Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-651-327-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-03
Bylos Nr.
1A-651-327-2014
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-00529-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Ramūnas Antanavičius, Viktoras Preikšas, Viktorija Akelienė
Nuteistasis
T. L.
Nukentėjusysis
P. B.
Kategorijos

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-651-327-2014

Teisėja Jurga Vasiliauskienė Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00529-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.1.7.2.5.;1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.; 2.4.6.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vikto­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Ramūno Antanavičiaus ir Danutės Giačaitės, se­kre­to­riau­jant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistojo T. L. gy­nė­jai ad­vo­katei Angelei Fominienei, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išna­gri­nė­jo bau­džia­mąją bylą pagal nuteistojo T. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apy­linkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo T. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Res­pu­bli­kos bau­džia­mojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., ir nuteistas:

pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu dvylikai mėnesių,pagal BK 187 str. 3 d. – laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dvylikai mėnesių.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant T. L.:

būti namuose nuo 23val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslais ar darbu;per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; tęsti mokslą.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, T. L. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2014-05-01 iki 2014-05-02 (viena para).

Iš T. L. priteista 900 Lt (devyni šimtai litų) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo P. B. naudai.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 1 d., apie 1.10 val., (duomenys neskelbtini) prie 17-ojo namo, nenustatytu daiktu išdaužęs automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio nuketėjusiajam P. B., dešinės pusės priekinių durelių stiklą, kurio vertė 150 Lt, pasikėsino pagrobti svetimą turtą –1800 litų ver­tės automobilio radijo-informacinę sis­te­mą, priklausančią nukentėjusiajam P. B., apibraižė radijo informacinės sistemos apvadą, kurio kaina 70 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo va­lios, nes buvo pastebėtas liudytojo ir pasišalino iš įvykio vietos.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. L. apeliaciniame skunde prašo Kauno apy­linkės teismo 2014 m. ge­gu­žės 28 d. nuos­pren­dį pakeisti dalyje dėl bausmės dydžio, paskirti trumpesnę laisvės apribojimo baus­mę. Pažymi, kad teismas nurodė, į kokias aplinkybes atsižvelgė nustatydamas bausmės trukmę, tačiau bausmė nėra maksimaliai individualizuota. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad iš anksto neplanavo įsibrauti į automobilį, nusikaltimą padarė spontaniškai, iš anksto neturėjo numatęs kur re­alizuos pagrobtą turtą, nusikaltimui neturėjo tinkamų įrankių. Iš karto po sulaikymo prisipažino pa­da­ręs nusikaltimą, davė išsamius parodymus, nieko neslėpė, buvo teisiamas pagrei­tin­ta tvarka. Todėl teismas turėjo už kiekvieną nusikalstamą veiką skirti trum­pes­nę laisvės apribojimo bausmę ir subendrinta bausmė galėjo būti ženkliai mažesnė. Apelianto manymu, teismas nesilaikė BK 54 str. nuostatų, todėl paskyrė per griežtą ir tuo neteisingą bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą ten­kin­ti, pro­ku­rorė pra­šė ape­lia­cinį skundą atmesti.

Nuteistojo T. L. apeliacinis skundas atme­tamas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nu­si­kals­tamų veikų kvali­fi­ka­vi­mas, paskirtos bausmės rūšis. Nuteistasis T. L. prašo paskirti jam mažesnės trukmės bausmę. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas vei­kas ir skirdamas T. L. bausmes laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­būdinančias tiek nu­teis­tojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. L., atsižvelgė į tai, kad pa­da­ry­ti apy­sunkis tyčinis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, į padarytų nusikalstamų veikų mo­ty­vus ir tikslus, į tai, kad tyčinis nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į nustatytą vie­ną T. L. atsakomybę len­g­vi­nan­čią aplinkybę – tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gai­li­si nusikaltęs, padėjo išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsa­ko­my­bę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nuteistojo as­me­nybę – neteistas, turi galiojančią admi­nis­tracinę nuobaudą, nedirba, yra moksleivis, savarankiškų pajamų negauna. Įvertinęs visas šias ap­lin­ky­bes apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad skirti baudą T. L. netikslinga, skirti realią trum­palaikio laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo, kad BK 41 str. nu­ma­tytų bausmės tikslų įgyven­di­ni­mas – ne tik nu­bausti nu­si­kal­tusį asmenį, siek­ti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įsta­ty­mų, bet ir apriboti nu­teis­ta­jam gali­my­bę da­ryti naujas nusi­kals­ta­mas veikas, gali būti pasiektas paskiriant jam BK 178 str. 2 d. bei 187 str. 3 d. sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apri­bo­jimą (BK 48 str.).

Apylinkės teis­mas teisingai motyvavo ir laisvės apribojimo bausmės dydį tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrintos bausmės dydį. Teismas vadovavosi BK 61 str. 2 d., kur numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę len­gvi­nančioms ir (ar) sun­ki­nan­čioms aplinkybėms, teis­mas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplin­ky­bes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vi­dur­kio. Taip pat vadovavosi BK 61 str. 4 d., kurioje numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nu­si­kaltimą, nuoširdžiai gai­lisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių ap­linkybių, teismas skiria jam ne didesnę, kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nu­ma­tytos bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmę. Nustatyta viena T. L. atsakomybę leng­vi­nan­ti aplinkybė, jo at­sa­ko­my­bę sun­ki­nančių ap­lin­ky­bių nenustatyta. Nustatydamas bausmės dydį T. L., pir­mo­sios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tinkamai at­si­žvel­gė į visas bylos aplinkybes, va­do­vavosi BK 48 str. numatytu šios bausmės rūšies dydžiu ir nustatytomis bausmės dydžio parinkimo taisyklėmis, ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., pa­grįstai skyrė lais­vės apribojimo bausmes, kurių viena tolygi BK 178 str. 2 d. sank­ci­joje nu­ma­ty­tos laisvės apribojimo bausmės vidurkiui, kita – pagal BK 187 str. 3 d. – mažesnė už vidurkį. Atsi­žvel­giant į tai, konstatuotina, kad paskirtosios baus­mės per griežtomis nelaikytinos ir neprieš­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyri­mo pagrin­dams (BK 41 str. ir 54 str.). Subendrindamas bausmes apėmimo būdu apylinkės teismas BK 63 str. reikalavimų nepažeidė. Taip pat apylinkės teismas tin­kamai ir motyvuotai parinko ir įpa­rei­go­jimus – nustatytu laiku būti namuose, atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nuken­tė­ju­sia­jam, tęsti mokslą.

Apeliaciniu skundu T. L. taip pat prašė vadovaujantis BK 64¹ str. jam paskirtą baus­mę sumažinti trečdaliu. BK 64¹ str. 1 d. numatyta, kad nuteistajam skiriama bausmė tuo pa­čiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvar­ka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo bau­džia­muoju įsakymu. Šiuo atveju byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl apylinkės teismas tinkamai taikė šią baudžiamojo įstatymo normą ir sušvelnino bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pir­mosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į fak­tines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Visos nuteistojo T. L. apelia­ci­nia­me skun­de nurodytos aplinkybės jau buvo tinkamai išna­grinėtos ir įvertintos pir­mo­sios instan­ci­jos teis­me. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas nemato pagrindo paskirtą bausmę švelninti.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teis­mi­nio tyrimo ir teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų pa­da­ry­ti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų su­var­žytos įstatymų garan­tuotos nu­teistojo tei­sės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apy­lin­kės teismas ap­kal­ti­namajame nuosprendyje išva­das dėl nuteistojo kal­tės, bausmių rūšies, jų dy­džio, subendrinimo ir civilinio ieš­ki­nio pagrindė bylos duomenimis ir reikiamai moty­vavo, todėl nuosprendis pa­lie­kamas ga­lioti nepa­keis­tas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. TP-7-(2.10)­-3365 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Pažymoje nurodyta, jog vals­tybės garantuojamos teisinės pagalbos T. L. išlaidos sudaro 30 Lt. Šios išlaidos yra lai­ky­ti­nos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Paduodamas apeliacinį skundą kaltinamas asmuo įgyvendina savo teisę į gy­ny­bą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pa­si­naudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės pa­dė­ties, todėl an­tri­nės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš apelianto gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek bau­džiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Įvertinus šią ap­lin­kybę, taip atsi­žvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka skiriant ad­vokatą apeliantui būtų išaiškinta, jog dėl būtino gynėjo dalyvavimo teisme susidariusios antrinės teisinės pagalbos išlaidos gali būti iš jo priteistos, į tai, kad T. L. yra moksleivis, nėra duomenų apie jo pajamas ir turtinę padėtį, ir jo turtinės padėties ati­ti­ki­mo įstatymo nuos­ta­toms teismas tin­ka­mai patikrinti galimybės neturi, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti apelia­ci­nės instancijos teisme nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo T. L. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras PreikšasRamūnas AntanavičiusDanutė Giačaitė