Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šilainių seniūnijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šilainių seniūnijai dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. Ž. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Kauno miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šilainių seniūnijos 2016 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 16-2-641; 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šilainių seniūniją atlikti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimą adresu Baltų pr. 41A-72, Kaunas (b. l. 45-47).

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 m. spalio 7 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Šilainių seniūniją (toliau- Seniūniją) su prašymu išbraukti jį iš negyvenamosios vietos (taip nurodyta prašyme) neturinčių asmenų apskaitos ir atlikti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimą pareiškėjo nurodytoje patalpoje adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Patalpa).

2016 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas gavo Seniūnijos 2016 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 16-2-641, kuriame pranešta, kad Seniūnija priėmė sprendimą gyvenamosios vietos deklaravimo, pareiškėjo nurodytoje Patalpoje, neatlikti nes Patalpa neatitinka Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau - Įstatymas) reikalavimų.

Rašte pareiškėjas išsamiai išdėstė visas aplinkybes, kodėl prašo atlikti Patalpoje jo gyvenamosios vietos deklaravimą.

Nesutikdamas su Seniūnijos sprendimu, 2016 m. lapkričio 18 d. skundu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos visuomeninę administracinių ginčų komisiją (toliau - Komisija) su prašymu panaikinti Seniūnijos 2016 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 16-2-641, įpareigoti Seniūniją išbraukti pareiškėją iš gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos ir įpareigoti Seniūniją atlikti jo gyvenamosios vietos deklaravimą Patalpoje.

2017 m. sausio 26 d. pareiškėjas gavo 2016 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimą, kuriame pranešta, kad Komisija nusprendžia pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas nesutinka su Seniūųnijos ir su Komisijos motyvais, kuriais jie grindžia savo atsisakymą atlikti privalomus valstybės įstaigai veiksmus.

Pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilnateisis pilietis, moka mokesčius, turi šeimą ir augina vaikus, tačiau nuo 2005 m. gyvenamosios vietos deklaravimui gali pateikti tik vieną tam tinkamą patalpą, kaip asmeninę nuosavybę (ką įrodo 2016 m. spalio 6 d. Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialo raštas), ir neturėdamas kitų gyvenamų ir negyvenamų patalpų nuosavybės, yra žeminamas, nes iki šiol įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nors visą laiką gyvena Lietuvos Respublikoje tik skirtingose vietose (tačiau šių vietų savininkai nesutinka, o ir neprivalo sutikti, kad pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimas būtų atliktas jų patalpose). Kol neatliktas pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimas, jis negali atlikti automobilio techninės apžiūros, gauti prarasto automobilio registracijos liudijimo. Analogiška situacija galima ir su pareiškėjo vairuotojo pažymėjimo keitimu, kurio galiojimo laikas baigiasi šiais metais. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 58-61).

Atsiliepime į skundą nurodė ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 7 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu išbraukti jį iš negyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos ir atlikti jo gyvenamosios vietos deklaravimą pareiškėjo nurodytoje patalpoje adresu (duomenys neskelbtini) . 2016 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas gavo Raštą, kuriuo pranešta apie sprendimą gyvenamosios vietos deklaravimo pareiškėjo nurodytoje patalpoje neatlikti, nes patalpa neatitinka Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo reikalavimų. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisiją (toliau – Komisija) su prašymu sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovą išbraukti pareiškėją iš gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos ir atlikti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimą pareiškėjo nurodytoje patalpoje. Komisija, pateikto skundo pagrindu išnagrinėjusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, remdamasi teisės aktų nuostatomis ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsniu, 19 straipsnio 1 dalimi ir 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė pareiškėjo 2016 m. lapkričio 21 d. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas (toliau - GVDĮ). GVDĮ 4 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys privalo šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytas išlygas, arba būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Pagal GVDĮ 2 straipsnio 2 dalį gyvenamosios vietos deklaravimas - gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir kitų šiame įstatyme nustatytų duomenų pateikimas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai. Gyvenamosios vietos adresą sudarantys duomenys yra: savivaldybės pavadinimas; seniūnijos pavadinimas (išskyrus miestuose esančias seniūnijas); gyvenamosios vietovės pavadinimas; gatvės pavadinimas; žemės sklypo ir (ar) pastato numeris gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje; pastato pavadinimas, jeigu suteiktas tuo adresu esančiam adreso objektui; korpuso numeris, jeigu toks suteiktas; patalpos numeris pastate ar korpuse; pašto kodas. Pagal GVDĮ 2 straipsnio 4 dalį gyvenamoji vieta - tai pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Pagal GVDĮ 9 straipsnio 1 dalį gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys (toliau - deklaravimo duomenys) yra sudedamoji informacijos apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis dalis, tarp jų: „gyvenamosios vietos adresas“ (9 straipsnio 1 dalies 8 punktas), „duomenys apie naudingąjį būsto plotą“ (9 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pagal GVDĮ 9 straipsnio 3 dalį deklaravimo duomenys turi atitikti juos patvirtinančių dokumentų ir valstybės registrų duomenis.

GVDĮ nustatyto gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką ir deklaravimo duomenų tvarkymą reglamentuoja Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-294 „Dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės (toliau - Taisyklės). Pagal Taisyklių 100 punktą „Gyvenamosios vietos deklaracija gali būti teikiama, jei yra tenkinamos šios sąlygos: <...> 100.2. patalpa ar pastatas, kur deklaruojama gyvenamoji vieta, yra gyvenamosios paskirties arba pastato paskirtis nekilnojamojo turto registre yra „kita (sodų)“ (namas sodų bendrijoje)“.

Pagal GVDĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakovas įgyvendina deklaravimo įstaigos funkcijas.

Atsakovui pateiktu 2016 m. spalio 7 d. prašymu „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo atlikimo patalpoje“ pareiškėjas prašė išbraukti jį iš gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos ir atlikti deklaravimo veiksmą Patalpoje pagal jo pateiktą Patalpos nuosavybės dokumentą, taip pat nurodė, kad 2015 m. lapkričio 16 d. jis, kaip bendrasavininkas, įsigijo patalpos dalį.

Pareiškėjo pateiktame Nekilnojamojo turto (toliau - NT) registro centrinio duomenų banko 2015 m. lapkričio 24 d. išraše apie NT registre įregistruotą turtą nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) , yra įregistruotas nekilnojamasis daiktas - „negyvenamoji patalpa - garažo (boksas)“, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis „garažų“, turtas nuosavybės teise priklauso savininkams D. Ž. ir S. Ž. kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taigi pareiškėjo nurodyta patalpa, kurią jis deklaravimo įstaigai - atsakovui nurodė kaip savo gyvenamąją vietą, NT registre yra įregistruota kaip negyvenamoji patalpa - garažo (boksas), kurios pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - garažų.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau - NT kadastro įstatymas) 3 straipsnio 3 dalį nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į NT kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu NT registre. NT kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad NT kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Statinių (jų patalpų) naudojimo tvarką, statinių (jų patalpų) naudotojų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę inler alia reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau - SĮ). Šio ginčo metu galiojusio SĮ 2 straipsnio 77 punktas apibrėžė statinio paskirtį kaip statinio viešajame registre nurodytą statinio naudojimo tikslą (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Pagal SĮ 2 straipsnio 96 punktą patalpa - tai sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties statinio erdvė. SĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta viena iš statinių naudotojų pareigų: „Statinių naudotojai privalo: 1) naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką; Vyriausybės nustatytos išimtys nurodytos Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178, tačiau nagrinėjamas atvejis nėra įvardintas šiame apraše.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (toliau - Reglamentas) 5.1 punkte apibrėžta, kad pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus (skirtus gyventi) ir negyvenamuosius pastatus. Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Pagal Reglamento 7 punktą negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius, tarp jų 7.7 papunktyje apibrėžti garažų paskirties pastatai - tai pastatai, skirti transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti: automobilių garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai, orlaivių angarai, laivų ir aerostatų elingai ir panašiai).

Galimos patalpų, suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais, pagrindinės tikslinės naudojimo paskirtys yra numatytos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau - Nuostatai) 4 priede. Patalpos skirstomos į gyvenamosios paskirties patalpas, negyvenamosios paskirties patalpas ir kitos paskirties patalpos, kurių negalima priskirti jokiai Nuostatų 4 priede nurodytai gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų paskirčiai. Prie gyvenamosios paskirties patalpų priskiriamos tik butų, gyvenamųjų patalpų ir įvairių socialinių grupių gyvenamosios patalpos. Visos kitos patalpos patenka į negyvenamųjų patalpų kategoriją.

Atsakovo nuomone, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šilainių seniūnija Raštu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atlikti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimą patalpoje, kuri NT registro duomenimis yra įregistruota kaip „negyvenamoji patalpa - garažo (boksas)“, šio daikto pagrindinė naudojimo paskirtis „garažų“, nelaikytina gyvenamąja (skirta gyventi) patalpa. Komisija, kolegialiai išnagrinėjusi byloje pateiktus įrodymus, remdamasi teisės aktų nuostatomis, sutiko ir pripažino, kad pareiškėjo skundžiamas atsakymas, nurodytas Rašte yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis prieš jį priimant, ir atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Šis Komisijos sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, kadangi priimtas kolegialiai, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinus ir įvertintus visas reikšmingas kilusiam ginčui aplinkybes, kurios nustatytos remiantis pateiktais įrodymais ir jų viseto pagrindu priimtas teisingas sprendimas. Komisijos padarytos išvados gali būti paneigtos duomenimis, parodančiais išvadų nepagrįstumą byloje surinktiems duomenims ar jų prieštaringumą.

Šiuo atveju atsakovas laiku, tinkamai ir pagal kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo prašymą bei pateikė į jį teisėtą ir pagrįstą atsakymą, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti Raštą bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šilainių seniūniją atlikti gyvenamosios vietos deklaravimą adresu (duomenys neskelbtini) . Prašė skundą atmesti.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Šilainių seniūnijos 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 16-2-641 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. B14-1-32/2016, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 01 01 iki 2017 09 01)(toliau- GVDĮ) nustato gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pateikimą, apskaitą, tvarkymą ir naudojimą, nevaržant asmenų teisės laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, laisvai išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai šios teisės varžomos kitų įstatymų ir tik jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą (GVDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal GVDĮ 2 straipsnio 2 dalį gyvenamosios vietos deklaravimas – gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir kitų šiame įstatyme nustatytų duomenų pateikimas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai. Gyvenamosios vietos adresą sudarantys duomenys yra: savivaldybės pavadinimas; seniūnijos pavadinimas (išskyrus miestuose esančias seniūnijas); gyvenamosios vietovės pavadinimas; gatvės pavadinimas; žemės sklypo ir (ar) pastato numeris gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje; pastato pavadinimas, jeigu suteiktas tuo adresu esančiam adreso objektui; korpuso numeris, jeigu toks suteiktas; patalpos numeris pastate ar korpuse; pašto kodas. GVDĮ 4 straipsnyje įtvirtinta Lietuvos Respublikos gyvenančių asmenų pareiga GVDĮ nustatytomis sąlygomis ir tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą, o gyvenamoji vieta GVDĮ 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta kaip pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. GVDĮ 9 straipsnio 5 dalimi ir 10 straipsnio 8 dalimi nustatyti deklaravimo duomenų teikimo deklaravimo įstaigai tvarką ir gyvenamosios vietos deklaravimo taisykles pavesta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai. Ši tvarka - Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės (toliau – Taisyklės)- patvirtinta VĮ Registrų centro direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-294 (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 01 01 iki 2017 03 29).

Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tvarkymas yra valstybinė (valstybės perduota savivaldybei) savivaldybės funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 31 punktas). Deklaravimo įstaiga yra deklaravimo duomenis ir (ar) gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą tvarkanti institucija ir pagal GVDĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą tai yra savivaldybės administracijos padalinys.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas D. Ž. 2016 m. spalio 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Šilainių seniūnijai pateikė prašymą, prašydamas jį išbraukti iš negyvenamosios vietos (taip nurodyta prašyme) neturinčių asmenų apskaitos ir atlikti deklaravimo veiksmą patalpoje pagal pareiškėjo pateiktą patalpos nuosavybės dokumentą (b. l. 8-11).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Šilainių seniūnija 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 16-2-641 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo“ nurodė, jog deklaravimo įstaiga priėmė sprendimą nedeklaruoti pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) , kadangi iš VĮ „Registrų centras“ NTRCDBI išrašo matyti, jog viešajame registre ginčo negyvenamosios patalpos paskirtis nurodyta – garažas (boksas). Taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 4 priedą patalpos, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta garažų, skirtos transporto priemonėms laikyti ir remontuoti (automobilių garažai, atviri ar uždari požeminiai garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai, orlaivių angarai, laivų ir aerostatų elingai ir panašiai) (2.7. punktas), o gyvenamosios paskirties pastatai skirti asmenų gyvenimui (1 punktas) (b. l. 13-14).

Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 18 d. pateikė skundą Kauno miesto savivaldybės administracijos visuomeninei administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija) (komisijoje skundas gautas 2016 m. lapkričio 21 d.), prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Šilainių seniūnijos 2016 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 16-2-641; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Šilainių seniūniją išbraukti pareiškėją iš gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos; 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Šilainių seniūniją atlikti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimą jo nurodytoje patalpoje (b. l. 65-66).

Kauno miesto savivaldybės administracijos visuomeninė administracinių ginčų komisija 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. B14-1-32/2016 nusprendė pareiškėjo D. Ž. 2016 m. lapkričio 21 d. skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 101-104). Komisija, išnagrinėjusi byloje pateiktus oficialius rašytinius įrodymus, remdamasi teisės aktų nuostatomis, kurios nurodytos sprendime, nagrinėjamu atveju sutiko su skundžiamame akte nurodyta atsakovės (Seniūnijos) išvada, kad pareiškėjo prašyme nurodyta Patalpa, kuri NT registro duomenimis yra įregistruota kaip „negyvenamoji patalpa - garažo (boksas)“, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis „garažų“, nelaikytina gyvenamąja (skirta gyventi) patalpa. Nustačius šią faktinę aplinkybę, kurią patvirtina skundo nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai, ir kurios nepaneigia pareiškėjo išdėstyti argumentai, nagrinėjamo ginčo atveju Komisija sprendžia, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atlikti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimą Patalpoje. Atsižvelgiant į tai, Komisija sprendė, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo atsakymas, nurodytas 2016 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. 16-2-641 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo“, yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis prieš jį priimant, ir atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl jį naikinti vadovaujantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Pagal GVDĮ 2 straipsnio 4 dalį gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 str. 1 d.). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.). Fizinio asmens gyvenamoji vieta nustatoma vadovaujantis CK 2.17 straipsnyje įtvirtintais kriterijais.

GVDĮ 9 straipsnio 2 dalyje išvardinti deklaruojant gyvenamąją vietą pateikiami deklaravimo duomenys: asmens kodas; vardas (vardai); pavardė (pavardės); gyvenamosios vietos deklaracijos pateikimo data; pilietybė; asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų duomenys; asmens kontaktiniai duomenys (telefono numeris, elektroninio pašto adresas); gyvenamosios vietos adresas; duomenys apie patalpos ar pastato savininką (bendraturčius); duomenys apie naudingąjį būsto plotą; unikalus patalpos ar pastato numeris; data, iki kurios galioja deklaravimo duomenys (kai šiame įstatyme nustatytais atvejais gyvenamoji vieta deklaruojama tam tikram laikotarpiui, taip pat kai asmuo įtraukiamas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą); išvykimo iš gyvenamosios vietos data (nurodoma išvykstant iš Lietuvos Respublikos).

Pagal GVDĮ 9 straipsnio 3 dalį deklaravimo duomenys turi atitikti juos patvirtinančių dokumentų ir valstybės registrų duomenis.

Iš pareiškėjo su 2016 m. spalio 7 d. prašymu deklaruoti jo gyvenamąją vietą ir su jo 2016 m. lapkričio 18 d. skundu dėl gyvenamosios vietos deklaravimo neatlikimo Kauno miesto savivaldybės administracijos visuomeninei administracinių ginčų komisijai pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. lapkričio 24 d. išrašo duomenų matyti, jog pareiškėjas D. Ž. ir S. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2015 m. lapkričio 6 d. pirkimo-paradavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) , pagrindu turi negyvenamąją patalpą – 18,96 kv. m. bendro ploto garažą (boksas)(unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis- garažų, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 72). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo taip pat matyti, jog negyvenamoji patalpa, kurioje pareiškėjas nori deklaruoti gyvenamąją vietą, nėra šildoma, joje yra tik komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų šalinimas, dujų nėra. Taip pat nėra ir duomenų apie naudingąjį būsto plotą, kaip tai nurodyta GVDĮ 2 straipsnio 5 punkte, t. y. bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šiltų pagalbinių patalpų) grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas. Šis plotas apskaičiuojamas pagal kadastrinių matavimų duomenis. Mažiausias naudingasis būsto plotas asmeniui, būste deklaravusiam gyvenamąją vietą, turi būti ne mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai.

Statinių (jų patalpų) naudojimo tvarką, statinių (jų patalpų) naudotojų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę inter alia reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau- SĮ). SĮ 2 straipsnio 77 punktas apibrėžia statinio paskirtį kaip statinio viešajame registre nurodytą statinio naudojimo tikslą (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Pagal SĮ 2 straipsnio 96 punktą patalpa - tai sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties statinio erdvė. SĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta viena iš statinių naudotojų pareigų: statinių naudotojai privalo: 1) naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką; <..>“. Vyriausybės nustatytos išimtys nurodytos Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (toliau - Reglamentas) 5.1 punkte apibrėžta, kad pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus (skirtus gyventi) ir negyvenamuosius pastatus. Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Pagal Reglamento 7 punktą negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius, tarp jų 7.7 papunktyje apibrėžti garažų paskirties pastatai - tai pastatai, skirti transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti: automobilių garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai, orlaivių angarai, laivų ir aerostatų elingai ir panašiai).

Galimos patalpų, suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais, pagrindinės tikslinės naudojimo paskirtys yra numatytos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau - Nuostatai) 4 priede. Patalpos skirstomos į gyvenamosios paskirties patalpas, negyvenamosios paskirties patalpas ir kitos paskirties patalpas, kurių negalima priskirti jokiai Nuostatų 4 priede nurodytai gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų paskirčiai. Prie gyvenamosios paskirties patalpų priskiriamos tik butų, gyvenamųjų patalpų ir įvairių socialinių grupių gyvenamosios patalpos. Visos kitos patalpos patenka į negyvenamųjų patalpų kategoriją.

Teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, remdamasi teisės aktų nuostatomis, kurios nurodytos aukščiau, nagrinėjamu atveju sutinka su Kauno miesto savivaldybės administracijos Šilainių seniūnijos 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 16-2-641 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. B14-1-32/2016 išvadomis, kad pareiškėjo prašyme nurodyta Patalpa, kuri NT registro duomenimis yra įregistruota kaip „negyvenamoji patalpa - garažo (boksas)“, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis- garažų, nelaikytina gyvenamąja (skirta gyventi) patalpa, tokiu būdu negali būti nustatytas naudingojo būsto ploto pakankamumas asmeniui. Nustačius šią faktinę aplinkybę, kurią patvirtina skundo nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai ir kurios nepaneigia pareiškėjo išdėstyti argumentai (garaže laikomi tik daiktai, o buitinius ir higienos poreikius pareiškėjas gali patenkinti ir kitose jo laikinose gyvenamosiose vietose, kaip antai: įvairiose Lietuvos vietovėse, užsienyje, (duomenys neskelbtini) , kur jis, kai reikia, slaugo motiną (b. l. 112-119), nagrinėjamo ginčo atveju teismas sprendžia, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atlikti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimą negyvenamojoje patalpoje – 18,96 kv. m. bendro ploto garaže (bokse)(unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis- garažų, esančioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 72) Taisyklių 49 punkto pagrindu (Deklaravimo įstaigos darbuotojas, atlikęs patikrinimą šių taisyklių 47 punkte nustatyta tvarka (nagrinėjamu atveju aktualus 47.4. punktas, t. y. ar deklaracijoje nurodyti gyvenamosios vietos duomenys atitinka juos patvirtinančių dokumentų ir (ar) Nekilnojamojo turto registro duomenis, GVDĮ 2 straipsnio 5 dalies prasme), duomenų teisingumą patvirtina savo parašu deklaracijos 14 eilutėje). Taip pat pripažintina, kad Seniūnija, atsisakiusi deklaruoti pareiškėjo gyvenamąją vietą Patalpoje pagal GVDĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo išbraukti pareiškėją iš gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos, nes jis nebuvo deklaravę gyvenamosios vietos (GVDĮ 4 str.).

Tai, jog pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimas GVDĮ 2 straipsnio 4 dalies prasme negalimas patvirtina ir Taisyklių 100.2 nuostata, jog gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar išvykimą iš Lietuvos Respublikos gali Lietuvos Respublikos piliečiai deklaruoti elektroniniu būdu, jeigu patalpa ar pastatas, kur deklaruojama gyvenamoji vieta, yra gyvenamosios paskirties arba pastato paskirtis nekilnojamojo turto registre yra „kita (sodų)“ (namas sodų bendrijoje). Šis paskirties reikalavimas yra siejamas su naudingojo ploto buvimu.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog gavusi pareiškėjo prašymą deklaruoti gyvenamąją vietą ir išbraukti pareiškėją iš gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos Kauno miesto savivaldybės administracijos Šilainių seniūnija 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 16-2-641 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo“ neviršijo jam suteiktos kompetencijos, atliko Taisyklėse nurodytą patikrą ir funkcijas ir, nustačiusi, jog pateiktame prašyme nėra duomenų apie nuosavybės teise turimos patalpos paskirtį (gyvenamoji)ir negalėjusi įvertinti būsto naudingojo ploto ir nesant galimybės jį nustatyti pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, o išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl minėto sprendimo, teisėtai ir pagrįstai Kauno miesto savivaldybės administracijos visuomeninė administracinių ginčų komisija 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. B14-1-32/2016, paliko jį galioti, todėl nėra teisinio pagrindo juos panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais, o taip pat jų nepanaikinus nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šilainių seniūniją atlikti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimą adresu (duomenys neskelbtini) , todėl pareiškėjo skundas netenkintina kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.