- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-09
- Bylos Nr.
- 2A-90-125/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Savinijus Katauskas, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas, Gintautas Daugėla
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant ieškovei G. R., ieškovės atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovui A. D., atsakovo atstovui advokatui Gintautui Daugėlai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės G. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-374-328/2008 pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui A. D., trečiajam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl savininko teisių gynimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama atkurti jai priklausančio 915 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribą, skiriančią jos sklypą nuo atsakovo žemės sklypo pagal žemės sklypo plane pažymėtą ašį (duomenys neskelbtini), ir perduoti jai valdyti 99 kv. m ploto žemės ruožą, pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), kuris jai priklauso pagal 1993-10-15 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad pagal 1993-10-15 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo nuosavybėn 915 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o atsakovas tais pačiais metais įsigijo 1180 kv. m ploto žemės sklypą. 2007-11-07 UAB „Korporacija matininkai“ atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad ji faktiškai valdo ne 915 kv. m ploto žemės sklypą, o 816 kv. m, o atsakovas valdo ne 1180 kv. m ploto žemės sklypą, bet 1290 kv. m. Ieškovė nurodė, kad tada ji sužinojo apie savo pažeistas teises, todėl kreipėsi į teismą, nurodydama, kad atsakovas neteisėtai valdo jai priklausančio 99 kv. m ploto žemės ruožą, ir prašė atkurti jai priklausančio žemės sklypo ribą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-07-09 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovė 1993-10-15 įsigijo žemės sklypą, nuo 1993 metų žinojo ar turėjo žinoti, kokio dydžio žemės sklypą ji yra įsigijusi, todėl nuo šios dienos skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs 2003 m., todėl teismas konstatavo, kad ieškinys, pritaikius senatį, atmestinas. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, kad prašomi 99 kv. m ploto jai priklauso kaip savininkei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-09 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismo teiginys, jog jo nuo 1993 m. turėjo žinoti, kokio dydžio žemės sklypą yra įsigijusi, neatitinka tikrovės, kadangi ji žinojo, kad įsigijo 915 kv. m ploto žemės sklypą, už tokį žemės sklypą mokėjo ir mokesčius. Apeliantė nurodo, kad apie tai, jog realiai žemės sklypas yra mažesnis, ji sužinojo tik 2007 m. lapkričio mėn., kai buvo atlikti geodeziniai matavimai. Iki to laiko ji nežinojo, kad realiai valdo mažesnį žemės plotą, ir negalėjo žinoti, to nežinojo ir sodininkų bendrijos pirmininkė. Ieškovė nurodo, kad 2008-07-31 kreipėsi į sodininkų bendriją (duomenys neskelbtini) dėl komisijos sudarymo ir žemės sklypo permatavimo. Pagal atliktus matavimus matyti, kad atsakovo sodo sklypo riba yra pasukta į jos sodo sklypo pusę, todėl ieškovė nurodo, kad taip yra pažeidžiami jos teisėti interesai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-09 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė pareiškė nesąžiningą ieškinį tik tam, kad sutrukdytų jam ir jo dukrai statytis namą. Atsakovas nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, kad vien dėl praleisto ieškinio senaties termino ieškovė prarado reikalavimo teisę net ir tuo atveju, jei jos ieškinys būtų pagrįstas įrodymais. Ieškovė 1993 m. nusipirko iš valstybės žemę, pagal oficialų žemės planą sodą valdė ir valdo iki šiol, pretenzijų nereiškė. Nurodo, kad jo žemės sklypo plotas padidėjo dėl to, kad sklypas netaisyklingos formos, ir ieškovė neteisingai teigia, kad tai yra jos sklypo žemė, ieškovės motyvai nepagrįsti įrodymais ir prieštarauja faktinei situacijai. Taip pat atsakovas pažymi, kad ieškovė neteisi, teigdama, kad sodo sklypas negali būti didesnis nei 12 arų, nes pagal 2004-11-15 Vyriausybės nutarimą Nr. 1443 jeigu yra laisvos besiribojančios su sodo sklypu žemės, tai sodo sklypas gali būti ir didesnis negu 12 arų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1993-10-15 buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsigijo 915 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2007-11-07 atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių metu nustatyta, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas yra 816 kv. m. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Teismas jos ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad pasibaigė ieškinio senaties terminas. Kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, kadangi teismas aiškiai neteisingai taikė senatį ir ieškinį atmetė vien formaliais pagrindais. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Ieškinio senaties institutas nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo, t. y. abiejų šalių, interesais. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Todėl svarbu nustatyti, nuo kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 1993-10-15 įsigijo 915 kv. m žemės sklypą. Iš byloje pateiktos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties (b. l. 6), pažymos apie piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų registre (b. l. 7), žemės sklypo schemos (b. l. 8), Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo (b. l. 9), sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pažymos (b. l. 10), Klaipėdos miesto valdybos potvarkio Nr. 434 priedo Nr. 2 (b. l. 19-21) matyti, kad ieškovei skirtas ir ji įsigijo 915 kv. m žemės sklypą. Šie duomenys nenuginčyti ir netikėti jais nėra pagrindo, todėl darytina išvada, kad ieškovė įsigijo ir turėjo teisę valdyti 915 kv. m žemės sklypą sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Pagal 2007-11-07 atliktus kadastrinius matavimus nustatyta, kad ieškovės žemės sklypo plotas yra 816 kv. m. Ieškovė nurodė, kad nuo tada ji sužinojo apie jos pažeistas teises. Teismas nurodė, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą žinojo ar turėjo žinoti nuo 1993 m., kai įsigijo žemės sklypą. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis negalima sutikti. Visi byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė 1993-10-15 įsigijo 915 kv. m sklypą, duomenų, kad jai būtų skirtas ir ji būtų įsigijusi mažesnį žemės sklypą, nėra. Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pažyma (b. l. 10), sodų planas (b. l. 58) patvirtina, kad ieškovės žemės sklypo plotas – 915 kv. m. Iš VĮ Registrų centro duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties 0,0915 ha sklypas, todėl ieškovei nebuvo jokio pagrindo iki 2007-11-07 atliktų kadastrinių matavimų abejoti, kad jos žemės sklypo plotas neatitinka jos įsigyto žemės sklypo ploto. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), todėl konstatuotina, kad teismas neteisingai pritaikė senatį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimams dėl nuosavybės teisės ar valdymo gynimo nuo neteisėto naudojimosi svetimu turtu, kai tai nesusiję su valdymo netekimu, ieškinio senatis objektyviai negali pasibaigti, kadangi toks naudojimasis turtu yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, nepakeičiantis nuosavybės teisės ir iš jos kylančių subjektinių teisių. Todėl šiais atvejais pažeistoji teisė turi būti ginama nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo pažeidimo pradžios iki ieškinio pareiškimo.
CK 4.45 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar sodų teritorijoje yra laisvos valstybinės žemės. Byloje nebuvo pateikta Klaipėdos apskrities viršininko administracijos išvada dėl laisvos valstybinės žemės, teismas nevertino, ar yra galimybė iš laisvos valstybinės žemės fondo skirti ieškovei trūkstamą žemės dalį. Todėl konstatuotina, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės, ieškinį atmetė formaliais pagrindais, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 330 str.). Ieškovei iš valstybės biudžeto grąžintina 123 Lt valstybei sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą Nagrinėjant bylą iš naujo būtina aiškintis dėl galimybės skirti ieškovei žemės iš laisvos valstybinės žemės fondo bei aiškintis, ar reikėtų į bylą įtraukti sodininkų bendriją (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ieškovei G. R. iš valstybės biudžeto grąžinti 123 Lt valstybei sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.