Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2022-02-01 · Civilinė byla Nr. e2YT-729-547/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-01
Bylos Nr.
e2YT-729-547/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Pareiškėjas
J. B.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 1 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, pareiškėjas J. B. po savo motinos O. B. mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini), sulaukusi 101 metų amžiaus, mirė jo motina O. B., kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu: (duomenys neskelbtini). Jo tėvas J. B. mirė dar (duomenys neskelbtini) metais. Jis vienintelis sūnus tėvų šeimoje, nei brolių, nei seserų neturi.

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. gruodžio 17 d. duomenimis jo motinai O. B. liko nuosavybės teisės, įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei daiktinės teisės neįregistruotos į nekilnojamąjį turtą, kurio registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Paaiškino, kad po motinos mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, nes nepakankamai gerai suprato paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus ir palikimo priėmimo terminus. Mirus motinai, rūpinosi jos laidotuvėmis, vėliau kapavietės įrengimu ir tvarkymu. Tuoj pat po motinos mirties pradėjo tvarkyti namus, kuriuose motina gyveno ir, kaip vienintelis įpėdinis, priėmė palikimą pradėdamas valdyti, rūpintis, prižiūrėti ir disponuoti kaip savu jos visu likusiu turtu: žemės sklypais, šventais paveikslais, religiniais reikmenimis, papuošalais, pinigais. Be to pradėjo naudotis, kaip savais ir jos namų apyvokos ir buities daiktais: baldais, televizoriumi, radijo imtuvu, indais, darbo įrankiais ir kitais daiktais, kurie liko po motinos mirties. Pradėjo tvarkyti, valyti motinai priklausantį mišką nuo vėjovartų ir sausuolių, kurias panaudoju namo apšildymui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas mano, kad jis tinkamai įgyvendino savo, kaip paveldėtojo, teises. Iškart po motinos mirties pradėjo valdyti visą likusį jos turtą, kurį prižiūrėjo, su juo elgėsi, kaip su savo turtu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą ir prašė pareiškėjo pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis po savo motinos mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime nurodyti paaiškinimai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas J. B. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai buvo B. J., F. ir B. O., B.. Pareiškėjo tėvas J. B. mirė (duomenys neskelbtini) metais, jo motina O. B. mirė (duomenys neskelbtini) bei tai patvirtinama mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos pažyma apie asmens paskutinę gyvenamąją vietą.

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. gruodžio 17 d. išrašu patvirtinama, kad pareiškėjo J. B. motinai O. B. priklausė nuosavybės teisė į žemės sklypų dalis, esančias (duomenys neskelbtini) kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2000 m. spalio 16 d. Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2000 m. spalio 16 d. Taip pat jo 2007 m. spalio 16 d. mirusi motina O. B. buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoja, įregistravimo pagrindas 2005 m. vasario 22 d. Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės neįregistruotos.

Varėnos r. 2-ojo notarų biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės 2021 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. S-98 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla jos biure nebuvo vesta. Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos 2021 m. gruodžio 15 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, kad pareiškėjas J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), deklaravimo data – 1983 m. kovo 16 d.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad pareiškėjas J. B. po savo motinos O. B. mirties jai priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti, naudotis turtu kaip savo turtu. Pareiškėjas J. B. yra mirusios jo motinos O. B. likusio turto įpėdinis pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio l dalies l punktas). Pareiškėjas J. B. kaip palikėjos įpėdinis pagal įstatymą, pradėjo O. B. turtą valdyti faktiškai iškart po jos mirties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad po palikėjos O. B. mirties, pareiškėjas rūpinosi jos laidotuvėmis, vėliau kapavietės įrengimu ir tvarkymu. Tuoj pat po motinos mirties, būdamas vieninteliu įpėdiniu, pradėjo tvarkyti namus, kuriuose motina gyveno bei jis pradėjo rūpintis, prižiūrėti ir disponuoti visu po jo motinos mirties likusiu turtu: žemės sklypais, šventais paveikslais, religiniais reikmenimis, papuošalais, pinigais. Pareiškėjas pradėjau naudotis, kaip savais ir jo motinai priklausiusiais namų apyvokos ir buities daiktais: baldais, televizoriumi, radijo imtuvu, indais, darbo įrankiais ir kitais daiktais, kurie liko po motinos mirties. J. B. pradėjo tvarkyti, valyti motinai priklausantį mišką nuo vėjovartų ir sausuolių, kurias panaudojo namo apšildymui. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad pareiškėjas J. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti po palikėjos, jo motinos O. B. mirties.

CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų, paaiškinimų pareiškime, yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad pareiškėjas priėmė palikimą po jo motinos O. B. mirties faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Jis rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po O. B. mirties likusį palikimą priėmė jos sūnus J. B.. Prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjui. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta, atitinkamai tenkinamas prašymas, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja Silvana Girdenienė