Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1. Pasvalio rajono apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. Biržų rajono apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams;

3. Biržų rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį 3 MGL dydžio bauda;

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2021 m. kovo 10 d., apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį sugyventinei J. G. į kairę akį, taip sukeldamas J. G. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su savo sugyventine J. G. gyvena 3 metus. 2021 m. kovo 10 d., dienos metu, jis buvo pas savo draugą A., kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, apie 20.00 val., būnant pas minėtą draugą paskambino savo sugyventinei J. G., pasakė, kad yra neblaivus ir namo negrįš, tarp jų kilo konfliktas. Apie 22.30 val. J. G. atvyko pas jo draugą adresu (duomenys neskelbtini). Jie pradėjo šnekėtis, sugyventinė jam liepė važiuoti namo, ir jis šiai vieną kartą ranka trenkė į veidą, pataikė į kairę akį. Po to kažkas iškvietė policijos pareigūnus ir jie jį sulaikė. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 33-34).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. G. parodė, kad 2021 m. kovo 10 d., apie 20.00 val., jos sugyventinis R. J. paskambino ir pasiūlė susitikti. Apie 22.30 val. ji atvyko sugyventinio nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), kur kilo konfliktas dėl to, jog sugyventinis galvoja, kad ši yra jam neištikima. Po žodinio konflikto sugyventinis be jokios priežasties trenkė vieną smūgį jai į kairę akį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą (b. l. 6).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Buto durys yra šarvuotos, užėjus pro duris, patenkama į koridorių, kuriame yra įėjimas į vonios kambarį, tiesiai yra miegamasis, pasukus į dešinę – virtuvė, kairėje pusėje – kambarys, kuriame įvyko konfliktas. Įėjus į šį kambarį, kairėje pusėje yra sofa, šalia kurios yra sulaužytas staliukas. Kambarys yra netvarkingas, matosi girtavimo požymiai. Pranešėja J. G. nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė, buvo labai susijaudinusi, matėsi kairės pusės sumušta akis (b. l. 5-12).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio D. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. kovo 11 d., 02.00 val., į Vilniaus apskrities VPK OVS patalpas pristatytas R. J., kuris kategoriškai atsisakė pasitikrinti girtumą (pūsti į alkotesterį), nuo jo skido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, nusiteikęs agresyviai (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad kilus konfliktui jis J. G. vieną kartą ranka trenkė į veidą, pataikė į kairę akį. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės atitinka nukentėjusiosios J. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, kitą byloje esančią rašytinę medžiagą.

Pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes R. J. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. J. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 66). Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (b. l. 67).

Dėl skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. J. – teistas (b. l. 61-64), administracine tvarka baustas (b. l. 47-60), nedirbantis (b. l. 44-46).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – viešuosius darbus. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2021 m. kovo 10 d., 23.50 val. iki 2021 m. kovo 12 d., 16.00 val. (b. l. 25, 26). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką. R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 35-36), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. J. 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. kovo 10 d., 23.50 val. iki 2021 m. kovo 12 d., 16.00 val., dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant dvylikai viešųjų darbų valandų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.

3. Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.