrinimo ir civilinio ieškinio pagrindė bylos duomenimis ir reikiamai motyvavo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. TP-7-(2.10)-3365 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Pažymoje nurodyta, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos T. L. išlaidos sudaro 30 Lt. Šios išlaidos yra laikytinos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Paduodamas apeliacinį skundą kaltinamas asmuo įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš apelianto gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Įvertinus šią aplinkybę, taip atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka skiriant advokatą apeliantui būtų išaiškinta, jog dėl būtino gynėjo dalyvavimo teisme susidariusios antrinės teisinės pagalbos išlaidos gali būti iš jo priteistos, į tai, kad T. L. yra moksleivis, nėra duomenų apie jo pajamas ir turtinę padėtį, ir jo turtinės padėties atitikimo įstatymo nuostatoms teismas tinkamai patikrinti galimybės neturi, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo T. L. apeliacinį skundą atmesti.