- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-23
- Bylos Nr.
- 1-22-482/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00435-2012-01
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Nukentėjusysis
- G. P.
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Renas Bradūnas, Tomas Ridikas
1.2.4.8.2; 1.1.7.2.5; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.14.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gaubiui, nukentėjusiajai G. P., jos atstovui advokatui Tomui Ridikui, gynėjui advokatui Renui Bradūnui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis ( duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyv. ( duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamasis 2012 m. birželio 24 d. apie 23.30 val. bute, esančiame ( duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia suėmęs rankomis už pečių G. P., ją tąsė, tuo padarė kraujosruvas kairio žasto srityje, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.
Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis A. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. birželio 24 d. apie 21 val. tarp jo ir G. P. kilo žodinis konfliktas, kadangi jos artimieji kišosi į jų šeimos gyvenimą, jis pasakė, kad nori skirtis. Tada G. P. pradėjo nervintis, šaukti, kad jį sužlugdys, griebė nagais už veido, bet nepasiekė, brūkštelėjo tik kaklą, krūtinę. Ji šoko dar, tada jis ją atsistūmė, sakė, kad jei dar kartą taip darys, tai jis jai suduos. Tada ji apsiramino. Jis pajuto kraują ant krūtinės, ji taip pat pamatė kraują ir aprimo, o jis nuėjo praustis. Jis fizinio smurto nenaudojo, tik paėmęs už rankos, kurios neprisimena, atstūmė nukentėjusiąją nuo savęs. Ekspertas nurodė, kad pati nukentėjusioji galėjo pasidaryti sužalojimus. Nukentėjusioji vilkėjo kažkokiais lengvais drabužiais. Ji odinę striukę turi. Sekančią dieną, kada susirinko daiktus, D. P. pasiėmė ir striukę. Su civiliniais ieškiniais nesutinka. Po konflikto G. P. išėjo pas seserį.
Nukentėjusioji G. P. parodė, kad konfliktai vyksta jau apie metai laiko, psichologinis smurtas tęsiasi seniai, reikėjo ir naktimis nemiegoti, ir tualete slėptis. Birželio 24 dieną viskas prasidėjo jau ryte, jai atėjus į darbą. Vyras supyko, kad namai nesutvarkyti, iš vakaro buvo susprogusi lemputė ir dėl stiklų jis supyko, paskambino jai į darbą. Vakare jis buvo blogos nuotaikos, kai grįžo ji po darbo. Grįžusi iš darbo, ji išėjo pas tėvus ir grįžo apie 21 valandą, ir vėl prasidėjo konfliktas. A. P. ją kaltino, kad neatlieka pareigų, kad bendrauja su savo artimaisiais, kad netvarko namų. To eigoje apie 23.30 val. sukonfliktavus, kad reikia viską baigti, ji pasakė, kad išeina, ir jis puolė ją purtyti : suėmė už rankų žemiau pečių su tikslu, kad “moterie atsipeikėk, klausyk manęs”. Suėmė žemiau pečių už abiejų rankų ir purtė, tąsė. Jai skaudėjo, prašė, kad nustotų, sakė, kad skauda, stengėsi jį atsistumti, apsaugoti savo veidą, nes jau anksčiau buvo gavusi nuo jo, todėl saugojosi. Po to kai kaltinamasis paleido, pastebėjo, kad striukė įplėšta. Ji buvo dar net nenusirengusi, kai grįžo. Nuo streso jai buvo šalta, krėtė drebulys. A. P., pamatęs, kad suplėšyta striukė, liepė striukę palikti, net siūlė 400 litų už ją, sakė, kad kitaip neišeis iš namų. Ji pasiėmė apatinius drabužius, dokumentus ir apsimetė, kad reikia į tualetą. Tualete telefonu nufotografavo striukę įplėšimo vietoje ir išėjusi atidavė, o po to išėjo pas seserį D. V.. Eidama paskambino sesers sūnui R. V. ir jis ją pakeliui pasiėmė. Dar prieš išeinant iš namų, vyras patikrino visus daiktus krepšelyje, ką išsineša ir tuo laiku spynos buvo dviem eilėm užrakintos, kad neišeitų. Taip pat jai buvo numauti du žiedai nuo pirštų, jis juos pasiliko, sakė, kad jam priklauso. Vyras norėjo skirtis, bet ji siūlė gražiuoju susitarti. Jis buvo atvažiavęs, gal kokias keturias dienas skambino. Buvo atvažiavęs kažko, bet neatsiprašyti, sakė, kad norėtų vėl gyventi kartu. Striukę įvertino 400 litų, nes tiek ji kainavo, buvo pirkta prieš metus. Ji mažai dėvėjo striukę, ji pavasarinė-rudeninė. Galvojo, kad susisiūs ją, bet neturėjo galimybių, nes striukė liko pas vyrą. Buvo tokia sąlyga palikti striukę jam, nes kitaip neišeis. Neturtinės žalos prašo, nes beveik metus patyrė psichologinį smurtą, negalėjo bendrauti su žmonėmis, normaliai dirbti, pasikeitė kaip asmenybė. Taip pat buvo skausmai, stresas, pastoviai vartojo vaistus. “Mėlynės” buvo ant vienos rankos, o ant kitos iš pradžių nepastebėjo, tik vėliau. Su bylos medžiaga galėjo susipažinti tik liepos 24 dieną, tada pamatė specialisto išvadą, o kraujosruvų jau nebuvo ir negalėjo kreiptis papildomai į ekspertus. Pas ekspertą buvo nuvykusi pati. Paklausė, kur sužalota, sakė parodyti ir parodė, o kitoje rankoje kraujosruvą pati pastebėjo jau vėliau. Konfliktas prasidėjo apie 21 valandą, o fizinis kontaktas įvyko apie 23.30 val. Ji į medikus dėl sužalojimo nesikreipė, jai policijoje buvo pateiktas lapelis su telefonų numeriais dėl smurto prieš moteris ir ji bendravo telefonu su psichologais. Pradėjo vartoti nereceptinius vaistus. Tai buvo lengvi antidepresantai, raminantys ir dar dabar vartoja juos. Apie striukės suplėšymą ji paminėjo dar pirmame pareiškime, bet tyrėja nesidomėjo tuo. Tuo laiku dar nežinojo, ar jai pavyks perkelti nuotrauką iš telefono į kompiuterį. O kai advokatas pamatė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, tada ir papildė duomenis. Ji neprisimena, kad būtų vyrą apdraskiusi. Nematė kraujo. Liepos 1 dieną matė A. P., jis buvo sveikas.
Liudytoja V. R. parodė, kad yra nukentėjusiosios bendradarbė. Po birželio 24 dienos ji dirbo. G. P. atvažiavo į darbą, buvo labai susikrimtusi, ji matė, kad kažkas įvyko, bet G. P. net nesugebėjo kalbėti. Užsidarė kabinete, nepajėgė dirbti, o po to papasakojo, kad su vyru įvyko didelis konfliktas ir ji turėjo išeiti iš namų. Kada tai buvo tiksliai dienų neprisimena, bet po Joninių šventės. G. P. sakė, kad vyras ją purtė, ji bandė apsiginti ir rodė ant rankos “mėlynę”. “Mėlynė” buvo ant kairio žasto, buvo didelė. G. P. buvo labai sukrėsta.
Liudytojas R. V. parodė, kad nukentėjusioji yra jo mamos sesuo. Pernai birželio 24 dieną apie 17 valandą G. P. buvo atvykusi pas savo tėvus. Matėsi, kad jai kažkas negerai, paklausta sakė, kad nieko tokio. Apie 19 valandą ji išvažiavo ir po to jis gavo iš jos skambutį nakties metu iš 24 į 25 dieną, apie 1 valandą nakties. Ji buvo apsiverkusi ir klausė, ar gali ją paimti. Jis nuvažiavo prie parduotuvės „Maxima“ ir paėmė G. P.. Ji verkė ir nieko nesakė. Vėliau papasakojo, kad buvo namuose konfliktas dėl sudužusios lemputės, dėl nesuvalytų šukių. Sakė, kad vyras ją purtė, suplėšė striukę ir neišleido iš namų, kol ji neatidavė jam tos striukės. Smurto žymių jis nematė. Po kelių dienų ji sakė, kad dar skauda ir parodė, tai buvo “mėlynė” ant rankos, žemiau peties, o ant kurios rankos neprisimena. Kada nakties metu paėmė nukentėjusiąją, ji vilkėjo džinsais ir baltu švarkeliu. Naktį buvo vėsoka. G. P. pernakvojo pas juos, o kitą dieną persikėlė pas tėvus. Tą naktį ji su savimi turėjo krepšelį, lietsargį.
Liudytoja D. V. parodė, kad nukentėjusioji yra jos sesuo. Birželio 24 dieną buvo pas tėvus, buvo Joninių šventė. Sesuo tą dieną dirbo ir žinojo, kad visi susirinkę pas tėvus, todėl po darbo užsuko. Ji jau matė, kad G. P. apsiverkusi. Prie visų G. P. nieko nesakė, o po to jai pasakė, kad namie vėl konfliktas. Konfliktų buvę daug pas juos. Tada ji sakė, kad iš vakaro sprogo lemputė namuose ir kad kitą dieną prasidėjo skambučiai jai į telefoną ir vyras ją koliojo už netvarką. Ji sakė, kad stiklai buvo suvalyti, bet jis yra pedantas ir tvarka jam pirmoje vietoje. Visi žino, kaip sunku smulkius stiklus išvalyti. Tai buvo apie 17 valandą, kai ji pasakojo, po to apie 19 valandą ji išvyko namo. O naktį, jau po dvyliktos, pas ją į kambarį atėjo sūnus ir pasakė, kad skambino G. P. ir kad ji eina pas juos. Sūnus nuvažiavo paimti jos sesers. G. P. atsinešė krepšyje dokumentus, apatinius rūbus ir pasakojo, kad įvyko namuose konfliktas, smurtas ir ji išėjo, sakė, kad buvo vyro purtoma, kad buvo pasiruošusi išeiti, bet negalėjo, kol nenusirengė striukės. Taip pat dar buvo numaustyti žiedai ir prieš jai išeinant buvo iškraustytas krepšys. G. P. rodė rankas, tą naktį rankos buvo rausvos, o po kelių dienų išryškėjo “mėlynės”. Ji pati matė ant kairės rankos “mėlynes”, o ant kitos rankos išryškėjo “mėlynės” vėliau, jau po to, kai sesuo buvo pas ekspertus, papildomai pas ekspertus ji nesikreipė. Kaltinamasis G. P. šantažavo, namuose pakeitė spynas. Ji su seserimi ėjo į jų butą ir birželio 26 dieną spynos dar buvo nepakeistos. Ji pasiėmė drabužius, o birželio 27 dieną jau neįėjo į butą.
Liudytojas R. A. parodė, kad nukentėjusioji yra jo sesuo. Birželio mėnesį iš 24 dienos į 25 dieną sesuo G. P. buvo purtyta, buvo likusios mėlynės. Sužinojo apie tai birželio 25 dienos ryte iš seserų. Su G. P. bendravo 25 dieną per pietus. Buvo pas ją darbe. Ji buvo savo kabinete, labai sukrėsta ir negalėjo dirbti. Pasakojo, kad A. P. ją purtė, kad neleido išeiti iš namų, sudraskė striukę, kurios nėra iki šiol. Pasakojo, kad buvo sugriebta rankomis už rankų žemiau pečių. Buvo suplėšyta raudona odinė jos striukė. Po to G. P. negrįžo namo, nes spynos buvo pakeistos.
Liudytoja A. Š. parodė, kad buvo sekmadienis, Joninių šventė, ji buvo nuvažiavusi pas J. ir grįžusi kalbėjosi per „Skype“. Po to apie 23 valandą varė automobilį į garažą, nes buvo pasilikusi prie namų. Išėjusi girdėjo, kad P. bute triukšmas. Per duris nesigirdi, o išėjus girdėjo G. P. balsą „paleisk“, o A. P. atsakė „išeisi kaip stovi“. Po to ji grįžo namo ir vėl girdėjo triukšmą, o po to G. P. verkdama išėjo. Buvo gal dvylikta nakties ar net vėliau. Ji per langą matė, kad ji verkdama eina, nešasi krepšiuką, vilkėjo šviesiu švarkeliu. Triukšmą ji girdėjo lauke, P. kambario langas buvo praviras. Jie gyvena antrame aukšte. Kai išgirdo, tai G. P. verkė ir sakė „paleisk“, o jis jai sakė „išeisi kaip stovi“. Anksčiau negirdėdavo triukšmo, durys šarvuotos ir nesigirdi. Ji matė, kaip G. P. ranka perbraukė per veidą, nusivalė ašaras, kūkčiojo pečiais ir ji suprato, kad G. P. verkia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą, sprendžia, kad A. P. neteisėti veiksmai atitinka LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nes tyčia suėmęs rankomis už pečių G. P., tąsė ją, sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą. Žastas yra rankos dalis nuo alkūnės iki peties. Specialistas išvadoje Nr. G539/12(09) nurodė, kad G. P. konstatuotos kraujosruvos kairio žasto srityse padarytos kad ir rankos pirštais, suimant už kairio žasto, vienmomentiškai, G. P. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą, sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 7).
Nusikalstama veika pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo. Teismas vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina specialisto išvada. Kaltinamasis parodė, kad nukentėjusiąją paėmęs už rankos, atstūmė nuo savęs. Liudytojai V. R., R. V., D. V., R. A. apie smurto faktą sužinojo iš nukentėjusios parodymų, matė pas ją smurto žymes, matė nukentėjusiosios būseną. Liudytoja A. Š. girdėjo konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, girdėjo kaltinamojo žodžius „išeisi, kaip stovi“, o tai patvirtina nukentėjusiosios parodymus. Minėta liudytoja matė išeinančią verkiančią nukentėjusiąją G. P., o tai logikos prasme neatitinka kaltinamojo parodymų, kad jis buvo užpultas nukentėjusiosios, dėl ko gynėsi, bet po to nukentėjusioji verkdama ir nakties metu išėjo iš namų. Nors liudytojai R. V., D. V. ir R. A. yra šeimos nariai, teismas vadovaujasi jų parodymais, liudytojų parodymai neprieštarauja kitiems teisiamojo posėdžio metu surinktiems įrodymams : specialisto išvadai, kitų liudytojų bei nukentėjusiosios parodymams. Todėl atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai : imdamas nukentėjusiajai už rankų žasto srityje ir jas suspausdamas, kaltinamasis turėjo numatyti, kad dėl jo pavartotos jėgos, atsiras pasekmės – nukentėjusioji jaus fizinį skausmą, bus padarytas jai sužalojimas - kraujosruvos. Surinktų įrodymų pagrindu teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiajai sužalojimus galėjo padaryti gindamasis ( atstūmė nukentėjusiąją, paėmęs jai už rankos), nes kaltinamasis, būdamas vyru, yra akivaizdžiai fiziškai stipresnis, be to, kaltinamojo parodymais nenustatyta, kad kėsinimasis į jį buvo pavojingas, akivaizdus ir realus.
Byloje yra nukentėjusiosios G. P. pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą A. P. atžvilgiu ( b.l.3), prokuroro reikalavimas tęsti ikiteisminį tyrimą ( b.l.2). Aptartų įrodymų pagrindu teismas tikslina nusikaltimo padarymo laiką 23.30 val.
Pateiktu kaltinamojo ir jo gynėjo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-12-14 nuosprendžiu G. P. atžvilgiu teismas nesivadovauja, kadangi nuosprendis nėra įsiteisėjęs.
Kadangi kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jis baustinas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę ( BK 54str.2d., 55str.).
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskirtina nesunkiems tyčiniams nusikaltimams ( BK 11str.3d.). Tai baigtas nusikaltimas.
Kaltinamasis neteistas ( b.l.82), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą ( b.l.83-85), dirba ( b.l.87), Kybartų seniūnija neigiamų pastabų ar pranešimų dėl A. P. elgesio negavusi ( b.l.79).
Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Baudžiamojo kodekso 140 straispnio 1 dalies sakcijoje numatytos tokios bausmės - viešieji darbais arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Kadangi kaltinamasis dirba, viešųjų darbų bausmė jam neskirtina. Kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis parinktinas artimas vidurkiui, nustatant teismo įpareigojimus ir draudimus : atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą 400 litų, nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, uždrausti bausmės vykdymo metu lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, bendrauti su nukentėjusiąja. BK 62 str. ir LR BK 54 str.3d. taikymo pagrindų teismas kaltinamajam nenustatė.
Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą kaltinamojo nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus ( BK 41str.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ( b.l.54), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-06-29 nutartimi kaltinamajam taikytos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės- laikinai išsikelti iš namų, esančių Vilkaviškio r., Kybartai, Darvino g.34-6, nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens G. P., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja ( b.l.56). Nuosprendžiui įsiteisėjus, taikytos smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonės panaikintinos.
Nukentėjusioji pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 400 litų turtinės žalos ir 5000 litų neturtinės žalos. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad turtinę žalą sudaro jos nusikaltimo padarymo metu vilkėtos odinės striukės sugadinimas. Po įvykio striukė dingo, galimai kaltinamasis ją paslėpė, striukę vertina 400 litų. 2012-10-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš nukentėjusiosios paimta nuotrauka, kurioje atvaizduota drabužis, kuriame yra plyšimas ( b.l. 23, 24). Teisiamojo posėdžio metu ji pateikė nuotrauką, kurioje ji vilki striukę. Ginčo, kad nukentėjusioji turėjo odinę striukę, nekilo. Kadangi nukentėjusiajai striukė nėra grąžinta, jos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo 400 litų nukentėjusiosios naudai.
Nukentėjusioji nurodo, kad kaltinamojo psichologinį smurtą ji patiria jau kuris laikas, Vilkaviškio rajono apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, šiuo metu ši byla sustabdyta, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Šio smurto metu ji jautė fizinį skausmą, pasijuto pažeminta, jaučiasi nesaugi, dėl nervinės įtampos naudoja nereceptinius vaistus, telefonu bendravo su psichologais, dėl sužalojimo buvo atsiradę kraujosruvos, dėl savo išvaizdos ji jautė diskomfortą. Po sumušimo ji išsikėlė gyventi kitur, sutriko miegas, padidėjo nerimas, dirglumas.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas smurtą apibūdina, kaip veikimu ar neveikimu asmeniui daromą tyčinį fizinį, psichinį, seksualinis, ekonominį ar kitą poveikį, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Kaltinamasis A. P. kaltinamas dėl tyčinio fizinio poveikio konkrečiu metu, todėl teismas neturtinę žalą vertina tik šio nusikaltimo padarymo metu. Sutinkamai su Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumciją, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Liudytojai V. R., D. V., R. A. apibūdino nukentėjusiosios blogą savijautą po smurto jos atžvilgiu, matė sužalojimus, sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvada. Civiliniame ieškinyje nukentėjusiosios nurodyta Aukščiausiojo teismo formuojama praktika liečia sunkesnius kūno sužalojimus, todėl teismas atsižvelgia į formuojamą praktiką panašaus sužalojimo bylose ( 2K-55/2011, 2K-474/2008), taip pat atsižvelgia į sužalojimo pobūdį, sunkumą, pasekmių nebuvimą, į nustatytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiosios ir kaltinamojo turtines padėtis ir priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai 2000 litų neturtinei žalai atlyginti.
BPK 106 str. 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji prašo pripažinti proceso išlaidomis 400 litų ir priteisti šią sumą už advokato pagalbą. Sprendžiant išlaidų, nukentėjusiojo turėtų jo pusėje stojusio advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimo klausimą, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo elgesį nukentėjusiosios atžvilgiu, padarytos žalos pobūdį ir dydį, nukentėjusiosios turtinę padėtį, o taip pat į advokato suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį ir pan., todėl teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes nukentėjusiosios turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažįsta proceso išlaidomis, priteisia iš kaltinamojo 400 litų advokato atstovavimo išlaidų G. P. naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308str. str., 312str., 313str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 1 metams ir vienam mėnesiui laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, per 2 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą 400 litų, uždrausti bausmės vykdymo metu lankytis nukentėjusiosios G. P. gyvenamojoje vietoje, bendrauti su nukentėjusiąja G. P..
Paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-06-29 nutartimi kaltinamajam taikytas smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones- laikinai išsikelti iš namų, esančių ( duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens G. P., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios G. P. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamojo A. P. 400 litų turtinei žalai ir 2000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Advokato atstovavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo A. P. 400 litų advokato atstovavimo išlaidų nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. P. naudai.
Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo dienos galima skųsti Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.