- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-10
- Bylos Nr.
- M1-1740-668/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-013-67-13-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- R. V.
- Nukentėjusysis
- S. V.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, kaltinamajam R. V., gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiajai S. V., teismo ekspertui – psichiatrui Sigitui Simanauskui, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo
R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis,
už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d., 286 str., 290 str., padarymą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. 2013-11-10 apie 12.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, sudavė rankomis savo šeimos narei – sutuoktinei S. V. ne mažiau kaip du kartus į nugaros ir sprando sritis, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu į veido sritį, padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kaktoje, kairiame žande, viršutinėje lūpoje, juosmenyje, kastinę žaizdą, kraujosruvą liežuvyje, muštinę žaizdą ir pogleivio kraujosruvą viršutinėje lūpoje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė S. V. sveikatą.
Be to, jis 2013-11-10 apie 13.50 val. bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, plūsdamas necenzūriniais bei kitais įžeidžiančiais žodžiais, įžeidė savo pareigas einančius, pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvykusius, policijos pareigūnus - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulį S. V. ir vyresnįjį patrulį Č. S. J., tyčia metė atpjautos dešros gabalą į Č. S. J., juo pataikydamas į kairiąją viršugalvio pusę, mosikavo rankomis imituodamas smūgius, smūgiavo ranka S. V. į veido sritį, tačiau S. V. pasitraukęs smūgio išvengė, metė nešiojamą kompiuterį bei spausdintuvą į Č. S. J. galvos pusę, tačiau Č. S. J. pasitraukęs smūgių išvengė, į pareigūnus mėtė daiktus buvusius ant stalo, vertė stalą link S. V. ir Č. S. J., tačiau pasitraukdami pareigūnai smūgių išvengė, tokiais veiksmais, grasindamas tuoj pat panaudoti bei panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems policijos pareigūnams Č. S. J. bei S. V..
Be to, jis 2014-01-07 apie 13.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia sudavė vieną kartą ranka į galvos sritį šeimos nariui sūnui M. V., gim. 2008 m., ir tyčia ranka sudavė vieną kartą į galvos sritį mažamečiui D. R., gim. 2006 m., taip mušdamas jiems sukėlė fizinį skausmą.
Dėl 2013-11-10 įvykio.
Kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino, tačiau teigė, kad į policininkus mėtydamas daiktus nenorėjo pataikyti, juos mėtė, kad užtvertų kelią ir jo neišvežtų iš namų. Parodė, kad jo žmona S. V. paprašė 5 Lt kortelės papildymui. Jo žiniomis ji daugiau pinigų neturėjo. Kai grįžo, vaikai turėjo po čiulpinuką, paklausus iš kur jie gavo, neatsakė, tada čiulpinukus jis atėmė ir išmetė, nes pagalvojo, kad juos pavogė. Jis jiems nesudavė, o bakstelėjo pamokydamas, kad nevogtų. Taip pat atsimena, kad besiaiškinant santykius sudavė žmonai vieną smūgį į veidą, po akimi liko mėlynė. Pasibaigus konfliktui ir jiems valgant, atvyko jo mama ir norėjo pasiimti su savimi jo sūnų, tačiau jis neleido, nes jį norėjo pats vežtis į Batniavą. Mama jam pradėjo priekaištauti, jis jai liepė nesikišti ir ji išėjo, o po kurio laiko, netikėtai įėjo stambūs policininkai, vienas paėmė peilį, tada nieko neklausę ir nepasakę jam papurškė dujų. Jis pradėjo gintis, mosikuoti, paskui pasislėpė, policininkai panaudojo elektrošoką, jam skaudėjo, todėl pradėjo mėtyti daiktus, kad jie neprieitų. Apvertus stalą, jie nustojo vartoti elektrošoką ir jis išbėgo į virtuvę, atidarė langą, nes bute buvo pripurkšta daug dujų. Kai policininkai atėjo į virtuvę, jis pats leido uždėti antrankius. Pripažino, kad galėjo vartoti necenzūrinius, policininkus įžeidžiančius žodžius, bet tiksliai neatsimena. Taip pat parodė, kad jis gydosi ambulatoriškai, vaistus geria nuo 2000 m. ir lankosi Pakaunės centre reguliariai. Ligoninėje nebuvo jau 10 metų. Jo būsena stabili, jaučiasi gerai, mano, kad yra normalus. Atsiprašė žmonos, vaikų, teismo. Teigia, kad taip įvyko, nes buvo nustojęs vartoti vaistus dėl skrandžio ir padarė išvadą, kad jam pastoviai juos reikia vartoti.
Nukentėjusioji S. V. teismo posėdyje atsisakė duoti parodymus, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-11-10 apie 10 val. namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, jos sutuoktinis R. V. ėmė kelti konfliktą, ją užgauliodamas necenzūriniais žodžiais, priekaištauti dėl vaikų auklėjimo. Apie 12.30 val., bešildant vaikui maistą, R. V. sudavė delnu kelis kartus per nugarą ir sprandą, kumščiu tris kartus į kairę ir dešinę veido pusę, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Atvykus policijos pareigūnams, ji girdėjo kambaryje grumtynių garsus ir suprato, kad R. V. priešinosi sulaikomas (b. l. 19).
Nukentėjusieji S. V. ir Č. S. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-11-10 jie dirbo radijo šaukiniu „422“, apie 13.50 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą nuvykti (duomenys neskelbtini), Kaune, dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus, juos pasitiko R. V., kuri paaiškino, kad jos sūnus R. V. smurtauja mušdamas savo žmoną S. V.. Nuėjus į minėtą butą, duris atidarė S. V., ant jos veido matėsi po dešine akim kraujosruva, daugiau matomų sužalojimų nebuvo, kuri paaiškino, kad ją sumušė jos vyras R. V., būdamas psichinis ligonis, rankomis, kumščiu, sudavė į veidą ir į sprandą. Įėję į butą, kambaryje matė sėdintį ant sofos priešais staliuką ir valgantį R. V.. Vyresniajam patruliui Č. S. J. priėjus prie jo ir paklausus: kas čia atsitiko?, - jis pradėjo plūstis necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, Č. S. J. pasakius nusiraminti, R. V. nuo stalo paėmė atpjautos dešros gabalą ir metė Č. S. J. į galvą. Č. S. J. pasakė: apsiraminkit, nes bus panaudotos spec. priemonės ir fizinė prievarta. Tada R. V. pasilenkė prie lovos apačios, šaukdamas įžeidžiais žodžiais ir grasindamas užmušti, o atsistojęs rankos mostu S. V. bandė suduoti į veido sritį, tačiau smūgio išvengė atsitraukdamas. Po to R. V. paėmė nuo stalo ant jo buvusį nešiojamą kompiuterį ir metė jį į Č. S. J. galvos pusę, tačiau pasilenkus ir taip išvengus smūgio, kompiuteris nukrito ant žemės. Tada R. V. pagriebė nuo stalo spausdintuvą, metė į pareigūnus, taip pat pradėjo mėtyti į juos kitus ant stalo buvusius daiktus, tačiau jie smūgių išvengė. Č. S. J. sušukus liautis, bus panaudotas elektrošokas. R. V. griebė rašomąjį stalą ir vertė į pareigūnų pusę, po ko Č. S. J. iššovė iš elektroimpulsinio prietaiso „TasserX26“. R. V. vėl rėkdamas grasino užmušti bei keikėsi įžeidžiančiais žodžiais, po ko jam buvo uždėti antrankiai (b. l. 23, 24, 27, 28).
Liudytoja R. V. parodė, kad jos sūnus R. V. turi psichikos sutrikimų, prieš 8 metus gydėsi Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje. 2013-11-10 apie 13.05 val. paskambinusi marti S. V. pasakė, kad R. V. ėmė siautėti, gąsdinti vaikus. 13.20 val. atvykusi pas sūnų, gyvenantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pamatė sumuštą marčią S. V. ir išsigandusius vaikus, matė kaip jos sūnus R. V. siautėjo (užėjus psichikos priepuoliui), liepė nešdintis lauk, išvijo iš namų. Ji iškvietė policiją, atvykus policijos pareigūnams, kambaryje girdėjo grumtynių garsus tarp R. V. ir policijos pareigūnų (b.l.22).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 5-12).
VTMT prie LR TM Kauno sk. specialisto išvada 2013-11-11 Nr. G2920/13 (02) S. V. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kaktoje, kairiame žande, viršutinėje lūpoje, juosmenyje, kastinė žaizda ir kraujosruva liežuvyje, muštinė žaizda ir pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 32).
Dėl 2014-01-07 įvykio.
Nukentėjusysis D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su mama, broliu, sese ir tėčiu. Tėtis R. dažnai muša mamą. Prisimena, kad kai tėtis mušė mamą, jai bėgo kraujas iš nosies ir buvo sužalota prie dešinės akies. Tada buvo atvažiavusi močiutė, kuri gynė mamą, o tėtis jai pasakė, kad ji nesikištų, nes čia jų reikalai. Paskui atvažiavo policininkai ir išsivežė tėtį. Jis kurį laiką gulėjo ligoninėje ir namuose buvo ramu. O kai tėtis grįžo iš ligoninės, mama jam ir broliui nupirko saldainių – čiulpinukų. Kai tėtis pamatė, kad jie su broliu Modestu juos valgo, pasakė, kad juos pavogė ir išmetė čiulpinukus į šiukšlių dėžę. Jis pasakė, kad juos nupirko mama, tada tėtis ranka sudavė jam per galvą, jam skaudėjo. Vakare, jis norėjo žiūrėti filmukus, bet tėtis leido tik broliui, o jam sudavė diržu per dešinės kojos kelį, jam skaudėjo ir buvo mėlynė. Apie tai, kad tėtis jį mušė, jis pasakė mamai (b. l. 19).
Liudytoja S. V. teismo posėdyje atsisakė duoti parodymus, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po 2013-11-10 įvykio, jos vyras R. V. buvo gydomas Marių psichiatrinėje ligoninėje 1 mėnesį ir grįžo į namus 2013-12-09, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Anksčiau namuose didelių konfliktų nebūdavo, tik buitiniai, sprendžiant vaikų auklėjimo klausimus. R. V. iki 2013-11-10 nei prieš mane, nei vaikus nesmurtaudavo, mes sutardavome gerai. Paskirtus vaistus sutuoktinis turėjo naudoti iki 2014-01-07, tačiau paskirtu laiku į gydymo įstaigą nenuvyko. Jau nuo 2013-12-30 jis tapo irzlesnis, nuolat priekaištaudavo dėl netinkamai prižiūrimų mažamečių vaikų. 2014-01-07 apie 13.00 val. ji su sūnumis D. R. bei M. V. grįžo iš parduotuvės, kur vaikams nupirko saldainių. Sutuoktinis, pamatęs, kad vaikai valgo saldainius – čiulpinukus, supyko, ir, pasakęs, kad jie juos pavogė, atėmė ir išmetė į šiukšliadėžę. Ji pasakė Ruslanui, kad jis neteisus ir eidama link kito kambario, pamatė, kad Ruslan sudavė rankos plaštaka Modestui per dešinės pusės veidą kaktos srityje, nuo ko jis pradėjo verkti. Paskui sutuoktinis jų sūnų Modestą išsivedė, o ji atėjusi į kambarį rado verkiantį Domą, paklausus kas atsitiko, jis atsakė, kad jam tėtis ranka sudavė per galvą ir jam skauda, ji viršugalvyje užčiuopė mažą gumbą. Ji apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, nes buvo išsigandusi dėl jo elgesio (b. l. 15).
Ekspertas Sigitas Simanauskas parodė, kad R. V. paskutinį kartą buvo gydomas 2005 m. Po 2013-11-10 įvykio buvo paimtas iš buto, kuriame gyvena, dėl smurto artimoje aplinkoje nuvežtas į areštinę. Tačiau dėl neadekvataus elgesio atvežtas į Kauno psichiatrinę ligoninę, R. V. buvo apsunkinto kontakto, neadekvatus, todėl nukreiptas gydymui į Marių psichiatrinę ligoninę. Tuo metu jis buvo neramus, nenuoseklus, padriko mastymo, buvo psichozinis sutrikimas, kuris yra laikino pobūdžio ir praeina. Praėjus tokiai jo būsenai, buvo išrašytas iš ligoninės 2013-12-22, ir iki 2014-01-07 turėjo vartoti medikamentus, tačiau jų nevartojo, pradėjo smurtą prieš vaikus. Todėl palaiko išvadą, kurioje nurodoma, kad R. V. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, jam reikalingas ambulatorinio režimo taikymas, gydymas ir stebėjimas, įvykus pakitimams, būtų galima keisti ir priemones. Rekomenduoja skirti priverčiamąsias medicinos pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis - Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centre.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos aktu Nr.83TPK-100/2014 nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu R. V. konstatuojamas psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Nusikaltimo padarymo metu 2014-01-07 R. V. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu R. V. negali suprasti su juo atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų esmės, su juo negali būti atliekami tyrimo veiksmai. R. V. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis (Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centre). (b.l.82)
Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad R. V. smurtavo artimoje aplinkoje, savo sutuoktinei S. V. nežymiai sutrikdydamas sveikatą bei smurtaudamas prieš mažamečius vaikus, sukėlė jiems fizinį skausmą, be to jis pasipriešino pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvykusiems policijos pareigūnams, mėtydamas į juos įvairius daiktus, mėgindamas suduoti smūgius, bei plūsdamas necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, įžeidė savo pareigas einančius, policijos pareigūnus - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulį S. V. ir vyresnįjį patrulį Č. S. J., t. y. padarė įstatymu uždraustas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d., 286 str., 290 str.
Kadangi R. V., darydamas įstatymo uždraustas veikas, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jis pripažintinas nepakaltinamu (Lietuvos Respublikos BK 17 str. 1 d.). Asmuo, teismo pripažintinas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. R. V., vadovaujantis teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada bei teismo posėdžio metu duota teismo psichiatro eksperto rekomendacija, būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centre (Lietuvos Respublikos BK 17 str. 2 d., 98 str. 1 d. 1 p., BPK 403 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 1 p.).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 401-404 str., teismas
nutarė:
Pripažinti, kad R. V., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d., 286 str., 290 str. ir taikyti R. V. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centre.
Kardomosios priemonės neskirti.
Nutartis per 20 dienų (asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo ir prokuroro) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Kauno apylinkės teismą.