- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-09
- Bylos Nr.
- 1-48-844/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-49-1-00213-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas
- Kaltinamasis
- E. M.
- Civilinis ieškovas
- R. B., A. K.
- Nukentėjusysis
- J. P.
- Advokatai
- Jonas Ramanauskas
Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Anželikai Čirkovai, dalyvaujant vertėjai Nadeždai Gruzdevai, prokurorui Genadijui Jefimovui, kaltinamajam E. M., jo gynėjui advokatui Jonui Ramanauskui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. B., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K., nukentėjusiajai J. P., viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (šiuo metu gydomas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, esančioje Vytauto g. Nr. 47, Rokiškyje) teistas:
2003-05-20 teistas Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.; 2003-10-27 teistas Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str., 178 str. 4 d.; 2003-10-28 teistas Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d.; 2004-03-22 Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 259 str. 2 d.; 2007-06-01 Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., 258 str. 2 d.; 2009-10-14 Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. (pripažintas nepakaltinamu); 2010-04-20 Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 233 str. 1 d. (pripažintas nepakaltinamu).
Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., 245 str..
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M., 2013 m. birželio 13 d., laikotarpyje nuo 19 val. 00 min. iki 24 val. 00 min., tiksliau nenustatytu laiku, svečiuodamasis pas nukentėjusįjį A. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš minėto buto pagrobė A. K. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „ASUS ?55?“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 1428 Lt (413,58 Eur) vertės, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. K. padarė 413,58 Eur turtinę žalą,
tai yra E. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d..
E. M., 2013 m. rugpjūčio 24 d., apie 18 val. 47 min., tiksliau nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), aštunto aukšto bendrame koridoriuje, vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam R. B. į pilvą ir į apatinį žandikaulį, dėl ko R. B. buvo padaryti durtiniai - pjautiniai veido ir pilvo sienos sužalojimai, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą,
tai yra E. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d..
E. M., 2014 m. vasario 13 d., apie 23 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, du kartus kumščiu trenkė savo šeimos nariui-sugyventinei J. P. į galvą ir vieną kartą trenkė jai į juosmenį ir taip ją mušdamas sukėlė J. P. fizinį skausmą,
tai yra E. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d..
Žemesnės instancijos teismas
E. M., nevykdė 2014-02-17 Visagino miesto apylinkės teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nes šiuo sprendimu jam, remiantis Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, buvo paskirta smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonė-įpareigojimas laikinai, iki tyrimo ir nagrinėjimo pabaigos, išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie J. P., nebendrauti su ja ir neieškoti ryšių su ja, tačiau jis 2014-02-28, apie 17 val., atėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jame buvo ir bendravo su savo sugyventine J. P.,
tai yra E. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 str..
Kaltinamasis E. M. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jam kaltinimas yra aiškus, kaltinamojo akto nuorašą yra gavęs. Kaltu prisipažįstu iš dalies, nes R. B. pats užšoko ant jo rankoje laikyto peilio. Sutinka, kad pavogė kompiuterį, sumušė savo sugyventinę J. P. ir kad nevykdė 2014-02-17, Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi jam skirtų įpareigojimų.
Paaiškino, kad 2013 m. birželio 13 d., buvo pas savo pažįstamą A. K. namuose ir ten vartojo alkoholinius gėrimus. Jis tuo metu turtėjo 200 litų, kuriuos jam buvo davusi motina. Savo motinai buvo sakęs, kad nori pirkti kompiuterį. Žinojo, kad A. K. turi nešiojamąjį kompiuterį. E. M. norėjo nugirdyti A. K. ir pavogti iš jo kompiuterį. Pas A. K. namuose buvo visą dieną. Be jo, pas A. K. buvo jo sugyventinė J. P., jo pažįstamas pravarde (duomenys neskelbtini) E. M. prašė A. K. parduoti jam kompiuterį, tačiau šis nesutiko. Dar sakė, kad pagalvos apie jo pasiūlymą. Tada jis nuėjo paėmė kompiuterį ir jį nusinešė į namus. A. K. buvo neblaivus. Benešdamas kompiuterį į namus, jį numetė ant žemės. Dėl to kompiuteris sugedo. Vėliau tą kompiuterį pardavė Vilniaus mieste, gatvėje, nepažįstamam žmogui už 300 litų (86,88 Eur). Su civiliniu ieškiniu sutinka, ir mano, kad jį reikia tenkinti.
Parodė, kad jis 2013 metais rugpjūčio mėnesį gyveno kartu su J. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad tuo metu pas jį buvo atvažiavusi jo sesuo, buvo motina ir jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. E. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. R. B. jis pažinojo, nes jis gyveno su J. P. drauge, ir būdavo, kad jie bendraudavo. Jis su savo drauge taip pat gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). R. B. jam pradėjo skambinti ir sakyti, jog J. P. nebenori su juo gyventi. Dėl to E. M. supyko ir nuėjo į R. B. butą. Ten taip pat buvo ir J. P.. Išeidamas iš savo buto, E. M. paėmė virtuvinį peilį, nes mano, kad vyrai turi aiškintis santykius su peiliais, lazdomis, muštis, o ne kalbėtis. Į R. B. ir jo draugės butą jo neįleido. E. M. stovėjo koridoriuje su peiliu rankoje, kai netrukus iš kažkur atėjo R. B. ir pats puldamas muštis užšoko ant E. M. rankoje laikomo peilio. Peilis įsimigo į R. B. šoną. Tada E. M. ištraukė peilį ir ta pačia ranka, kurioje laikė ir peilį, trenkė R. B. į veidą. Tikriausiai tada ir sužalojo peiliu R. B. veidą. Viskas vyko minėto namo bendrame koridoriuje, prie R. B. ir jo draugės buto. Mano, kad R. B. ieškinys neturėtų būti tenkinamas visiškai. Nes jo suma didelė. Jis R. B. invalidu nepadarė, todėl R. B. turėtų būti priteista mažesnė suma negu jis prašo, todėl su jo ieškiniu E. M. sutinka iš dalies.
Parodė, kad 2013-2014 metais jis gyveno su J. P.. Jie gyveno jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jų santykiai buvo kaip sutuoktinių. 2014 metų vasario mėnesį mirė jo tėvas. Jis dėl to išgyveno. Atsimena, kad 2014 metų vasario 13 dieną jis buvo namuose. Buvo blaivus. J. P. buvo kažkur išėjusi ir jau vėlyvą vakare sugrįžo namo neblaivi. Ji toks J. P. elgesys sunervino, todėl jis ranka trenkė jai vieną kartą į galvą ir vieną kartą į juosmenį. Atsimena, kad ji nugriuvo. Tai darė norėdamas ją pamokyti. Tai buvo vienintelis atvejis kada jis ją mušė. Atsimena, kad dėl sumušimo J. P. verkė ir iškvietė policiją, bei parašė pareiškimą. Jis vėliau atsiprašė J. P.. Atsimena, kad dėl to vyko ikiteisminis tyrimas ir teismas jam buvo uždraudęs bendrauti su J. P. ir negyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis tokį teismo draudimą žinojo, tačiau gyvenant be J. P. jam buvo liūdna ir jis norėjo ją pamatyti, pasikalbėti, todėl nueidavo pas ją, nors tai daryti jam ir buvo draudžiama. Atsimena, kad būnant bute su J. P. atėjo policijos pareigūnai ir pamatė, kad jis nevykdo teismo įpareigojimo nebendrauti su J. P.. Supratęs, kad į butą atėjo policijos pareigūnai ir nenorėdamas, kad jie jį pamatytų, jis pasislėpė lovoje po paklode, tačiau policijos pareigūnai jį ten surado. Supranta, kad elgėsi negerai, tačiau jis norėjo susitaikyti su J. P., nors žinojo, kad prie jos jam negalima prisiartinti. Tokį savo elgesį vertina blogai. Supranta, kad nevykdė teismo įpareigojimų. Tai buvo tuo metu, kaip ir yra nurodyta jo kaltinime.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. M. dalinio pripažinimo, jo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo visiškai taip pat įrodyta:
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. B. parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. B. parodė, kad jis 2013 metų rugpjūčio mėnesį kartu su savo drauge L. G. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tame name gyveno ir E. M. su savo drauge J. P.. Būdavo, kad jie bendraudavo tarpusavyje. Atsimena, kad jis su L. G. vėlai sugrįžo į namus, kai netrukus pas juos atėjo J. P. su motina A. P. ir pasakė, kad E. M. yra agresyvus ir jos jo bijo, todėl jie jas pakvietė į savo kambarį. Atsimena, kad E. M. buvo atėjęs prie jo kambario durų ir prašė, kad jis pakviestų J. P., tačiau R. B. jos nekvietė pasakydamas E. M., kad jos nėra. Tada E. M. pasakė, kad jeigu ji neateis į namus, tai bus blogai. Tai pasakę E. M. išėjo. R. B. taip pat išėjo iš buto ir nuėjo lyg ir į lauką. Tiksliai neatsimena kur. Netrukus jam paskambino jo draugė L. G. ir pasakė, jog E. M. prie jų buto stovi su dviem peiliais rankose ir klausia, kas pirmas ant jų šoks. Supratęs, kad moterys yra pavojuje R. B. atbėgo prie savo buto durų. Kada atbėgo prie durų matė koridoriuje stovintį E. M. ir pradėjo eiti link jo. Tuo metu jo rankose peilių nepastebėjo. Kada jis pradėjo eiti link E. M. šis jam peiliu įdūrė į kairį šoną ir pabėgo. Atsimena, kad dėl to jis atsigulė ant grindų, nes labai smarkiai bėgo kraujas. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jis buvo nuvežtas į ligoninę. Ten jam sutvarkė žaizdą ir paleido. Atsimena, kad tuo metu E. M. buvo agresyvus. R. B. net nespėjo sureaguoti, kada E. M. jam dūrė peiliu, nes tokio E. M. elgesio nesitikėjo. Palaiko savo civilinį ieškinį, nes jam buvo sukeltas fizinis skausmas, liko randas, buvo išsigandęs, patyrė stresą, negalėjo miegoti, pirko ir gėrė vaistus. Jis patyrė tik fizinę ir neturtinę žalą. Turtinė žala jam nebuvo padarytą. Dar prisiminė, kad E. M. jam tuo metu sužalojo peiliu ir veidą, tačiau žaizda buvo negili, tik įbrėžimas. R. B. dar paminėjo, kad jis nesakė E. M., kur yra J. P., nes ją norėjo apginti nuo jo, ir žino, kad jis prieš ją smurtavo ne vieną kartą. J. P. jau ir anksčiau yra prašiusi jo pagalbos padėti apsiginti jai nuo E. M.. Palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu. A. K. parodė, kad jis pažįsta E. M. su juo yra bendravęs. Jis yra buvęs pas jį svečiuose. Tikslios datos neatsimena, tačiau tai galėjo būti 2013 metų birželio 13 dieną, pas jį namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), svečiavosi E. M., jo draugė J. P. ir jos motina A. P., bei dar vienas vyras. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. A. K. motina A. K. jam buvo padovanojusi nešiojamąjį kompiuterį „ASUS“, kurį jis laikė savo namuose. Kompiuteris buvo naujas ir laikomas krepšyje. Kompiuterį jis buvo įjungęs tik keletą kartų, kai reikėdavo pasinaudoti internetu. Žino, kad kompiuteris tuo metu kainavo 1428 Lt (413,58 Eur). Kada jo namuose buvo E. M. jis neprašė jo parduoti kompiuterio ir apie tai jie net nesikalbėjo. Tuo metu jis buvo neblaivus, nematė, kada E. M. išnešė kompiuterį ir jo buto. Kompiuterio vagystę pastebėjo jo motina. Tai buvo praėjus kažkur dviem savaitėms po E. M. apsilankymo jo namuose. Atsimena, kad kompiuterio dėklas buvo likęs, o kompiuterio nebebuvo. Suprato, kad kompiuterį pavogė kažkas iš tų žmonių, kurie pas jį svečiavosi nurodytomis aplinkybėmis. Apie kompiuterio vagystę pranešė policijai. Vėliau jo pažįstamas jam pasakė, kad jo kompiuterį turi E. M.. Tai sužinojęs A. K. buvo nuėjęs pas E. M. ir prašė jo atiduoti kompiuterį, tačiau E. M. jį išvarė ir kompiuterio negrąžino. Šiuo metu jo motina yra mirusi. Kadangi kompiuteris yra jo todėl jis ir yra civilinis ieškovas, ir nusikaltimu jam yra padaryta turtinė žala. Jis savo civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.
Nukentėjusiosios J. P. parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu. J. P. parodė, kad ji atsimena, jog 2013 metų vasarą, ji jos draugas E. M., jos motina A. P. buvo pas A. K. namuose. Jie ten vartojo alkoholinius gėrimus. Atsimena, kad E. M. norėjo nusipirkti iš A. K. kompiuterį. Kada A. K. nuėjo į buto koridorių E. M. paėmė jo kompiuterį. A. K. to nematė. J. P. sakė E. M., kad šis kompiuterio neimtų, tačiau jis jos neklausė. Kada E. M. paėmė kompiuterį, ji su motina ir E. išėjo į namus. Ji prašė E. M., kad šis grąžintų A. K. kompiuterį, tačiau to jis nepadarė. Atsimena, kad A. K. buvo atėjęs pas juos į namus ir prašė, kad E. M. atiduotų jam kompiuterį, tačiau E. M. jį išvarė ir kompiuterio negrąžino. Atsimena, kad ji su E. M. važiavo į Vilnių pas J. F., nes jis ten tuo metu gyveno. E. M. į Vilnių vežėsi ir iš A. K. paimtą kompiuterį, nes tą kompiuterį norėjo parduoti. Ji nežino ar Vilniuje E. M. pardavė kompiuterį, tačiau iš Vilniaus į Visaginą jie sugrįžo jau be kompiuterio. Kam E. M. galėjo parduoti kompiuterį ji nežino.
J. P. taip pat parodė, kad tai galėjo būti 2013 metų rugpjūtį, tikslios datos ji neatsimena, jis su E. M. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tą vakarą jos draugė L. G. ją pakvietė pas save į svečius. Jos draugė L. G. su draugu R. B. gyveno tame pačiame name, tik keliais aukštais aukščiau. E. M. jos neleido į svečius, tačiau ji vis tiek išėjo pas Liudmilą. E. jai skambino, liepė eiti namo, tačiau ji nėjo. Žino, kad E. buvo atėjęs prie L. G. ir R. B. buto durų ir prašė, kad jie pakviestų ją, tačiau draugai ją užstojo ir neleido E. M. bendrauti su ja. Dėl E. M. buvo labai supykęs. Ji pati nematė, tačiau draugai jai pasakojo, kad tuo metu E. M. peiliu dūrė R. B.. Sakė, kad buvo daug kraujo. Pačio įvykio ji nematė, apie jį papasakojo tik draugai. Jie pasakė, kad E. M. sužalojo R. B.. Kada ji išėjo iš buto į koridorių matė tik R. B., o E. M. jau nebuvo. Ji bijojo E. M., nes jis ją dažnai mušdavo, todėl ji ir slėpdavosi nuo jo pas kaimynus. Draugai apie tokį E. M. elgesį su ja žinojo. J. P. patvirtino, kad peilis, kuris yra laikomas kaip daiktinis įrodymas byloje, yra iš jų namų. Kada E. M. sužalojo R. B., jis tą dieną buvo neblaivus, agresyvus. Ji net bijojo eiti namo.
Duodama parodymus apie jos sumušimą ir apie E. M. teismo sprendimo nevykdymo, J. P. parodė, kad 2014-02-13, pas ją namuose buvo jos draugė L. G.. Su ja ji vartojo alkoholinius gėrimus, buvo nuo jų apsvaigusi. Namuose buvo ir E. M., tačiau jis su jomis nesėdėjo, sakė, kad nori miego. J. P. jam pasakė, kad jis eitų į savo kambarį ir miegotų. Atsimena, kad buvo jau vakaras, kažkur apie 23 val.. E. M. vaikščiojo po kambarį pirmyn-atgal. Nervavosi. Netrukus L. G. išėjo į namus. Tada E. M. jai pasakė, kad ji eitų miegoti. J. P. jam atsakė, kad ji neis miegoti. Tada jis atsisėdo šalia jos ir ranka trenkė jai į veidą, į šoną. Jai labai skaudėjo. Ji iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Ji bijojo E. M.. E. M. užrakino buto duris, nes nenorėjo, kad į butą įeitų policijos pareigūnai. E. M. turėjo buto raktus ir jais neatrakino buto durų. Policijos pareigūnai išlaužė buto duris ir įėjo į butą. Kada policijos pareigūnai laužė duris, E. M. juokėsi. Kada policijos pareigūnai užėjo į butą E. M. sėdėjo ant lovos. Jie išvedė jį iš buto. J. P. parodė, kad šoną jai labai ilgai skaudėjo, nes jis jai labai stipriai į jį trenkė. Taip stipriai jai trenkė pirmą kartą. Anksčiau kartais trinkteldavo jai per galvą, tačiau nelabai stipriai. Po šio įvykio ji dar labiau pradėjo jo bijoti. Su juo ji gyveno kaip šeima apie 11 mėnesių.
Po jos sumušimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir teismas įpareigojo E. M. išsikelti iš jų buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su ja, tačiau ir po teismo nutarties E. M. atėjo į butą ir jie kartu toliau gyveno jame. Ji jo nekvietė į butą, jis pats atėjo. Ji žinojo, kad jis neturi teisės gyventi su ja. Atsimena, kad į butą buvo atėję policijos pareigūnai ir pamatė E. M. bute. Tuo metu bute buvo ir jos motina. Nors jiems ir nebuvo galima būti kartu, tačiau kada E. M. atėjo pas ją, ji jį priėmė, vaišino arbata. Jis nakvojo pas ją. Tuo metu ant jo nepyko. Dėl jos sumušimo ji pyksta ir jam neatleidžia. Su juo kartu gyventi nenori. Jokių jam pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytojos A. P. parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu. A. P. parodė, kad E. M. yra jos dukters J. P. buvęs sugyventinis. Ji pažįsta R. B., A. K.. Kai buvo sužalotas R. B. jis nežino. Apie tai jai tik pasakojo L. G.. Datų neatsimena. Atsimena tik tai, kad jis buvo su dukra, E. M. bute pas A. K.. Ten vartojo alkoholinius gėrimus. Matė, kaip iš buto netikėtai išbėgo E. M.. Kada sugrįžo į namus, namuose pamatė kompiuterį. Ji sakė E. M., kad šis grąžintų kompiuterį A. K., tačiau E. M. atsakė, jog tegul kompiuteris būna. Daugiau apie tą kompiuterį ji nieko nežino. A. K. jos nieko neklausė apie kompiuterį. Jai žinoma, kad E. M. mušė jos dukrą. Dukra jai pasakojo, kad ją sumušė E. M. ir ji kreipėsi į gydytojus. Daugiau apie dukros sumušimą ir atliktą ikiteisminį tyrimą ji nieko nežino. Po to, kai E. M. ją sumušė, ji su juo nesusitikinėjo.
Liudytojos L. G. parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu. L. G. parodė, kad J. P. jos draugė, o E. M. yra buvęs jos draugas. Ji gyveno su R. B. tame pačiame name, kaip ir J. P. su E. M.. Jie visi tarpusavyje bendravo. Atsimena, kad 2013 metais vasarą šventė kažkieno gimtadienį, ir nutarė eiti į mišką švęsti. A. P. ir J. P. buvo pas ją ir R. B. užrakintos bute, nes bijo E. M.. Sakė, kad E. M. jai skambino, grasino. Tada ji su draugais nutarė grįžti namo. Namuose toliau šventė gimtadienį. Atsimena, kad į jos buto duris pradėjo belstis E. M.. Ji atidarė duris ir pamatė, kad koridoriuje stovi E. M. ir rankose laikė du peilius. Jis pasakė, kas šoks ant peilių. L. G. pradėjo rėkti. Tada prie jos atbėgo R. B.. L. G. nesuprato kaip viskas įvyko, tačiau pamatė, kad R. B. sėdi koridoriuje ant žemės kruvinas. Buvo iškviesta greitoji pagalba. Kitą dieną paskambino E. M. mama ir norėjo pasikalbėti su ja J. P.. E. M. mama siūlė pinigus, prašė atsiimti pareiškimą iš policijos. Žino, kad J. P. bijojo E. M.. Ir tą dieną, kada buvo sužalotas R. B., J. P. buvo jos namuose, nes bijojo E. M.. Atsimena, kad po sužalojimo R. B. jautėsi blogai, gėrė vaistus, negalėjo vaikščioti. Žino, kad E. M. namuose yra sumušęs J. P., po to, kada ji išėjo namo iš jų buto. Žino, kad po sumušimo J. P. skaudėjo šoną, nes į jį trenkė E. M..
Liudytojo J. F. parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu. J. F. parodė, kad jis pažįsta E. M., nes jis yra buvęs jo krikšto dukters J. P. sugyventinis. Tikslios datos neatsimena, tačiau tai galėjo būti 2013 metais vasarą, jam paskambino J. P. ir paklausė ar gali atvažiuoti pasisvečiuoti pas jį. Jis tuo metu gyveno Vilniuje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis jai pasakė, kad gali. J. P. pas jį atvažiavo kartu su E. M.. Atsimena, kad E. M. turėjo su savimi nešiojamąjį kompiuterį. Jie gyveno jo bute. Su jais jis beveik nebendravo, nes išvažiuodavo į darbą, o jie pasilikdavo namuose. Pas jį jie gyveno kažkur savaitę. Vieną vakarą, kada jis sugrįžo iš darbo, pastebėjo, kad E. M. jau neturi kompiuterio. Jis paklausė E. M., kur yra kompiuteris. Jis atsakė, kad kompiuterį pardavė. Daugiau nieko negali pasakyti.
Liudytojo A. G. parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu. A. G. parodė, kad E. M. pažįsta tiek, kiek tai susiję su jo darbu. Nurodė, kad jis dirba Visagino PK tyrėju. Atsimena, kad buvo iškvietimų dėl smurto į J. P. ir E. M. šeimą. J. P. skusdavosi, kad E. M. prieš ją naudoja fizinį smurtą. Tai buvo ne vieną kartą. Atsimena, kad E. M. buvo skirti teismo įpareigojimai išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su J. P.. To teismo sprendimo vykdymą jis kontroliavo. Atsimena, kad jis kartu su savo kolega I. F. 2014-02-28, vykdė kontrolinį patikrinimą, ir lankėsi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nes E. M. buvo uždrausta bendrauti su J. P.. Prisimena, jog kada jis su kolega užėjo į minėtą butą, J. P. pasakė, kad E. M. namuose nėra, tačiau jie apžiūrėjo butą ir pamatė, kad E. M. guli lovoje pasislėpęs po antklode. Jis ir jo kolega paprašė, kad E. M. išeitų iš buto.
Liudytojo I. F. parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu. I. F. teisme apklaustas liudytojo, davė tokius pačius parodymus, kaip ir liudytojas A. G..
Kiti įrodymai baudžiamojoje byloje.
2013-07-08 A. K. protokolas-pareiškimas Utenos apskrities VPK Visagino PK ir jame užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, jos A. K. pranešė, kad 2013-06-13 ar tai 2013-06-14, iš jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), A. P., J. P. arba E. M., su kuriais gėrė alkoholinius gėrimus jos sūnus A. K., iš sekcijos paėmė kompiuteriniame dėkle buvusį ir jai priklausantį kompiuterį „ASUS X55A serijos Nr. (duomenys neskelbtini) su pakrovėju. Jai padaryta 1428 Lt., turtinė žala (I tomas b.l. 17).
Liudytojos A. K. apklausos protokolas ir jame užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad ji nuo 2013-06-10 iki 2013-06-17 gulėjo Visagino ligoninės Terapijos skyriuje. 2013-06-17 grįžusi į namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš karto kompiuterio vagystės nepastebėjo. Kompiuteris buvo kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat jai priklausė. Kambaryje matė kompiuterio dėklą, todėl manė, kad kompiuteris vietoje. 2013-06-26 jai reikėjo kompiuterio dokumentų susimokėti lizingą ir pastebėjo, kad nėra kompiuterio. Paklaususi sūnaus A. K. apie kompiuterį, jai sūnus paaiškino, kad 2013-06-13 ar tai 2013-06-14, bute Nr. (duomenys neskelbtini) gėrė kartu su A. P., J. P. ir E. M.. Mano, kad jie ir galėjo pavogti jai priklausantį nešiojamą kompiuterį (I tomas b.l. 18).
A. K. mirė 2014-08-10 (I tomas b.l. 21).
2013-07-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir jame užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad A. K. savo noru pateikė dokumentus patvirtinančius nešiojamo kompiuterio ASUS ?55? įsigijimą (I tomas b.l. 22-28).
2013-08-24 įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, kur nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros objektas yra koridorius, kuris yra name, esančiame (duomenys neskelbtini), aštuntame aukšte. Koridoriuje ant grindų matomos kraujo dėmės. Įvykio vieta nufotografuota (I tomas b.l. 47-51).
2013-12-04 valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G4058/13(01), kurioje konstatuota, jog R. B. padaryti durtiniai - pjautiniai veido ir pilvo sienos sužalojimai. Sužalojimai padaryti nukentėjusiajam prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2013-08-24. Remiantis įrašais asmens sveikatos istorijoje, R. B. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. R. B. konstatuoti sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių metu. R. B. konstatuoti sužalojimai padaryti duriančių –pjaunančių savybių turinčiu daiktu (įrankiu), galimai peiliu. R. B. konstatuoti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes padaryti sužalojimai sutrikdė sveikatą trumpesniam nei 10 dienų laikotarpiui (I tomas b.l. 62-64).
2014-02-14 J. P. protokolas-pareiškimas Utenos apskrities VPK Visagino PK ir jame užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad ji su savo sugyventiniu E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2014-02-13, apie 23 val., minėtame bute tarp jos ir sugyventinio įvyko žodinis konfliktas, kurio metu E. M. du kartus kumščiu jai trenkė į galvą ir vieną kartą į juosmenį. Prašo nubausti E. M. už tai, kad jis ją sumušė (I tomas b.l. 77-78).
2014-02-14 Utenos apskrities VPK Visagino PK patrulio tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir jame užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad 2014-02-14 apie 24 val., E. M. trenkė savo sugyventinei J. P. kumščiu per pakaušį ir juosmenį. J. P. 2014-02-14, 01:21:22 val., buvo nustatytas 1,53 prom., girtumas (I tomas b.l. 79-81; 82).
2014-02-14 įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, kur nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros objektas yra dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu bendra tvarka bute nepažeista. Įvykio vieta nufotografuota (I tomas b.l. 83-88).
2015-01-14 Lietuvos Respublikos savivaldybės VšĮ „Visagino ligoninė“ raštas Nr. 3-1.17.-89, Utenos apskrities VPK Visagino PK ir jame užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad J. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2014-02-14, 00 val. 35 min., greitosios pagalbos automobiliu buvo pristatyta į VšĮ „Visagino ligoninė“, priėmimo skubiosios pagalbos skyrių. Jai diagnozuota: stuburo juosmens dalies L II slankstelio skersinės ataugos lūžis (I tomas b.l. 96).
2014-02-17 Visagino miesto apylinkės teismo nutartis, kurios rezoliucinėje dalyje nurodyta: paskirti smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonę ir įpareigoti E. M., gim. (duomenys neskelbtini), laikinai iki bylos tyrimo ir nagrinėjimo pabaigos išsikelti iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Nesiartinti prie J. P., nebendrauti su ja ir neieškoti ryšių su ja. Įspėti įtariamąjį E. M., kad už šių įpareigojimų nevykdymą jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str., už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą. Su šia nutartimi E. M. pasirašytinai supažindintas 2014-02-17 (I tomas b.l. 101-102).
2013-08-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kur nurodyta, kad įtariamasis E. M. savanoriškai pateikė virtuvinį peilį (I tomas b.l. 182).
2015-01-13 daikto apžiūros protokolas ir jo priedai, kur nurodyta, kad apžiūros objektas peilis, kurį 2013-08-24 savanoriškai pateikė E. M.. Bendras peilio ilgis 27 cm.. Rankena pagaminta iš juodo plastiko. Rankenos ilgos 12 cm. Geležtė pagaminta iš baltos spalvos metalo. Geležtės ilgis 15 cm.. Plastiko rankena prie geležtės pritvirtinta trimis balto metalo kniedėmis. Ant peilio rankenos ir geležtės yra įvairūs įbrėžimai (I tomas b.l. 183-185).
2015-01-13 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas ir jo priedai, kur užfiksuota, kad iš L. G. atpažinimui pateiktų peilių, ji atpažino peilį Nr. 2 (pateiktas E. M.). Peilis Nr. 2 panašus į vieną iš peilių, kurį 2013-08-24 turėjo E. M., kai buvo sužalotas R. B.. Tiksliai negali pasakyti ar šiuo peiliu buvo sužalotas R. B., bet peilio rankena panaši į vieną iš peilių, kurį turėjo E. M. (I tomas b.l. 186-189).
2013-08-26 akistatos tarp E. M. ir R. B. protokolas (I tomas b.l. 191-192).
Nors E. M. ir nurodė, kad jis R. B. nedūrė peiliu, nes jis pats užšoko ant jo rankoje laikyto peilio, tačiau šią E. M. nurodytą aplinkybę teismas vertina kritiškai, nes nukentėjusysis R. B. tiksliai nurodė aplinkybes, kaip jis buvo sužalotos peiliu E. M.. Tokias pačias jo sužalojimo aplinkybes R. B. nurodė ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir bylos nagrinėjimo tesime metu. Jo nurodytos aplinkybės yra nuoseklios, logiškos, ir sutampančios su kitais byloje esančiais ir objektyviais įrodymais (specialisto išvada), kitų įvykio liudytojų t.y. L. G., J. P. parodymais. Todėl netikėti nukentėjusiojo R. B. duotais parodymais, teismas neturi pagrindo. E. M. yra suinteresuotas duoti jam palankius, jį teisinančius parodymus, tačiau jais tikėti nėra jokio pagrindo, nes jie prieštarauja jau nustatytų ir patikrintų objektyvių aplinkybių ir įrodymų visetui.
Dėl kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų E. M. prisipažino. Jo duoti parodymai sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl teismas plačiau dėl E. M. kaltę patvirtinančių įrodymų nebepasisako ir jų nebedetalizuoja.
Teismo posėdžio metu ištirtų, patikrintų ir įvertintų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad E. M. padarė nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., ir 245 str..
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. B. kaltinamajam E. M. yra pareiškęs 8688,60 Eur civilinį ieškinį dėl fizinės ir neturtinės žalos atlyginimo (I tomas b.l. 57).
Teismo posėdžio metu R. B. savo ieškinio reikalavimus palaikė ir nurodė, kad dėl jo kūno sužalojimo jis labai išgyveno, teko pirkti vaistų, gydytis. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, liko randas, buvo išsigandęs, patyrė stresą, negalėjo miegoti, pirko ir gėrė vaistus. Į medikus dėl psichologinės pagalbos nesikreipė, nes tam neturėjo laiko.
Lietuvos Respublikos BPK 109 str., numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto ieškinio pagrindą ir dydį.
Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 1 d., numato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos BPK nuostatas.
To paties straipsnio 2 d., numato kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d., numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Todėl teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, atsižvelgia, kad nusikaltimas buvo padarytas prieš visiškai nekaltą asmenį, kuris norėjo apginti savo artimuosius, draugus. Jis buvo sužalotas draugės akivaizdoje, tokiu būdu pažemintas. Patyrė dvasinius išgyvenimus. Dėl jo patirtos traumos teko kreiptis medicininės pagalbos į medikus. Gydymosi periodu jautė nepatogumus vaikščiodamas, liko randas. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys ir jau aptarti įrodymai.
Pateikti įrodymai patvirtina, kad R. B. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus. Tačiau teismo nuomone, atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką, R. B. reikalaujama atlyginti neturtinė žala yra per didelė ir viršijanti protingumo kriterijus, bei neatitinkanti kaltinamojo E. M. turtinės padėties, ir jo galimybių atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą (atsižvelgiant į tai, kad nors kaltinamasis E. M. yra jauno amžiaus, darbingas, fiziškai sveikas, tačiau šiuo metu yra gydomas, nedirba, neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų, kad jam ateityje reikės daryti estetinio pobūdžio operaciją ar taikyti kitus brangius gydymo metodus), todėl R. B. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, nes manoma, kad 800,00 eurų suma yra pakankama neturtinės žalos kompensacija, kurią sukėlė neteisėti kaltinamojo veiksmai.
Įrodymai, kuriais yra pagrįsta kaltinamojo E. M. kaltė dėl R. B. sužalojimo, ir kurie jau yra aptarti, įrodo, kad dėl kaltinamojo E. M. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam R. B. buvo padaryta 800,00 eurų neturtinė žala, todėl ši jam padaryta neturtinė žala priteisiama iš kaltinamojo E. M..
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. kaltinamajam E. M. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 413,58 Eur sumai (I tomas b.l. 36).
Kaltinamasis E. M. pripažįsta A. K. civilinį ieškinį.
Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. nusikaltimu, kurį padarė E. M., padaryta turtinė žala, ir kuri yra pagrįsta byloje esančiais ir jau aptartais rašytiniais įrodymais, todėl jo baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys yra tenkinamas visiškai ir A. K. padaryta 413,58 Eur turtinė žala priteisiama iš kaltinamojo E. M..
Daiktiniai įrodymai baudžiamojoje byloje: peilis, paimtas iš E. M.. Jis laikomas atskiroje dėžutėje prie baudžiamosios bylos. Peilis turi būti konfiskuojamas ir sunaikintas, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Kaltinamojo nuosavybės teisės neapribotos.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. M. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str., nustatyta tvarka nuo 2013-08-24, 22 val. 20 min., iki 2013-08-26, 22 val. 20 min. (I tomas b.l. 161-162; 164), ir nuo 2014-02-14, 00 val. 40 min., iki 2014-02-14, 16 val. 00 min. (I tomas b.l. 165-166; 168). Ekspertinėje įstaigoje-Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje E. M. buvo tiriamas nuo 2014-10-07 iki 2014-11-07 (I tomas b.l. 155-160).
2014-02-14, kaltinamajam E. M. tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas b.l. 212-213) bei Visagino miesto apylinkės teismo 2015-02-17 nutartimi skirta smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonė (I tomas b.l. 218-219).
Kaltinamasis E. M. teistas (I tomas b.l. 120-128; 129-132).
Kaltinamasis E. M. administracine tvarka baustas (I tomas b.l. 117-119).
Kaltinamasis E. M. yra įrašytas į psichiatrinę įskaitą (I tomas b.l. 134). Buvo rekomenduota E. M. skirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę (I tomas b.l. 136). Byloje yra Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-101/2014, kurio išvadose nurodyta, kad E. M. galimų nusikalstamų veikų padarymo metu – 2013-06-13, 2013-08-24, 2014-02-14, 2014-02-28, nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu E. M. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam konstatuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas bei šizofrenijos remisija, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Su E. M. galima atlikti procesinius veiksmus. E. M. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (I tomas b.l. 155-160). Gavus baudžiamąją bylą į teismą, buvo nutarta šioje baudžiamojoje byloje paskirti pakartotinę teismo stacionarinę kompleksinę psichiatrinę ekspertizę (II tomas b.l. 61-64). Byloje yra Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 82TPK-4/2015, kurio išvadose nurodyta, kad teismo ekspertizės metu yra įvertinama asmens psichikos būsena konkrečios teisei reikšmingos situacijos metu. E. M. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu-paranoidine šizofrenija, medikamentinės remisijos būsenoje (F.20.0 remisija), dėl ko jis galėjo tuo metu suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Inkriminuojamų veikų metu E. M. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Šiuo metu E. M. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu ir gali suvokti savo veiksmų pobūdį ir juos valdyti. E. M. gali duoti parodymus, gali būti apklausiamas, dalyvauti teisme. Nereikalinga E. M. pagal dabartinę jo psichikos būseną taikyti priverčiamąsias medicinos poveikio priemones (II tomas b.l. 74-86).
Kaltinamasis E. M. nedirba (I tomas b.l. 110-111).
Kaltinamasis E. M. savo vardu neturi nekilnojamojo turto (I tomas b.l. 115-116).
Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo E. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo E. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamojo padarytos keturios nusikalstamos veikos, iš kurių trys priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, o viena priskiriama baudžiamųjų nusižengimų rūšiai; į kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai); padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (kaltinamasis E. M. darydamas nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą siekė savanaudiškų tikslų), į nusikalstamų veikų stadiją (E. M. padaryti nusikaltimai ir baudžiamasis nusižengimas yra baigti), į kaltininko asmenybę (E. M. niekur nedirba, gydosi, nesimoko, nėra susietas stipriais socialiais ryšiais su šeima, anksčiau yra teistas dėl nusikaltimų nuosavybei, anksčiau yra baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, už pažeidimus susijusius su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, savo nusikalstamų veiksmų nevertina kritiškai, tačiau suvokia savo neteisėto elgesio pasekmes, gailisi dėl jų padarymo, gydosi, o tai įrodo, kad jis ne tik yra linkęs nusikalsti ir negerbti įstatymo saugomų vertybių, bet yra linkęs ir į pasitaisymą. Todėl siekiant sulaikyti E. M. nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, integruotųsi į visuomenę, pradėtų dirbti ir savo darbu atlygintų padarytą neteisėtais veiksmais žalą, kaltinamajam E. M. skirtina bausmė susijusi su laisvės apribojimu. Teismo manymu tai yra pakankamai griežta bausmė, ir kuria bus įgyventa bausmės paskirtis.
Kadangi nustatyta, jog kaltinamasis E. M. iš nusikalstamos veikos padarymo gavo 86,88 eurų pajamų, tai jo atžvilgiu turi būti taikomas turto konfiskavimas 86,88 eurų sumai, Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d., pagrindu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 302-308 str., teismas,-
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. M., jam skirtos bausmės laikotarpiu, nuo 22 valandos iki 6 valandos ryto būti namuose, jei išėjimas iš namų nesusijęs su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. M., jam skirtos bausmės laikotarpiu, nuo 22 valandos iki 6 valandos ryto būti namuose, jei išėjimas iš namų nesusijęs su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. M., jam skirtos bausmės laikotarpiu, nuo 22 valandos iki 6 valandos ryto būti namuose, jei išėjimas iš namų nesusijęs su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 str., ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. M., jam skirtos bausmės laikotarpiu, nuo 22 valandos iki 6 valandos ryto būti namuose, jei išėjimas iš namų nesusijęs su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., nuostatomis šiuo nuosprendžiu paskirtąsias bausmes už nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 140 str. 1 d., ir 140 str. 2 d., subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti E. M. subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant E. M., jam skirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, nuo 22 valandos iki 6 valandos ryto būti namuose, jei išėjimas iš namų nesusijęs su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., nuostatomis šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę už nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 140 str. 1 d., ir 140 str. 2 d., subendrinti apėmimo būdu su E. M. šiuo nuosprendžiu skirta bausme už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 245 str., padarymą, ir paskirti E. M. subendrintą galutinę bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant E. M., jam skirtos bausmės laikotarpiu, nuo 22 valandos iki 6 valandos ryto būti namuose, jei išėjimas iš namų nesusijęs su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. „b“ papunkčiu į šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės laiką įskaityti laiką, jo išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2013-08-24, 22 val. 20 min., iki 2013-08-26, 22 val. 20 min., ir laiką nuo 2014-02-14, 00 val. 40 min., iki 2014-02-14, 16 val. 00 min., bei laiką išbūtą Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje nuo 2014-10-07 iki 2014-11-07.
Konfiskuoti iš E. M. 86,88 Eur piniginių lėšų, gautų iš nusikalstamos veikos.
Daiktinį įrodymą-peilį laikomą prie šios baudžiamosios bylos, konfiskuoti ir šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti E. M. 2014-02-14 tyrėjos nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taip pat panaikinti E. M. 2014-02-17 Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi skirtą įpareigojimą – laikinai iki bylos tyrimo ir nagrinėjimo pabaigos išsikelti iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Nesiartinti prie smurtą patyrusios J. P., nebendrauti su ja ir neieškoti ryšių su ja.
Baudžiamojoje byloje, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš E. M. 800,00 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui R. B. naudai.
Baudžiamojoje byloje, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai ir priteisti iš E. M. 413,58 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui A. K. naudai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Visagino miesto apylinkės teismą.