Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-02-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-29-449/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-01
Bylos Nr.
1S-29-449/2019
Teisminio proceso Nr.
1-03-4-00012-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Čepukėnienė, Laima Garnelienė, Linas Šiukšta
Kaltinamasis
R. Š.
Advokatai
Žydrūnas Ambrizas
Byla Nr. 1S-29-449/2019
Proceso Nr. 1-03-4-00012-2018-2Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Laimos Garnelienės ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui,gynėjui advokatui Žydrūnui Ambrizui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. Š. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. Š. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 12 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. Š. pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija).

1.1. R. Š. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2018 m. sausio 22 d., vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus – vykti pačiam priklausančia transporto priemone – mikroautobusu „Mercedes Benz Sprinter“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir A. V. priklausančia priekaba „(duomenys neskelbtini)“ valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), (toliau - automobilis) iš Lietuvos Respublikos į Ispanijos Karalystę, ir pargabenti į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, išvyko automobiliu iš Lietuvos Respublikos į Ispanijos Karalystę, kur 2018 m. vasario 2 d. įmonėje (duomenys neskelbtini)., esančioje M. mieste, Ispanijoje, jis įsigijo žemės ūkio padargus – plūgus, į kurių konstrukcijas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2018 m. vasario 9 d., nenustatytiems asmenims specialiai įrengtose slėptuvėse paslėpus narkotinės medžiagos - 79,575 kg kanapių dervos, neteisėtai gabeno šias narkotines medžiagas automobiliu iš Ispanijos Karalystės per Europos šalis į Lietuvos Respubliką iki tol, kol 2018 m. vasario 12 d. apie 22 val. 30 min., kelio Nr. A5, Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, 97 kilometre, Kalvarijos savivaldybėje, Salaperaugio kaime, Kalvarijos - Budzisko pasienio kontrolės punkte, buvo sustabdytas ir sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto muitinės pareigūnų.

1.2. R. Š. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) kaltinamas tuo, kad tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais veiksmais t. y. veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijęs labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 79,575 kg kanapių dervos bei nenustatytiems asmenims jo 2018 m. vasario 2 d., įmonėje (duomenys neskelbtini), esančioje M. mieste, Ispanijoje, įgytuose žemės ūkio padargų - plūgų konstrukcijose specialiai įrengtose slėptuvėse paslėpus iki 2018 m. vasario 9 d. šias narkotines medžiagas, vykdydamas jų nurodymus, neturėdamas leidimo pervežti, gabeno šias narkotines medžiagas transporto priemonių junginiu - mikroautobusu „Mercedes Benz Sprinter“ valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), su priekaba „(duomenys neskelbtini)“ valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki tol, kol 2018 m. vasario 12 d. apie 22 val. 30 min. kelio Nr. A5, Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, 97 kilometro, Kalvarijos savivaldybėje, Salaperaugio kaime, Kalvarijos - Budzisko pasienio kontrolės punkte, buvo sustabdytas ir sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto muitinės pareigūnų.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. Š. 2018 m. vasario 13 d. laikinai sulaikytas. Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi kaltinamajam R. Š. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis nebus įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

4. Kaltinamojo R. Š. gynėjas advokatas Ž. Ambrizas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones.

4.1. Gynėjas nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl teismo posėdyje R. Š. gynėjo išsakytų atsikirtimų į prokuroro prašymą, taip pat nepasisakė dėl gynėjo prašymo paskirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, kuri, gynėjo nuomone, užtikrins kaltinamojo dalyvavimą procese. Gynėjas atkreipia dėmesį tai, kad R. Š. laikomas suimtu jau beveik metus laiko. BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai būtų pasiekti taikant R. Š. ir švelnesnes kardomąsias priemones. Už kaltinamąjį galėtų būti įmokėta teismo nustatyta užstato suma. Teismas švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimo galimybės nesvarstė.

4.2. Skunde nurodoma ir tai, kad suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui iš esmės apribojamos jo teisės ir laisvės. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad tęsiant suėmimo terminą privalu išsamiai įvertinti tiek taikomo suėmimo trukmės pagrįstumą, tiek kruopščiai patikrinti ne tik įrodymus, pagrindžiančius asmeniui pareikštus kaltinimus, bet ir konkrečius faktus, įrodančius būtinybę konkretų asmenį laikyti suimtą. Jeigu tokių faktinių duomenų nesurenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgą laiką asmenį laikant suimtą, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę, saugumą bei teisė būti paleistam proceso metu.

4.3. Gynėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius duomenis, todėl padarė nepagrįsta išvada, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būt pasiekti R. Š. taikant švelnesnes kardomąsias priemones.

4.4. Skunde taip pat nurodoma, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas R. Š., priskiriamos ne tik prie nesunkių, tačiau ir prie sunkių bei labai sunkių nusikaltimų, už kurių padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs gana griežtas laisvės atėmimo bausmes, tačiau sunkių nusikaltimų padarymas bei gresianti griežta laivės atėmimo bausmė nesuteikia pagrindo neribotą laiką kaltinamąjį laikyti suimtą. Tai, kad R. Š. yra išsituokęs bei neretai išvykdavo į užsienį, neleidžia teigti, jog jis nėra saistomas socialiniais ir/ar šeimyniniais ryšiais Lietuvos Respublikoje. R. Š. išsituokęs, tačiau ištuoka iš esmės yra formali, jis ir toliau gyvena su buvusia sutuoktine bei nepilnamečiu vaiku, jis finansiškai išlaikė savo šeimą. Visą suėmimo laikotarpį jį lanko buvusi sutuoktinė. Tai rodo, kad R. Š. saistomas tvirtais šeiminiais, socialiniais ryšiais. Byloje nėra duomenų, kad jis galėtų bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę sumažina ir tai, kad R. Š. suimtas laikomas beveik dvylika mėnesių. Šių, gana patikimų garantijų, nepaneigia ir galbūt jo turimi ryšiai užsienyje. Visa tai paneigia teismo išvadą, kad egzistuoja suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

4.5. Skunde gynėjas nurodo ir tai, kad teismas suėmimo terminą R. Š. pratęsė įvertinęs liudytojų parodymus, kurie esą patvirtina, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi, be to, kaip teismas, svarstydamas kardomosios priemonės pratęsimo klausimą (ne priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį), atrinko liudytojų parodymus pagal jų įrodomąją reikšmę. Be to, liudytojos T. K. apklausa buvo atlikta nedalyvaujant vertėjui, t. y. pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tyrimo metu buvo rasti pirštų pėdsakai, tačiau kam jie priklauso nebuvo nustatinėjama.

4.6. Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad būdamas laisvėje R. Š. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog R. Š. gavo finansinę naudą iš nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas. Be to, tokia aplinkybė savaime neleidžia pagrįstai manyti, kad R. Š. būdamas laisvėje, darys naujas nusikaltimas veikas. Pagrįstą manymą, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, galbūt darys naujus nusikaltimus, sumenkina ir tai, kad jis iki sulaikymo vykdė individualią veiklą ir turėjo lėšų pragyvenimui.

4.7. Gynėjas skunde pažymi, kad asmeniui, padariusiam nusikaltimą, įskaitant ir labai sunkius nusikaltimus, paskirtoji bausmė, pradedama vykdyti tik po nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo. Kardomasis kalinimas negali būti tapatinamas su laisvės atėmimo bausme.

4.8. Skunde gynėjas nurodo ir tai, kad ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja šios kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis teisės į laisvę suvaržymas yra pateisinamas, ar nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne viename sprendime yra pabrėžęs, kad ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą, o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu. Teismų praktikoje yra konstatuojama, kad net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Kuo ilgiau asmuo laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Nuolat tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumą, spręsti ar neišnyko šios priemonės neišvengiamumas proceso tikslams pasiekti įpareigoja ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas. Gynėjo nuomone, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, R. Š. laikymas suimtu yra perteklinis jo teisių ir laisvių suvaržymas.

5. Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą patenkinti, prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. Š. gynėjo Ž. Ambrizo skundas atmetamas

6. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam R. Š. pratęstas pagrįstai.

7. Kardomosios priemonės, skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės. Baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma – liudytojų (R. V. ir kt.), iš dalies paties kaltinamojo R. Š. parodymai, apžiūrų protokolai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis R. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

8. Apygardos teismas pratęsė kaltinamajam R. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

8.1. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar pratęsiamas jo terminas, atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

8.2. R. Š. pareikšti kaltinimai dėl sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), už šių nusikaltimų padarymą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Skundžiamoje nutartyje įvertintas ne tik R. Š. inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas bei gręsiančios bausmės griežtumas, bet ir kitos faktinės aplinkybės, pagrindžiančias manymą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Baudžiamosios bylos duomenys leidžia teigti, kad R. Š. nėra saistomas itin tvirtais socialiniais ryšiais, be to, jis turi ryšių užsienyje. Tarptautinis nusikalstamų veikų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad suimtasis turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. Š. teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo vertėsi individualia veikla. Nors gynėjas tvirtina, kad R. Š. gyvena su buvusia sutuoktine bei nepilnamečiu vaiku, o tai rodo, kad jis saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais, tačiau liudytojos T. K. parodymai leidžia abejoti tvirtų R. Š. šeiminių ryšių egzistavimu. Teisėjų kolegija įvertinusi visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, nesaistomas itin tvirtais socialiniais ryšiais ir turėdamas ryšių užsienyje, R. Š. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai.

8.3. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

8.4. Nusikalstamos veikos, kurias padaręs kaltinamas R. Š., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis buvo nuteistas užsienio valstybėje už analogiško nusikaltimo padarymą. Kaltinamajam inkriminuojami nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto suplanuoti. Nors R. Š. vertėsi individualia veikla, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, leidžia manyti, kad kaltinamasis jas galimai padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti ir neteisėtų pajamų. Aptartų duomenų visuma leidžia pritarti apygardos teismo išvadai, jog R. Š. būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

9. R. Š. paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatų. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Įvertinus R. Š. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gresiančią bausmę, jo ne itin tvirtus socialinius ryšius bei ryšius užsienyje, asmenybę bei kitus duomenis, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą R. Š. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, tame tarpe intensyvią priežiūrą, nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankamas užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo R. Š. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo, nekaltumo prezumpcijos principų, o griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei Baudžiamojo proceso kodekso normoms. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją kaltinamojo R. Š. gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo R. Š. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi kaltinamajam R. Š. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėLaima GarnelienėLinas Šiukšta