Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-05-07 · Civilinė byla Nr. 2A-422-464/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-07
Bylos Nr.
2A-422-464/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
AB „Rytų skirstomieji tinklai“
Trečiasis asmuo
A. V.
Kategorijos
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A48-422/ 2008Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.17.; 73.2.5.1.1.; 114.4.; 116.1.; 121.19.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Rasos Gudžiūnienės,sekretoriaujant G.Bitvinskienei,dalyvaujant atsakovo atstovams D. K. ir K. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui AB „Rytų skirstomieji tinklai“, dalyvaujant trečiajam asmeniui A. V., dėl žalos regreso tvarka priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2007-06-29 Vilniaus miesto 1-jam apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 15 960 Lt nuostolių atlyginimą regreso tvarka su 6 % procesinėmis palūkanomis ir 1 978,80 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l.1-2). Nurodė, kad jis su M. K. 2004-03-27 sudarė sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį (draudimo poliso serija LDR Nr. 199244). 2004-09-11 kilo gaisras, kurio metu apdegė dalis gyvenamojo namo. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2004-09-24 pažymoje Nr. 9.2-410 gaisro kilimo priežastis įvardinama laidų kibirkščiavimas prie elektros atramos. Ieškovas 2004-11-22 išmokėjo draudėjai 15 960 Lt dydžio draudimo išmoką ir prašo ją priteisti iš atsakovo, kaip atsakingo už žalą asmens.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atsiliepimu į ieškinį (b.l.34-36) ieškinį laikė nepagrįstu ir prašė. Atsakovo teigimu, jis negali būti laikomas atsakingu už žalą asmeniu, nes nėra civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtos veikos, nuostolių (juos draudėjai atlygino tretysis asmuo A. V.), priežastinio ryšio tarp jų nei kaltės. Netgi jeigu ieškovas įrodytų esant visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, jis nuo civilinės atsakomybės yra atleistinas pagal CK 6.253 str. 5 d.: draudėjos gyvenamasis namas užsiliepsnojo nuo degančio trečiojo asmens A. V. ūkinio pastato, kurie buvo pastatyti pernelyg arti vienas kito.

Tretysis asmuo A. V. atsiliepime į ieškinį (b.l.40) paaiškino, jog realūs gaisro nuostoliai siekia 684,49 Lt. Tretysis asmuo, iš pradžių manydamas, kad jis yra kaltas dėl gaisro kilimo, padengė ieškovui 684,49 Lt. Tačiau dabar savo kalte abejoja ir prašo iš atsakovo priteisti jo nepagrįstai ieškovui sumokėtą 684,49 Lt sumą.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2007-11-28 sprendimu (b.l.94-95) ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 4 447,20 Lt nuostolių atlyginimo su 6 % metinėmis palūkanomis, skaičiuojant nuo 2007-07-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 133,41 Lt žyminio mokesčio, likusioje dalyje ieškinys atmestas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl elektros laidų kibirkščiavimo prie elektros atramos 2004-09-11 dieną kilo gaisras trečiojo asmens A. V. mediniame ūkiniame pastate, iš kurio ugnis vėliau persimetė ant M. K. priklausančio mūrinio gyvenamojo namo ir apgadino 20 m² (arba 1/5) stogo bei suskaldė langų stiklus. Nors 100 m² stogo pakeitimas kainavo 16 131 Lt, bet ieškovui priteisė 3 226,20 Lt nuostolių atlyginimo, t.y. be turto paderinimo išlaidų, ir 1 221 Lt už langų pakeitimą.

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007-11-28 dienos sprendimą ir priteisti 15 311,51 Lt žalos atlyginimo su 6 % metinėmis palūkanomis, 459,35 Lt žyminio mokesčio ir 1 500 Lt atstovavimo išlaidų, sumokėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; taip pat apeliaciniame procese sumokėtus 382 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt atstovavimo išlaidų (b.l.98-100). Apeliacinį skundą motyvavo tuo, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepasisakė dėl visų reikalavimų. Nuostolių ir draudimo išmokų apskaičiavime Nr. 97485 bei atliktų darbų akte buvo nurodyta, kad reikia remontuoti 50 % stogo, o realiai buvo suremontuota 60 %, nes neįmanoma suremontuoti tiksliai tiek, kiek buvo sugadinta. Reikšdamas ieškinį ieškovas neįskaičiavo likusių 40 % stogo remonto darbų išlaidų, t.y. už stogą prašė priteisti 12941 Lt vietoj 16131 Lt. Teismas sprendime nepasisakė dėl kitų išlaidų: 942 Lt, išleistų keičiant elektros įvadinį kabelį, 446 Lt – už mūro sienos ir pamatų apdailos bei dailylenčių apdailos remonto darbus, 1 500 Lt – už teisinę pagalbą.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atsiliepimu į ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą (b.l.146-150) su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Akcentavo, jog nėra pagrindo tenkinti ieškinį nei visiškai, nei iš dalies, nes realius ieškovo nuostolius kompensavo tretysis asmuo A. V.. Pastarasis sumokėjo ieškovui 579,85 Lt [(3 914 Lt x 20 m²) ÷ 135 m²] stogo remonto išlaidų, taip pat 68,64 Lt su PVM už pakeistus langus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2004-09-16 pažyma Nr. 9.2-400 ir 2004-09-24 pažyma Nr. 9.2-410, kuriose nurodytos M. K. gyvenamajame name kilusio gaisro pasekmės, yra vertintinos kaip oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Vadinasi, reikėjo perdengti 20 m², o ne 50 % ar 60 % stogo; pakeisti suskilusius langus. Byloje nėra įrodymų, jog būtų sudegęs elektros įvadinis kabelis, mūro sienos; pamatų apdailos elementai. Net jei tretysis asmuo A. V. nebūtų atlyginęs gaisro padarytų nuostolių, nėra visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

Šalies argumentai

Atsakovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ apeliaciniu skundu (b.l.111-135) prašo panaikinti Vilniaus m 1-ojo apylinkės teismo 2007-11-28 sprendimą ir priimti priešingą sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas yra grindžiamas netinkamu materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimu (taikymu), nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Ieškovas neįrodė būtinų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Elektros energijos tiekimo 0,4 kV įtampos oro linija, kuria elektros energija yra tiekiama trečiojo asmens ir draudėjos elektros įrenginiams, tiek 2004 m., tiek šiuo metu techniškai tvarkinga. Ieškovas, tretysis asmuo nei draudėja 2004-09-11 ir/ arba po to nepranešė atsakovui apie gaisrą (CK 6.387 str. 1 d.), sutrikusį elektros energijos tiekimą, nutrūkusius elektros energijos tiekimo linijos laidus šalia gyvenamųjų namų, kuriuos reikėtų atstatyti; atsakovo darbuotojai nešalino elektros tiekimo linijos laidų tariamo nutrūkimo padarinių. Atvirkščiai, byloje yra įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas visai nevertino, kad gaisrą sukėlė trečiojo asmens neteisėta veikla: netvarkinga elektros instaliacija jo mediniame ūkiniame name ar neatsargus elgimasis su ugnimi. Todėl tretysis asmuo atlygino ieškovui realius nuostolius – 684,49 Lt. Tuo tarpu ieškovas neįrodė likusios 9 027 Lt draudimo išmokos sumos, kam ji panaudota. Pirmosios instancijos teismas nepaisė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2004-09-24 pažymos Nr. 9.2-410, kurioje yra sakoma, kad trečiojo asmens ir draudėjos pastatai pastatyti nesilaikant atstumų tarp sklypų ribų bei pastatų. Taigi nuostolių atsiradimą tiesiogiai sąlygojo vieno iš jų neteisėti veiksmai. Tokiu atveju atsakovo atžvilgiu atsakomybė negali kilti. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, pritaikė ir solidarią, ir subsidiarią civilinę atsakomybę, nes dalį ieškovo išlaidų padengė tretysis asmuo, o kitą - priteisė iš atsakovo. Be to, skundžiamas teismo sprendimas nėra motyvuotas ir pagrįstas visapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimų bei įrodymų analize, teisės normų vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997-06-13 nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 2.1-2.2 ir 10 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-258/ 2005, kat. 35.4.; 42.11.1.; 58.).

Atsiliepimas

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į atsakovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ apeliacinį skundą (b.l.128-131) skundo nepripažino, prašė jį atmesti. Pabrėžė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2004-09-24 pažymoje Nr. 9.2-410 buvo pateikta galutinė išvada dėl tikrosios gaisro priežasties, o remtis M. K. nurodytomis prielaidomis nėra pagrindo. Trečiojo asmens arba draudėjo veiksmai neturėjo jokios įtakos atsiradusioms negatyvioms pasekmėms. Tretysis asmuo 2005-03 -07 rašte paneigė savo kaltę, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad dėl gaisro atsakingas atsakovas, kuris LR Ūkio ministro 2001-12-29 įsakymu Nr. 398 įpareigotas prižiūrėti elektros tinklų būklę. Elektros energija laikytina padidinto pavojaus šaltiniu, dėl ko atsakovo civilinė atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.270 str.).

Tretysis asmuo A. V. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Vienas tokių įstatyminių pagrindų, kuriems esant sprendimas negalioja, kuomet pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra be motyvų ( CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Išnagrinėjusi bylą ir apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime iš esmės nėra motyvuojamosios dalies (CPK 270 str. 4 d.). Teismas neištyrė ir nenustatė reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, neaptarė ir neanalizavo nei vienos iš šalių procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose nurodomų kaip reikalavimo pagrindas ir atsikirtimų į juos argumentų, susijusių su sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti buvimu ar nebuvimu (veiksmų neteisėtumas, kaltės bei priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, žalos atsiradimas ir nuostolių dydis, CK 6.246 str. – 6.249 str.), t.y. motyvuojamoje dalyje neišdėstė išvadų, kurios būtų pagrįstos bylos medžiaga, bei argumentų, kodėl atmeta kuriuos nors reikalavimus, atsikirtimus ar įrodymus (CPK 270 str. 4 d. 1 p.-3 p.). Taip pat teismas nepagrindė savo išvadų dėl būtent atsakovo pareigos atlyginti dalį draudimo išmokos, nevertino, kas techniniu požiūriu sąlygojo gaisro kilimą, nors byloje dėl gaisro priežasties yra prieštaringi duomenys. Dėl aptartų aplinkybių bylos esmė liko neatskleista, taigi byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

Kita vertus, bylą nagrinėjęs teismas visiškai neaiškino ir netaikė teisės normų, neįvardijo įstatymų, kurių pagrindu sprendė apie dalies ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nors tokią pareigą teismui imperatyviai nustato CPK 270 str. 4 d. 4 p. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad žalos atlyginimo institutui yra taikomos CK 6 knygos XXII skyriaus nuostatos, taip pat atitinkamos šios knygos normos, reglamentuojančios draudimo teisinius santykius. Tačiau teismo sprendime įvardintos vos dvi teisės normos – 6.37 str., reglamentuojantis palūkanas pagal prievolės, ir bendro pobūdžio norma – CK 1.5 str., įtvirtinanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų taikymą, sprendžiant visus be išimties ginčus. Šiuo atveju jų nepakanka kilusiam ginčui dėl draudimo regresinių santykių spręsti.

Pastebėtina, kad byloje yra atitinkamas ieškovo sprendimas, kuriuo nustatytas išmokos dydis draudėjai (b.l. 10), tačiau šios išmokos sumokėjimą M. K. patvirtinančių duomenų, iš ko ir kyla regresinio reikalavimo teisė ( CK 6.280 str. 1 d.), nėra.

Byloje svarstytinas klausimas, ar M. K. neturi būti įtraukta dalyvauti trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje. Byloje kaip viena iš gaisro kilimo priežasčių nurodomas saugaus atstumo tarp jai ir trečiajam asmeniui A. V. nuosavybės teise priklausančių pastatų nepaisymas (b.l. 38, 44). Todėl nustatinėtina aplinkybė, kuris iš kaimynų nesilaikė saugaus atstumo, ir jeigu ši aplinkybė būtų pripažinta kaip gaisro kilimo apdraustame pastate priežastis ar viena iš galimų priežasčių, M. K., priklausomai ir nuo draudimo taisyklių, pagal kurias sudaryta draudimo sutartis (b.l. 11), galėtų prarasti teisę į draudimo išmoką ar atitinkamą jos dalį (CPK 37 str. 1 d., 47 str. 1 d.).

Apskųstame sprendime nesant visiškai jokių teismo motyvų ir argumentų, dėl kurių iš dalies buvo patenkintas ieškovo reikalavimas, teisėjų kolegija negali įvertinti šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, pasisakyti dėl apeliantų skunduose išdėstytų teisinių argumentų, kuriais ginčijamas bylos išnagrinėjimo rezultatas. Byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema lemia, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukštesnės instancijos teismai dėl nurodyto kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali.

Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pasirengimo bylai nagrinėti teisme reglamentuojančias CPK nuostatas (CPK XIV skyrius pirmasis skirsnis). Pagal CPK 225 str. 6 p., teismas, gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus jų pateikimo terminams, nustato arba parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką, arba nustato, jog pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu. Byloje nei teisėjo rezoliucijos su patvarkymu, nei jokios rašytinės nutarties dėl to nėra, o po atsiliepimo gavimo esančios teismo šaukimo įteikimo pažymos leidžia spręsti, kad iš karto buvo paskirtas teismo posėdis (b.l. 55-57, 69), nors teismo posėdis turi būti skiriamas rašytine nutartimi (CPK 227 str. 4 d., 232 str.). Visa tai leidžia konstatuoti, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme procesinės stadijos nebuvo, o tai neabejotinai apribojo kiekvienos iš šalių galimybes įrodinėti svarbias bylai aplinkybes ( CPK 226 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra nei pagrįstas, nei teisėtas, todėl teismo sprendimas panaikintinas, grąžinant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.).

Sutinkamai su CPK 87 str. 1 d. 7 p. nuostatomis, panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas. Apeliantui AB „Lietuvos draudimas“ grąžintinas 2007-12-22 sumokėtas 382 Lt ( b.l. 101) žyminis mokestis, o apeliantui AB „Rytų skirstomieji tinklai“ grąžintinas 2007-12-14 sumokėtas 133,42 Lt ( b.l. 108) žyminis mokestis, išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti AB „Lietuvos draudimas“ 382 ( tris šimtus aštuoniasdešimt du) litus žyminio mokesčio.

Grąžinti AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 133 ( vieną šimtą trisdešimt tris) litus 42 centus žyminio mokesčio.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Algirdas AuruškevičiusRasa Gudžiūnienė