Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėja: Violeta Miceikienė Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00206-2011-1

Kaunas 2013 m. vasario 1 d.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Nerijaus Meilučio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, išteisintajai L. D., jos gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, išteisintajai J. Z., jos gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, nukentėjusiam N. B., jo atstovei advokatei Jelenai Smirnovai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo N. B. atstovės advokatės Jelenos Smirnovos apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. ir J. Z. išteisintos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., nepadarius joms veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo N. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių nustatė :

Aprašomoji dalis

L. D. ir J. Z. pagal BK 178 str. 2 d. iš kaltinimo, kad jos, 2011 m. balandžio 9 d. apie 7.00 val. Jurbarke, P. C. g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, veikdamos bendrininkų grupėje, iš automobilių stovėjimo aikštelės slapta pagrobė 14.000 litų vertės N. B. priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išteisintos nepadarius joms veikos, turinčios nusikaltimo ar nusižengimo požymių.

L. D. ir J. Z., nukentėjusio N. B. advokatės J. Smirnovos vardu surašytu ir šios instancijos teismui kartu su nukentėjusiu pateiktu pakeistu kaltinimu, prašomos pripažinti kaltomis ir dėl to, kad jos, 2011 m. balandžio 9 d. apie 07 val, būdamos apsvaigusios nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, turėdamos tikslą pavogti automobilį, iš nukentėjusio N. B. namų, esančių P. C.(duomenys neskelbtini), slapta pagrobė 500 lt vertės automobilio „Peugeot-307“, v/n (duomenys neskelbtini) raktą su signalizacijos pultu ir padarė tuo BK 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimą

1961 m. BK 250 str., numačiusiam baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės nuvarymą, neturint tikslo jį pagrobti, nuo 1995 m. sausio 1 d. netekus galios, šios veikos baudžiamumas panaikintas nebuvo, nes, 1994 m. lapkričio 10 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, Pataisos darbų ir Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo“, priimto 1994 m. liepos 19 d. įsigaliojimo tvarkos 3 str. nuostatų pagrindu, transporto priemonių nuvarymas prilygintas buvo vagystei. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, tad nusikaltimo baigtumo momentas sietinas yra su turtinės žalos padarymu ir realiai turtinė žala atsiranda ne nuo turto paėmimo, bet nuo jo pasisavinimo momento, kai kaltininkas paima turtą iš jo saugojimo ar laikymo vietos ir atgabena į tokią vietą, kur yra jam palankios aplinkybės tą turtą paimti, parduoti, apkeisti, atiduoti kitiems asmenims arba kitaip juo disponuoti savo nuožiūra, arba pačiam jį sunaudoti, arba išmesti. Tikslas nėra būtinas BK 178 str. numatyto nusikaltimo požymis (baudž. byla Nr. 2K-584/2005).

Panaikinus 1961 m. BK 250 str. ir automobilio nuvarymą prilyginus vagystei, baudžiamoji atsakomybė už automobilio nuvarymą ne tik yra sugriežtinta, bet šioje dalyje yra atsisakyta ir esminio vagystės požymio – svetimo turto pasisavinimo, tačiau tai pagrindo bet kokį automobilio nuvarymą prilyginti vagystei, neduoda.

Veika kvalifikuojama kaip vagystė gali būti tik esant nustatytam tyčiniam, neteisėtam ir neatlygintinam automobilio užvaldymui,

Kad nukentėjusio N. B. automobilis iš jo stovėjimo vietos paimtas buvo be savininko sutikimo ir, kad jam už automobilio paėmimą nebuvo atsilyginta, abejonių nekyla, nes abiejų išteisintųjų parodymai rodo, kad abi jos nukentėjusio N. B. automobilį paėmę išvažiavo juo be jo žinios, tad, šioje dalyje, abiejų išteisintųjų veiksmai plačiau neanalizuojami.

Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo suvokia savo daromos veikos pavojingumą, numato tokios jo daromos veikos pavojingumo padarinius ir tų padarinių siekia arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti, todėl byloje privalu yra nustatyti, jog, asmuo nusikaltimą padarė suvokdamas visus jo daromo nusikaltimo sudėties požymius ir norėdamas, kad jo padarytos veikos požymiai atitiktų baudžiamajame įstatyme aprašytos veikos požymius. Iš to seka, kad asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuomet, kai nusikalstamą veiką jis padaro būdamas kaltas, tad kaltės nustatymo buvimas taip pat yra vienas iš būtinų nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymių.

Abiejų išteisintųjų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, tiek ir šios instancijos teisme metu duoti parodymai rodo, kad nukentėjusio N. B. automobilį abi jos paėmė siekdamos savo saugumo tikslu kuo greičiau iš įvykio vietos, kurioje, jų manymu, prieš vieną iš jų, t.y., prieš išteisintąją L. D., galimai ją išžaginus ką tik panaudota buvo seksualinė prievarta, pasišalinti. Šie jų parodymai jokiais faktiniais duomenimis nepaneigti.

Duomenys byloje rodo, kad tokius išteisintųjų parodymus paneigiančių faktinių duomenų nebuvo ir jų patraukimo įtariamosiomis, kaltinamojo akto joms surašymo bei bylos perdavimo teismui, metu.

Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, metu, tokius išteisintųjų parodymus paneigiančių duomenų kaltinimas teismui taip pat nepateikė, tad teismas pagrindo netikėti tuo, kad abi išteisintosios, būdamos įsitikinę, jog prieš L. D. buvo panaudota seksualinė prievarta bei, kad po galimai įvykusio išžaginimo ne tik prievarta, bet ir smurtas gali būti pavartoti prieš kurią nors vieną iš jų ar prieš jas abi, nukentėjusio N. B. automobilį neteisėtai bei neatlygintinai paėmė siekdamos, operatyvesniu pasišalinimu iš vietos, galimo prievartos prieš jas panaudojimo, išvengti, neturėjo.

Akivaizdaus ir realaus pavojaus abiems nukentėjusioms buvimo faką patvirtinančių faktinių duomenų byloje, šiuo konkrečiu atveju, nėra, bet, bylos duomenimis iki šiol taip pat nėra patvirtinta ir tai, kad, išteisintųjų nurodytoje situacijoje abi jos privalėjo ir galėjo suvokti, jog iš tikrųjų joms jokio pavojaus nėra ir nebuvo. Nenustatyta taip pat ir tai, kad, vertindamos jų nurodytą situaciją, jos būtų buvę nepakankamai apdairios, tad, pripažinti abi išteisintąsias dėl nukentėjusio automobilio vagystės kaltomis, pagrindo teismas neturėjo ir neturi jo šiuo metu.

Išteisintosios L. D. išžaginimo buvimo faktas bylos duomenimis iki šiol nėra nei patvirtintas, nei paneigtas. Nukentėjęs N. B. šiuo metu pagal jam pateiktą kaltinimą yra teismo teisiamas už jam inkriminuotą L. D. išžaginimą, tačiau įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu jo kaltė iki šiol nėra patvirtinta. Išteisintųjų, duodami faktiniais duomenimis nepaneigti parodymai apie tai, kad, L. D. atsibudo nuo pusės nuogai išrengta, išrautomis palaidinės sagomis, kad josios kelnėse buvusio diržo sagtis, buvo sulaužyta ir t.t., iki šiol esant nei patvirtintam, nei paneigtam seksualinės prievartos (išžaginimo) prieš ją panaudojimo fakto buvimui, pagrindo pripažinti jas kaltomis pagal BK 178 str. 2 d., neduoda. Išteisintųjų nurodoma faktiniais duomenimis nepaneigta įvykio situacija bei po jos jų atlikti veiksmai, pavojaus ir jo realumo klaidingo suvokimo buvimo fakto buvimo, nepaneigia. Klaidingas pavojaus ir jo realumo buvimo suvokimas būtinojo reikalingumo tikrai nesudaro, tačiau jis ir kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo, buvimo, nepatvirtina, nes, suklydęs ir pažeidęs kieno nors interesus asmuo pagal baudžiamuosius įstatymus, dėl kaltės jo padarytuose veiksmuose nebuvimo, neatsako, tad, šiuo konkrečiu atveju, kaltinimui išteisintųjų veiksmuose kaltės buvimo faktiniais duomenimis nepagrindus, L. D. ir J. Z. pagal joms pateiktą BK 178 sre. 2 d., teismo išteisintos nepadarius inkriminuotos nusikalstamos veikos, yra pagrįstai ir apeliacinis skundas, atmetamas.

DĖL ŠIOS INSTANCIJOS TEISMUI PATEIKTO NAUJO PAPILDOMO KALTINIMO

Šios instancijos teismui pateiktu kaltinimu, apeliantė - nukentėjusio N. B. gynėja J. Smirnova, L. D. ir J. Z. be pripažinimo kaltomis pavogus jo automobilį, pripažinti kaltomis taip pat prašo ir pagal BK 178 str. 1 d., t.y. dėl to, kad 2011 m. balandžio 9 d. apie 07 val. abi jos, būdamos apsvaigusios nuo alkoholio, tikslu pagrobti jo automobilį, iš jo buto, esančio P. C. g. Nr.(duomenys neskelbtini), Jurbarko mieste, slapta pagrobė dar ir 500 lt vertės jo automobilio „Peugeot – 307“ raktą su signalizacijos pulteliu.

Apeliacinės instancijos teismas gali kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis tik prokuroro ar nukentėjusio (ar jo atstovo) prašymu, pareikštu apeliaciniame skunde (bylos Nr. 2K-243.2007, Nr. 2K-P-36/2010 ir kt), nes, pagal teismų formuojamą praktiką dėl apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo ribų ir kaltinimo pakeitimo apeliacinės instancijos teisme santykio, laikoma, kad kaltinimo apeliacinės instancijos teisme keitimo ribas nustato apeliacinio skundo turinys, apibrėžiantis nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto prašymus – jų apimtį, konkretumą, tikslumą.

Byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nukentėjusio advokatės J. Smirnovos apeliacinį skundą. Pateikto skundo turinys rodo, kad pagrindiniais skunde keliamais klausimais yra teismo padarytas netinkamas įrodymų įvertinimas, nepagrįstai L. D. ir J. Z. pagal BK 178 str. 2 d. išteisinant. Šiuo konkrečiu atveju, skundu išteisintąsias pripažinti kaltomis ir pagal BK 178 str. 1 d., prašoma nebuvo.

Nukentėjusio atstovės pagal BK 178 str. 1 d. pateiktas papildomas naujas kaltinimas, jokiais faktiniais duomenimis, nepatvirtintas ir motyvuotai nepagrįstas ir viršija jos paduoto apeliacinio skundo ribas. Kolegijos posėdyje išnagrinėjus šį papildomą kaltinimą, pagrindo L. D. ir J. Z. pripažinti kaltomis, taip pat nėra.

Objektyviąja prasme daikto vagystė apima 2 momentus : slaptą ar atvirą svetimo turto paėmimą ir neatlygintiną jo pasisavinimą. Subjektyviai šio nusikaltimo pusei būtinas yra tyčios buvimas, t.y., kaltininkas turi suvokti, kad turtas yra svetimas, norėti jį neatlygintinai užvaldyti ir suprasti, kad, užvaldydamas svetimą turtą, turto savininkui (valdytojui) daro materialinę žalą.

Automobilio raktelio su pulteliu paėmimo tikslas (norėjimas rakteliu tik laikinai pasinaudoti) bei jo gražinimo nukentėjusiam aplinkybės, faktiniais duomenimis nepaneigti. Šiuo konkrečiu atveju, faktinės bylos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad automobilio raktelis su pulteliu nuo stalo paimti buvo be tikslo jį pavogti ir dėl to, pagrindo tenkinti nukentėjusio gynėjos prašymą bei L. D. ir J. Z. dėl 500 lt vertės automobilio užvedimo raktelio su pulteliu vagystės pripažinti kaltomis pagal BK 178 str. 1 d., nėra, todėl abi jos iš šio kaltinimo išteisinamos, nepadarius joms šio nusikaltimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nukentėjusio N. B. atstovės advokatės Jelenos Smirnovos apeliacinį skundą, atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.

L. D. ir J. Z. iš šios instancijos teisme joms pagal BK 178 str. 1 d., nukentėjusio atstovės pareikšto kaltinimo, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.