- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-18
- Bylos Nr.
- 1A-507-193-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius
- Nukentėjusysis
- A. N.
- Nuteistasis
- R. J., J. V., J. D.
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-507-193/2009
Teisėja Daiva Gadliauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. rugsėjo 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-05-25 nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal BK 189 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d., 65 str. 1 d. 1 punkto a papunkčiu, ši bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-09-25 nuosprendžiu paskirta ir 2007-05-29 nutartimi pakeista neatlikta bausme ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams 2 dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat nuspręsta išieškoti iš R. J. 200 litų ir juos konfiskuoti.
Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteisti J. V. ir J. D., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai negauti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
R. J. nuteistas už tai, kad jis, 2007 m. vasario 13 d., tiksliai nenustatytą valandą, Panevėžio m. centrinėje turgavietėje, žinodamas, kad jo disponuojamas skaitmeninis fotoaparatas „Samsung Digimax V700“, priklausantis R. T., yra pavogtas J. V., jį realizavo parduodamas už 200 litų nenustatytam asmeniui.
Nuteistasis R. J. apeliaciniu skundu nesutinka su jo atžvilgiu priimtu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-05-25 nuosprendžiu. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas prašo sušvelninti minėtu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Mano, kad jam paskirtoji bausmė yra per griežta. Nors jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, šios aplinkybės nebuvo pripažintos lengvinančiomis. Taip pat nurodo, kad turi pastovią gyvenamąją vietą ir yra dirbantis, todėl mano, kad bausmę galėtų atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė ir nukentėjusysis – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliantas neginčija savo kaltės bei veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu. Tačiau išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ir paskyrė apeliantui R. J. bausmę bei nustatė jos dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą ir švelninti bausmę, nes ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 str. 1 d., sankcija nustato, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. R. J. praeityje jau buvo teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, teistumas jam neišnykęs, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl pagal BPK 27 str. 1 d. jis yra recidyvistas. Sutinkamai su BK 55 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių R. J. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis, byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas R. J. bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslus bei stadiją (padarytas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei sunkinančių nebuvimą, tinkamai įvertino R. J. asmenybę (charakterizuojamas patenkinamai, nusikaltimą padarė būdamas teistas, po inkriminuoto nusikaltimo padarymo iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo padarė smulkųjį svetimo turto pagrobimą, dėl ko nubaustas administracine tvarka, būdamas darbingo amžiaus nedirba). Jo atžvilgiu jau buvo taikoma švelnesnė bausmės rūšis – bauda, kurios jam nevykdant ji buvo pakeista areštu, tačiau ir jo per du metus jis neatliko. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl R. J. skirtina reali sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė. Teismas, vadovaudamasis BK 61 str. nuostatomis, R. J. paskyrė artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde dėstomi motyvai – kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, turi pastovią gyvenamąją vietą, nėra nauji, jie pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertinti, į šias aplinkybes atsižvelgta skiriant bausmę ir nustatant jos dydį. Apelianto teiginys apie tai, kad jis yra dirbantis, vertintinas kaip deklaratyvus, nes jo nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, teiginį patvirtinančių duomenų nepateikė ir pats apeliantas. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo minėtais apeliaciniame skunde nurodytais motyvais švelninti bausmę ar parinkti švelnesnę bausmės rūšį.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų, ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.