Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-08-21 · Civilinė byla Nr. 2A-661-186/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-21
Bylos Nr.
2A-661-186/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Virginija Volskienė
Atsakovas
I. M., Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos, VĮ Registrų centrui
Ieškovas
R. L.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės taryba, E. P.
Advokatai
Vilma Daukšaitė
Kategorijos
  • 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
sCivilinė byla Nr.2A-661-186/08
Procesinio sprendimo kategorijos 21.6; 30.9.1; 41.
NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2008 m. rugpjūčio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Egidijaus Žirono,

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Virginijos Volskienės

sekretoriaujant Agnei Bajarūnaiteidalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Vilmai Daukšaitei

atsakovei I. M.

atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Arūnui Abromavičiui

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Giedrei Jančiauskienei

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Registrų centrui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, I. M. dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo pripažinimo negaliojančiu, pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teisinės registracijos panaikinimo ir restitucijos taikymo. Tretieji asmenys byloje Vilniaus miesto savivaldybės taryba, E. P..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas R. L. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 1998-07-07 įsakymą Nr. 1967-01 dalyje, kuria V. N. nuspręsta parduoti 334 kv.m. namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 1998-08-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/98-16091 dalyje, kur V. N. parduota 334 kv.m. namų valdos sklypo (duomenys neskelbtini); panaikinti 1998-08-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr.P01/98-16091 pagrindu atliktą teisinę registraciją; pripažinti negaliojančia 1998-10-21 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 14-3693 dalyje, kur S. M. parduota 334 kv.m. namų valdos sklypo (duomenys neskelbtini); panaikinti 1998-10-21 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.14-3693 pagrindu atliktą teisinę registraciją. Ieškovas nurodė, jog jis yra buto Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir šiuo adresu esančio namo, kuriame yra dar du butai (butas Nr. 1, priklausantis S. M. turto paveldėtojai atsakovei I. M., ir butas Nr. 3, priklausantis valstybei), bendraturtis. Nurodė, jog, įgyvendindamas savo kaip namo (duomenys neskelbtini) bendraturčio teisę išsipirkti iš valstybės dalį prie namo priskirto valstybinio žemės sklypo, 2004 m. kreipėsi su prašymu į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, tačiau atsakymo nesulaukė. 2006 m. buvo informuotas, jog prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra suformuotas 1270 kv.m namų valdos žemės sklypas. Vilniaus apskrities viršininko 1998-07-07 įsakymu Nr.1967-01 buvo nustatyta, kad namų valdos žemės sklypas, atlikus geodezinius matavimus, yra 1268 kv.m. ploto, ir nuspręsta jį parduoti tuomečiam buto Nr. 1, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui V. N.. 1998-08-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi nurodytas žemės sklypas buvo parduotas V. N., kuris 1998-10-21 sutartimi 1268 kv.m. žemės sklypą kartu su butu Nr. 1 pardavė S. M.. Ieškovas nurodė, kad tokiu būdu buvo pažeista jo, kaip bendraturčio, teisė privatizuoti namų valdos žemės sklypo dalį (334 kv.m), proporcingą pagal jo turimo buto Nr. 2 bendrąjį plotą (30,61 kv. m) name, esančiame (duomenys neskelbtini), o taip pat LR CK 1.78 str. 5 d., Žemės reformos įstatymo 9 str. 4 d. ir Vyriausybės 1995-07-17 nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 7.1.1.1 p. reikalavimai.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus m. savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį patenkinti, o reikalavimą dalyje, kuria iš savivaldybės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas – atmesti.

Atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad V. N. mirties dieną ginčo žemės sklypas ir butas buvo parduoti, jie negalėjo būti palikimo objektu; valstybė neperėmė paveldimo turto, todėl Inspekcija yra netinkamas atsakovas byloje ir nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, kad reikalavimai panaikinti teisines registracijas Nekilnojamojo turto registre neturi juridinio pagrindo, yra išvestiniai iš reikalavimų pripažinti negaliojančiais jų atlikimo juridinius pagrindus, todėl gali būti tenkinami tik patenkinus pagrindinius reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais iš dalies.

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė ieškinį jų atžvilgiu atmesti bei taikyti ieškinio senatį reikalavimui pripažinti negaliojančia 1998-08-01 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dalyje, kur V. N. parduota 334 kv.m. namų valdos sklypo, (duomenys neskelbtini).

Atsakovė I. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti senaties terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007-06-07 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-07-07 įsakymo Nr. 1967-01 dalį dėl 334 kv.m. namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo V. N.; pripažino negaliojančia 1998-08-11 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P0-01/98-16091, sudarytos Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir V. N., dalį dėl 334 kv.m. namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo; pripažino negaliojančia 1998-10-21 pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 14-3693, sudarytos V. N. ir S. M., dalį dėl 334 kv.m. namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo; panaikino 334 kv.m. žemės sklypo teisinę registraciją, atliktą pagal pripažintas negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutarčių dalis; reikalavimą dėl restitucijos taikymo atmetė. Teismas laikė, kad pagal Žemės reformos įstatymo 8, 9, 43 straipsnius ir Vyriausybės 1995-07-17 nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 7 punktą ieškovas turėjo teisę išsipirkti 334 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypą. Kadangi, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-07-07 įsakymu Nr.1967-01 nusprendžiant parduoti V. N. 1268 kv.m. ploto žemės sklypą, nebuvo atsižvelgta į tai, jog gyvenamasis namas priklausė ne vienam savininkui ir kad kiti savininkai taip pat turėjo teisę pirkti namų valdos valstybinės žemės dalį, tai įsakymas ir jo pagrindu sudaryta 1998-08-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriuos visas 1268 kv.m. ploto žemės sklypas atiteko V. N., teismo nuomone, prieštaravo tuo metu galiojusioms imperatyviosioms įstatymų (Žemės reformos įstatymo, Vyriausybės 1995-07-17 nutarimo Nr. 987, 1999-03-09 nutarimo Nr. 260) normoms, taip buvo pažeista kitų bendraturčių teisė pirkti namų valdos sklypo dalį. Todėl įsakymo ir valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalis, kuriomis buvo viršyta V. N. priklausiusi parduoti žemės sklypo dalis, taip pat vėliau pasirašytos V. N. ir S. M. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalį teismas laikė pripažintinomis negaliojančiomis (LR CK 1.78, 1.80, 6.157 straipsniai). Patenkinęs reikalavimą dėl ginčijamų įsakymo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių iš dalies pripažinimo negaliojančiais, teismas tenkino ir reikalavimą dėl 334 kv.m. ploto žemės sklypo dalies teisinės registracijos, atliktos teismo pripažintų negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, panaikinimo. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl restitucijos taikymo, pripažinęs, kad ji šiuo atveju negalima. Nustatęs, kad V. N. yra miręs, kad dėl palikimo priėmimo nesikreipta ir paveldėjimo byla neužvesta, taip pat kad nėra duomenų apie tai, jog V. N. turtas buvo paveldėtas, teismas laikė, kad sutarčių šalių įpareigojimas grąžinti vieną kitai tai, ką jos yra gavusios pagal negaliojančius sandorius, negalės būti įvykdytas. Be to, Vilniaus apskrities viršininko administracija nėra sutarties, kurią pasirašė V. N. ir S. M., šalis. Teismas nurodė, kad, pripažinus iš dalies negaliojančiomis ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartis, 334 kv.m. žemės sklypo dalis tampa valstybės turtu, valdomu patikėjimo teise Vilniaus apskrities viršininko administracijos. Klausimas dėl šio sklypo pirkimo-pardavimo, jo nuosavybės teisių bus sprendžiamas iš naujo, o nuostolių atlyginimo I. M. klausimas turėtų būti sprendžiamas įstatyme nustatyta tvarka. Nustatęs, kad ieškovui nebuvo žinoma, jog namų valdos žemės sklypas, dėl kurio dalies įsigijimo jis buvo pateikęs prašymą, yra parduotas, kad ieškovas apie tai nebuvo informuotas ir jo prašymas nebuvo išnagrinėtas, teismas atmetė kaip nepagrįstus Vilniaus apskrities viršininko administracijos prieštaravimus dėl senaties termino praleidimo ir reikalavimą taikyti senatį. Pateikti į bylą dokumentai, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovas nepraleido senaties termino įsakymui ir sandoriams ginčyti. Pripažindamas nepagrįstais atsiliepimuose išdėstytus teiginius, kad teismas savo iniciatyva turėtų pripažinti negaliojančiais įsakymą ir sandorius dėl viso 1268 kv.m. ploto žemės sklypo pirkimo-pardavimo, teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo teisme, įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo ribas nustato bylos šalių suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas. Jeigu, nesant ieškinio reikalavimo, teismas imtų savo iniciatyva nagrinėti klausimus, dėl kurių nepareikštas ieškinys, teismo manymu, būtų pažeisti civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus m. savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-06-07 sprendimą dalyje, kurioje 1998-08-11 Valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartis bei 1998-10-21 pirkimo-pardavimo sutartis teismo iniciatyva nepripažinta negaliojančia visa apimtimi, bei dalyje, kurioje Vilniaus apskrities viršininko 1998-07-07 įsakymas Nr. 1967-01 teismo iniciatyva nepripažintas negaliojančiu visa apimtimi, bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti teismo iniciatyva 1998-08-11 Valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartį bei 1998-10-21 pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančiomis visa apimtimi, t.y. dėl viso 1268 kv.m. žemės sklypo pirkimo-pardavimo, bei teismo iniciatyva pripažinti Vilniaus apskrities viršininko 1998-07-07 įsakymą Nr. 1967-01 negaliojančiu visa apimtimi. Nurodo, jog 1998-08-11 sutartis pažeidžia imperatyvias teisės normas, yra niekinė ir negalioja visa apimtimi, dėl ko turėtų būti pripažinta negaliojančia ir 1998-10-21 pirkimo-pardavimo sutartis. Apelianto nuomone, teismas, nepripažindamas sandorių bei įsakymo negaliojančiais savo iniciatyva, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-06-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinio reikalavimus. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto objektai kaip turtiniai vienetai buvo suformuoti tik po 2002-05-21, situacija, kad žemės sklypas priklauso vienam statinio bendraturčiui, yra galima. Nurodo, jog sprendimas prieštarauja LR CPK 260 str., teisingumo ir protingumo principams, kadangi panaikinus pirkimo-pardavimo sutartis ir netaikius restitucijos, susidarė situacija, kad tenkintas ieškovo ieškinys, tačiau tariamai pažeista ieškovo teisė neatkurta ir neatsirado galimybės ją atkurti. Nurodo, jog daiktas, į kurį nukreipta restitucija yra S. M. įpėdinių žinioje. Apelianto nuomone, buvo visos sąlygos reikalavimui naikinti Vilniaus apskrities viršininko 1998-07-07 įsakymą Nr. 1967-01 dalyje dėl 334 kv.m. namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo V. N. taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytą 1 mėn. ieškinio senaties terminą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas R. L. prašo tenkinti Vilniaus m. savivaldybės administracijos apeliacinį skundą: panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-06-07 sprendimą toje dalyje, kurioje 1998-08-11 Valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartis bei 1998-10-21 pirkimo-pardavimo sutartis nepripažinta teismo iniciatyva negaliojančia visa apimtimi, bei toje dalyje, kurioje Vilniaus apskrities viršininko 1998-07-07 įsakymas Nr. 1967-01 teismo iniciatyva nepripažintas negaliojančiu visa apimtimi, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – teismo iniciatyva pripažinti visa apimtimi šiuos sandorius bei įsakymą; likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą; atmesti Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo iš dalies tenkinti Vilniaus m. savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir atmesti Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad buto (duomenys neskelbtini) savininkas turi teisę įsigyti žemės sklypo dalį gyvenamojo namo dalies (buto) eksploatacijai, nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiais Vilniaus apskrities viršininko 1998-07-07 įsakymą Nr. 1967-01, 1998-08-11 Valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartį bei 1998-10-21 pirkimo-pardavimo sutartį visa apimtimi. Nurodo, jog nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas šio termino nepraleido.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas VĮ Registrų centras prašo apeliacinius skundus nagrinėti teismo nuožiūra, kadangi, nors ir buvo patrauktas atsakovu, tačiau nėra ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, neturi tiesioginio suinteresuotumo dėl ginčo objekto.

Sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007-06-07 sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 1998-07-07 įsakymą Nr. 1967-01 dalyje dėl 334 k.m. namų valdos sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo V. N. bei 1998-08-11 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P0-01/98-16091 dalyje dėl 334 k.m. namų valdos sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo, pasirašytą Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir V. N., o taip pat pripažinti negaliojančia 1998-10-21 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 147-3693 dalyje dėl 334 k.m. namų valdos sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo, pasirašytą V. N. ir S. M. bei nusprendė panaikinti žemės sklypo 334 k.m. ploto teisinę registraciją, atliktą pagal pripažintas negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas minėtu sprendimu nusprendė netaikyti restitucijos, pripažinus, kad restitucija yra negalima. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007-10-29 nutartimi panaikino Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-06-07 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė R. L. ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-04-07 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2007-10-29 sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad ieškovo ginčijami įsakymai ir žemės sklypo perleidimo sandoriai gali būti palikti galioti tik ta apimtimi, kuria jie neviršija buto Nr. 1, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui priklausančios ginčo žemės sklypo dalies, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismui panaikinus tik tą ginčijamo įsakymo dalį ir pripažinus negaliojančiomis tik tas ginčijamų sandorių dalis, pagal kurias tuomečiam buto Nr. 1 savininkui buvo parduota ieškovui priklausanti ginčo žemės sklypo dalis, bei apeliacinės instancijos teismui priėmus iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą atmesti ieškinį, ši atsakovei I. M. priklausanti ginčo žemės sklypo dalis nustatyta (apskaičiuota) nebuvo. Teismas, pripažindamas, kad šios dalies nustatymas yra fakto klausimas, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (LR CPK 7 str. 1 d.), bei, spręsdamas dėl galimybės išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme buvimo, bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-07 nutartyje padarytas išvadas ir išaiškinimus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas negaliojančiu ieškovo ginčijamą įsakymą ir valstybinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tik toje dalyje, kurioje V. N. parduota ieškovui R. L. pagal jo turimo buto plotą priklausanti žemės sklypo dalis, priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi netinkamai taikė ir aiškino LR CK 1.78 str. 5 d. įtvirtintą teisės normą dėl niekinio sandorio negaliojimo teisinių pasekmių taikymo. Kaip nurodė kasacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje ex officio turėjo būti sprendžiamas ginčijamo įsakymo ir valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalies, kuriomis buvo viršyta V. N. priklausiusi išsipirkti žemės sklypo dalis, taip pat atitinkamos vėliau pasirašytos V. N. ir S. M. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančiomis klausimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija naikina Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-06-07 sprendimą kaip priimtą pažeidus LR CK 1.78 str. 5 d. įtvirtintą materialinės teisės normą (LR CPK 330 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą iš esmės, pripažįsta esant būtinumui, panaikinus apskųstą teismo sprendimą, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-04-07 nutartimi konstatavo galimybę atsakovei I. M. kaip S. M. paveldėtojai ir buto Nr. 1 savininkei priklausančią žemės sklypo dalį, kuri viršija butui tenkančią sklypo dalį, grąžinti valstybės dispozicijon. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad sklypo dalis, kurią I. M. įgijo neatlygintinai t.y. paveldėjimo būdu, gali būti iš jos išreikalauta. Byloje nustatyta, jog 1998-10-21 pirkimo-pardavimo sutarties (registro Nr. 14-3693) pagrindu V. N. 0,1268 ha ginčo žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), pardavė S. M., esančiam santuokoje su I. M., kurie abu tapo šio sklypo savininkais, valdančiais jį bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 2001-10-18 I. M. išduotas nuosavybės teisės liudijimas, patvirtinantis jos teisę į 1/2 šio žemės sklypo dalį (t.I, b.l. 44). 2000-06-28 mirus S. M. (t.I, b.l. 41), atsakovė I. M. paveldėjo jam priklausiusią kitą 1/2 šio žemės sklypo dalį 2001-10-18 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu (registro Nr. 8-9013) (t.I, b.l. 42) bei tapo viso žemės sklypo savininke. Minėta, kad neaktualus yra sąžiningo įgijėjo instituto taikymo klausimas išreikalaujant iš I. M. jos paveldėtą sklypo dalį. Tačiau iki nustatant valstybės dispozicijon grąžintinos sklypo dalies dydį, reikalinga spręsti, kuri šiuo metu atsakovei I. M. priklausančio sklypo dalis gali būti išreikalauta – paveldėta, įsigyta pirkimo-pardavimo sutartimi ar šių dalių dalys. Nutarus, kad reikalavimas gali būti nukreipiamas ir į atlygintinu sandoriu įgytą sklypo dalį, gali kilti ir sąžiningo įgijėjo klausimas. Be to, iš atsakovės I. M. jos paveldėta žemės sklypo dalis negali būti grąžinta valstybės dispozicijon neišsprendus klausimo dėl turto įgijimo pagrindo - 2001-10-18 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo (registro Nr. 8-9013) pripažinimo negaliojančiu. Pažymėtina taip pat, kad neteisėtai parduotos žemės grąžinimas valstybei yra tik dalinis iki sandorių buvusios teisinės padėties atstatymas, o kadangi mirus V. N. ir nesant jo teisių perėmėjų, visiškas visų sandorių dalyvių grąžinimas į pirmesnę teisinę padėtį (LR CK 1.80 str. 2 d. nustatyta restitucija) negalimas, spręstinas kompensacijos ar žalos atlyginimo klausimas, tame tarpe ir atsakovei I. M. pareiškiant atitinkamus reikalavimus. Visi šie bylos aspektai pirmosios instancijos teisme svarstyti nebuvo. Tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme paminėti klausimai negali būti sprendžiami, nes dėl jų nėra pasisakę nei apylinkės teismas, nei dalyvaujantys byloje asmenys (nėra apeliacijos objekto), o tai padarius būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją. Daroma išvada, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepilnai atskleista bylos esmė, neapsvarstyti esminiai jos aspektai, todėl, panaikinus skundžiamą sprendimą, byla perduodama nagrinėti iš naujo (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti (apskaičiuoti) I. M. kaip buto Nr. 1 savininkei priklausančią ginčo žemės sklypo dalį bei atitinkamai išspręsti tą dalį viršijančių ieškovo ginčijamų įsakymų ir žemės sklypo perleidimo sandorių galiojimo klausimą, o taip pat, vadovaujantis LR CK 1.80 str., 4.96, 6. 145-6.153 str., spręsti restitucijos klausimą, nustatant, kokio dydžio ginčo žemės sklypo dalis nagrinėjamu atveju išreikalautina valstybės dispozicijon. Tai pat svarstytina, ar tikslinga taikyti LR CPK 161 str. ir pasiūlyti atsakovei I. M. pasirūpinti tinkamu atstovavimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

nutarė:

Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjos Rasa GudžiūnienėVirginija Volskienė