Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-07-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-147-768/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-28
Bylos Nr.
1S-147-768/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Kategorijos
Nr. 1S-147-768/2021
Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 28 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui,asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – R. S.,jo gynėjai advokatei Eligijai Norkienei,

neviešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs R. S., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjos skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl R. S. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. liepos 28 d. nutartimi (baudžiamojoje byloje Nr. 1-258-715/2020) R. S. padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pratęsta.

Šalies argumentai

2. R. S. gynėja skundu prašo skundžiama nutartimi pratęstą jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

2.1. Skunde gynėja cituoja komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvadą bei BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Gynėja atkreipė dėmesį į tai, kad R. S. nėra ir nebuvo agresyvus, laikosi ligoninės režimo, vartoja vaistus, todėl jokių ligos paūmėjimo atvejų nebuvo. Įvertinimas, kad R. S. smurto rizika aukšta, kilo iš R. S. mėginimo pabėgti iš ligoninės, tačiau jis fiksuotas seniai, t.y., jo gydymo pradžioje. Be to, religinė organizacijas „Caritas“ yra įsipareigojusi prižiūrėti R. S..

2.2. Taip pat gynėja teigia, kad R. S. užimtumas ir fizinė veikla pagerintų jo fizinę sveikatą bei psichinę būklę. R. S. iš prigimties yra taikus, vengiantis konfliktų, todėl jis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad nebūtų galima taikyti ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

3. Teismo posėdžio metu R. S. ir jo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti, prokuroras - skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas tenkinamas.

5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs R. S. gynėjos skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, taip pat išklausęs paties R. S. poziciją, sprendžia, kad skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai R. S. pratęsė jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

6. Pažymėtina, jog priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes minėtos medicinos priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kuri ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Tuo tarpu, kai sprendžiamas priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimas, atsižvelgiama ir į tai, ar asmens psichinė sveikatos būklė gerėja, ar blogėja, ar išlieka nepakitusi, taip pat į jo socialinį pavojingumą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte iš tiesų įtvirtinta, kad teismas išnagrinėjęs ir išsprendęs priverčiamosios medicinos priemonės <... rūšies pakeitimo...> klausimą pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pakeičia pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Taigi, teismas parinkdamas medicinos priemonės rūšį, turi atsižvelgti į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra ne privaloma, o tik rekomendacinio pobūdžio.

6.1. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas neabejoja, kad R. S. išties turi psichikos negalią (diagnozuota paranoidinė šizofrenija), tačiau atsižvelgus į skundžiamos nutarties turinį, komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvadą, byloje esančius kitus duomenis, pagrindo manyti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino susidariusią situaciją bei pagrįstai pratęsė taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, nėra.

6.2. Teismas, tenkindamas sveikatos priežiūros įstaigos teikimą, iš esmės vadovavosi 2021 m. gegužės 27 d. komisijos išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei smurto rizikos įvertinimo išvada. Tačiau šiuo nagrinėjamu klausimu ne vien tik komisijos išvados yra reikšmingos, juolab pakankamos tam, jog būtų pagrindas pratęsti anksčiau taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, tuo labiau, pateiktos išvados yra dviprasmiškos. Aukštesnysis teismas turi pagrindo abejoti tuo, jog R. S. smurto rizika šiuo metu aukšta. Kaip matyti iš minėtos išvados tiriamosios dalies (b.l. 10), vienas iš smurto rizikos veiksnių gali būti susijęs su ankstesniu smurtiniu veiksmu (vagyste). Tačiau vagystė paprastai nėra ir negali būti siejama su smurtu. Kitas išvadoje nurodytas veiksnys, tai sunkumas užmegzti ir išlaikyti ilgalaikius stabilius intymius santykius. Kuo remiantis pateikta ši išvada, nenurodoma. Trečia, nuolatinės darbo vietos išlaikymo sunkumai. Nurodoma, kad R. S. dirbo įvairius darbus skirtingose šalyse. Iš tiesų byloje yra duomenys, kad jis dirbo Danijoje ir Vokietijoje, o grįžęs iš užsienio pradėjo dirbti Lietuvoje. Tačiau abejotina, ar šios aplinkybės, kuomet jaunas asmuo dirba įvairius darbus, gali būti priskiriamas prie smurto rizikos veiksnių. Priešingai, sugebėjimas susirasti darbą ir siekis dirbti, rodo sugebėjimą prisitaikyti prie visuomenėje egzistuojančių normų ir gebėjimą gyventi savarankiškai. Be to, R. S. išsilavinimas (nebaigtas aukštasis) neleidžia abejoti tuo, kad jis negebėtų kreiptis į užimtumo tarnybą ir susirasti darbą. Išvadoje taip pat nurodoma, kad R. S. bandė pabėgti iš gydymo įstaigos. Pažymėtina, kad jis bandė pabėgti gydymo pradžioje, mėginimas pabėgti nebuvo susijęs su smurto naudojimu, o buvo mėginama išimti langą, todėl šis smurto rizikos veiksnys taip pat yra abejotinas ir išsamiau nepagrįstas.

6.3. Teismas, nors ir atliko vertinimą, tačiau ignoravo arba netinkamai įvertino byloje esančių objektyvių duomenų visumą apie R. S. pasikeitusią sveikatos būklę ir jo socialinį pavojingumą, kas aptariamu atveju buvo būtina. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina, kad R. S. psichinė būklė per pastarąjį stebimą laikotarpį pablogėjo, ar, kad jo socialinis pavojingumas padidėjo, ar nepasikeitė – tai nustatyta nebuvo. Iš jau minėtos komisijos išvados Nr, (duomenys neskelbtini) matyti ir priešingi duomenys – R. S. psichinė būsena gerėjanti, laikosi skyriaus tvarkos taisyklių, noriai dalyvauja užimtumo veikloje, bendrauja su kitais pacientais, elgesys mandagus, nekonfliktiškas, be agresijos, siekia save parodyti tik iš teigiamos pusės ir gauti teigiamą įvertinimą, be to, pagerėjusi impulsų kontrolė, dėmesio koncentracija. Iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovo paaiškinimu taip pat matyti, kad vengimo vartoti skirtus vaistus nestebėta, be to, R. S. skirti leidžiami vaistai, todėl vadovautis prielaidomis apie galimą jo aukšto smurto riziką nebuvo jokio pagrindo. Esant tokiems duomenims yra pagrindas kitokio pobūdžio išvadai, kad R. S. sveikatos būklė pasikeitusi. Be kita ko, aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog R. S. padaryta įstatymo uždrausta veika buvo padaryta pirmą kartą ir nebuvo smurtinė, ar labai pavojinga visuomenei, apskritai, byloje nėra duomenų apie R. S. agresiją tiek sau, tiek aplinkiniams.

6.4. Aukštesnysis teismas betarpiškai išklausęs R. S. paaiškinimų, daro išvadą, kad jo kritika psichinės būklės ir įstatymo uždraustos veikos atžvilgiu, nėra formali. Jo mąstymas nestokoja loginių ryšių, yra nuoseklus. R. S. laiko save sergančiu ir mano, kad reikia medikamentinio gydymo, nežada jo atsisakyti, todėl laikyti jį emociškai neadekvačiu, taip pat nėra jokio pagrindo.

7. Taigi, įvertinus tai, jog bylos medžiagoje nėra nustatyta esminių duomenų apie pablogėjusią R. S. psichinę sveikatos būklę ir dėl to padidėjusio jo socialinio pavojingumo, teigti, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, jog R. S. šiuo metu dar reikalinga stebėti ir gydyti specializuotame stacionare, nėra jokio pagrindo. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai, kad R. S. gydymas stacionare bus kur kas efektyvesnis nei ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

8. Taigi, atsižvelgus į tai, kas jau aptarta, aukštesnis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, R. S. socialinio pavojingumo lygį bei jo pasikeitusią sveikatos būklę, dėl ko skundžiama nutartis negali būti pagrįsta bei teisėta, todėl naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimo dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo R. S. netenkinti.

Pakeisti R. S. pirmiau taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Donatas Jatužis