Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Pocevičienė, sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant ieškovei A. T., jos atstovei advokatei Zinaidai Ševčenko, atsakovui S. T., jo atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos skyriaus vedėjai Nijolei Urbonavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. ieškininį atsakovui S. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir turto priteisimo, ir atsakovo S. T. priešieškinį ieškovei A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir santuokos metu įgyto buto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iširtais įrodymais nustatytos aplinkybės, padarytos šios išvados

Dėl santuokos iširimo priežasčių, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, sutuoktinių pavardžių

S. T., g. (duomenys neskelbtini) ir A. T. (V.), g. (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (b.l.16). Šalių nepilnamečiai vaikai: L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ir M. T., a.k (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (b.l.7,8). Iš 2009-08-18 pažymų apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), deklaravę gyvenamąją vietą A. T., L. T., M. T. ir S. T. (b.l.6,9). Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad šeimoje kildavo nesutariamai dėl atsakovo prieš vaikus naudojamo psichologinio ir fizinio smurto, patvirtina liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai.

Liudytojas G. T. parodė, kad prieš jį, mažametį vaiką ir paauglį, tėvas (atsakovas) fizinį ir psichologinį smurtą naudojo pastoviai. Tėvas prieš jį smurtaudavo dėl įvairiausių smulkmenų, mėtydavo į jį daiktus, kartais visiškai be pagrindo ant jo išliedavo savo apmaudą. Dėl tokio tėvo elgesio jis, būdamas vaikas, turėjo sveikatos problemų, konfliktuodavo su klasės draugais. Kai jam sukako 16 metų, tėvas pradėjo jį varyti iš namų, todėl jam tekdavo dažnai būti pas močiutę, tėvo motiną. Vėliau jis iš namų išėjo ir metus pragyveno pas tėvo motiną. Šeimos artimieji bandė padėti išsiaiškinti jo ir tėvo santykius, tačiau tėvas atsisakė aiškintis, pasakęs, kad jis, liudytojas, ir dukra L., jam ne vaikai, ir tąkart juos su L. išvarė iš namų. Šiuo metu jis su tėvu nebendrauja ir nenori bendrauti.

Liudytoja E. M. parodė, kad atsakovo sunkus charakteris paaiškėjo, kai atsakovas ir jos dukra – ieškovė, susituokė. Atsakovas prieš sutuoktinę fizinio smurto nenaudojo, tačiau smurtauti prieš sūnų G. pradėjo, kai šis dar buvo mažas. Atsakovo vaikai G. ir L. dėl atsakovo su jais elgesio būdavo priversti išeiti iš namų pas atsakovo motiną. Vaikai stengėsi kuo mažiau būti namuose. Kai sūnui G. sukako 18 metų, atsakovas jį išvarė iš namų. Atsakovas vaikų L. ir G. neauklėdavo, bet juos muštruodavo, bausdavo už įvairius menkniekius, už vaikų nevalingus judesius, varydavo juos iš namų. Ji bandė pakalbėti su atsakovu dėl jo netinkamo elgesio su vaikais, siūlė jam kreiptis pas psichologą, domėtis, kaip jo draugai elgiasi su vaikais, tačiau atsakovas buvo įsitikinęs, kad jis yra teisus. Ji, matydama, kad dukters šeimoje traumuojami vaikai, dukra pasimetusi, o atsakovas savo elgesio nežada keisti, kreipėsi į policiją, televiziją, tačiau atsakovui išsikėlus gyventi pas savo motiną, tam nebeliko būtinybės. Ji mano, kad atsakovas netinkamai auklėja ir sūnų M. Vaikas lepinamas, jam viskas leidžiama, jis visą dieną praleidžia prie televizoriaus, negražiai kalba su sese L.

Liudytojas D. V., ieškovės brolis, parodė, kad maždaug prieš dvejus metus jis matė, kaip sesers vaikus G. ir L. po kilusio konflikto, tėvas – S. T. išvarė iš namų. Apie nesutarimus sesers šeimoje prieš vaikus tėvo naudojamą smurtą jis daugiausia žino iš sesers vaikų pasakojimų, sesuo apie tai nekalbėdavo, bet yra sakiusi, kad ir ji nenori būti namuose.

Iš 2010-10-15 A. T. ir E. M. paaiškinimų, 2010-10-18 atvejo aprašymo aktų matyti, kad jos dėl atsakovo S. T. smurtavimo prieš vaikus kreipėsi į Kupiškio rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybą, kurių darbuotojams nepilnametė L. T. paaiškino, kad tėtis gyvena atskirai, todėl namuose ramu, ji ryšių su tėčiu nepalaiko, tėtis su broliu M. elgiasi gerai; S. T. paaiškino, kad jis gyvena atkirai, vaikus auklėja tokiais metodais, kuriuos jis žino (b.l.89-92).

Ištirti įrodymai patvirtina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė sutuoktinio ir tėvo pareigas sudaryti šeimos nariams saugias gyvenimo sąlygas šeimoje, gerbti sutuoktinės ir vaikų nuomonę, jų teises, užtikrinti vaikų teises į asmeninį gyvenimą, jų asmens neliečiamybę (CK 3.26-3.30 str.). Todėl ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pagrįstas ir tenkintinas. Sutuoktiniams paliktinos santuokinės pavardės; priteisti išlaikymą po santuokos nutraukimo sutuoktiniai neprašo. Atsakovas reikalavimo pripažinti, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nepagrindė. Jis nenurodė kuo pasireiškė ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo. Atsakovo argumentai, kad dėl santuokos nutraukimo kalta liudytoja E. M., ieškovės motina, kuri jo nuomone per daug kišosi į jų šeimos gyvenimą, vaikus ir žmoną nuteikinėdama prieš jį, nepagrįsti. Aukščiau aprašytos aplinkybės patvirtina, kad liudytoja E. M. pagrįstai stengėsi apsaugoti savo anūkus ir dukrą nuo netinkamo atsakovo elgesio šeimoje.

Nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą atsižvelgiama į aukščiau nurodytas aplinkybes – atsakovo netinkamą bendravimą su vyresniais vaikais, nevienodą vaikų vertinimą ir remiasi šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais. Nepilnametė L. T. paaiškinime nurodė kad ji nori gyventi su motina, nes motina su ja nesielgia nepagarbiai, nemėto į ją daiktų, nešaukia; (b.l.93). Kupiškio rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadose nurodyta, kad M. T. ir L. T. patikrinimų metu gyveno su motina A. T., jiems pas motiną sudarytos tinkamos sąlygos; M. T. nurodė, kad nori gyventi su motina, tačiau, kartais norėtų pagyventi ir nakvoti pas tėvą (b.l.24, 87,134 ); buities tyrimo aktuose nurodyta, kad nepilnamečiui M. T. sudarytos tinkamo gyvenimo sąlygos tiek pas motiną, tiek pas tėvą, kuris gyvena pas savo motiną Z. T. (b.l. 94-97, 134,135): mokyklų, kuriuose mokosi nepilnamečiai M. T. ir L. T. raštais, iš kurių matyti, kad M. T. mokslu ir elgesiu rūpinasi abu tėvai, L. T. – tik motina A. T. (b.l.138,139). S. T. teismui nepateikė duomenų, kad jis pakeitė savo požiūrį į vaikų auklėjimą, bendravimą ne tik su mažamečiu M., bet ir kitais vaikais. Atsakovas ir teismo posėdžio metu savo veiksmų – sušeriant vaikui, jei dėl to nelieka žymių, nelaikė smurtavimu. Liudytoja Z. T. parodė, kad anūkas M. T. kartais būna jos namuose, kartais pareina pas motiną, atsakovas M. rūpinasi, su juo labai bendrauja. Remdamasis ištirtais įrodymais teismas laiko, kad, geriausiai, ne tik nepilnametės L. T. , dėl kurios gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nėra, interesus bei jos norą, bet ir mažamečio M. T. interesus atitinka jo gyvenimas kartu su motina – ieškove A. T.. A. T. tinkamai atlieka motinos pareigas auklėdama ir prižiūrėdama vaikus ir su jais bendraudama, yra sudariusi vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas.

Iš ieškovės darbo užmokesčio pažymų Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymų matyti, kad ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 1300 litų (b.l.10, 11,38,49,67,68), iš kurių beveik pusę sudaro socialinės pašalpos. Atsakovas nuo 2010m. liepos mėn. nedirbo (b.l.40). Nagrinėjant bylą teisme atsakovas pateikė darbo sutartį, iš kurios matyti, kad nuo 2011-05-02 su atsakovu sudaryta neterminuota darbo sutartis, jam bus mokamas 1200 Lt darbo užmokestis per mėnesį (b.l.141). CK 3.192 str.1d.,2d. numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įrodymai apie šalių darbo užmokestį patvirtina, kad jų turtinės padėtys panašios, todėl abu tėvai turi vienodas galimybes prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Teismas laiko, kad ieškovės reikalavimas, nurodytas ieškinyje (b.l.3,4) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą 200 litų periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį kiekvienam vaikui, yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl, nors teismo posėdžio metu ieškovė, savo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo sumažino iki 150 Lt, teismas mano, kad iš atsakovo priteisus vaikams išlaikymą 150 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį kiekvienam vaikui, nebus užtikrintas augančių vaikų būtiniausių poreikių patenkinimas. Atsakovas, gaudamas 1200 Lt darbo užmokestį turi galimybę dviejų vaikų išlaikymui teikti 400 litų per mėnesį, teismas, turėdamas teisę viršyti pareikštus reikalavimus, (CPK 376 str.3d.), laiko tikslinga iš atsakovo nepilnamečių vaikų L. T. ir M. T. išlaikymui nuo 2010-10-05 priteisti 200 litų periodines išmokas kiekvienam vaikui, mokamas kas mėnesį, iki jų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Remiantis LR CK 3.185 str. 1 d. ir CK 3.190 str., ieškovei pavestina uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą.

Dėl turto padalijimo

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė A. T.; nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr.I-1374, 1992-03-04, buto vidutinė rinkos vertė 42800 litų (b.l.15,35,36,74).

Ieškovė įrodymų jos nurodytoms aplinkybėms, kad butas priklausė jos tėvams ir jie davė sutikimą jai privatizuoti butą savo vardu, pagrįsti nepateikė. Iš ieškovės taupomosios knygelės I-10174 ir iš E. M. sąskaitos I-12946 matyti, kad 1992-01-29 E. M. A. T. pervedė 8000 inv. čekių ir 1 L; už buto pirkimą nuo A. T. sąskaitos nurašyta 16891,67 inv. čekių ( b.l.70-72). Liudytoja E. M. parodė, kad dukrai be pervestų investicinių čekių, ji buto remontui nupirko tapetus, davė 1000 litų, plyteles vonioje ir tualete prieš 19 metų suklijavo jos vyras, tačiau įrodymų, kad liudytojos, jos vyro lėšos buvo skirtos dukrai įsigyti butą asmeninės nuosavybės teise, nepateikė. Liudytojos E. M. nurodytas aplinkybes paneigia ir atsakovo, kuris pripažino, kad liudytoja ir ieškovės tėvas prisidėjo prie jų buto įsigijimo, jo pagerinimo, tačiau jų lėšos buvo skirtos šeimai, o nekonkrečiai ieškovei, parodymai, taip pat liudytojos Z. T., atsakovo motinos, parodymai, kad ji, norėdama anūkams sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas, taip pat prisidėjo prie buto remonto. Liudytojų Z. T., S. G. parodymai, kad atsakovas savo rankomis atremontavo visą butą, padarė butui duris, baldus, medžiagas remontui pirkosi iš šeimos lėšų bei liudytojo D. V., ieškovės brolio, parodymai, kad butas buvo remontuojamas atsakovo, butas pasikeitė, patvirtina, kad atsakovas savo darbu, lėšomis gerino šeimai, o ne ieškovei priklausantį butą. Nors atsakovo sudaryta ir teismui pateikta 19650 litų buto remonto sąmata (b.l.121) nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis buto remontui, pagerinimui išleistas lėšas, tačiau šioje sąmatoje nurodytų darbų ieškovė iš esmės neginčijo. Ieškovės pateiktos išskirtinai buto balkono, tualeto nuotraukos, iš kurių matyti, kad šioms buto vietoms reikalingas remontas (b.l.140), nepaneigia atsakovo, liudytojų Z. T., S. G. ir D. V. nurodytų aplinkybių, kad bute atsakovas darė remontą, keitė durs, grindis, padarė kai kuriuos baldus, t.y. žymiai pagerino butą. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų buto pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta, kai buvo santuokoje (b.l. 16). Pagal tuo metu galiojusio SŠK 21 str. 1d.,3d. buvo laikoma, kad turtas įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nors įformintas vieno iš jų vardu. A.S. T. butas įgytas pagal tuo metu galiojusį LR Butų privatizavimo įstatymą, o šio įstatymo 5 str. nurodyta, kad sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo pirktas butas. Todėl butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra sutuoktinių A. S. T. bendroji jungtinė nuosavybė, įgyta santuokos metu (CK 3.88 str.1d.,1p.). Kadangi pagal CK 3.117 str. 1d. preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, todėl atsakovo reikalavimas priteisti jam ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tenkintinas. Ieškovės reikalavimas pripažinti butą asmeninine jos nuosavybe atmestinas.

Ieškovės nurodyti argumentai, kad atsakovas, išeidamas gyventi pas motiną, pasiėmė turto už 14300 litų ir 10 metų laikotarpyje į motinos butą išvežė ieškovei priklausiusius daiktus už 3100 litų atmestini, kaip nesusiję su buto padalijimo klausimu. Šalys nepateikė prašymo padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, nesudarė santuokos metu įgyto turto balanso, buto vertės neginčijo, ieškovė nepateikė duomenų, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausantys daiktai buvo išvežti be jos sutikimo.

Bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovei suteikta 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl nuo bylinėjimosi išlaidų dalyje dėl buto priteisimo ji atleista iš dalies, dėl kitų reikalavimų ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista įstatymu; atsakovui suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl nuo bylinėjimosi išlaidų jis atleistas visiškai. Ieškovės reikalavimai, susiję dėl santuokos nutraukimu, vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimu patenkinti, o už turtinį reikalavimą ji yra sumokėjusi 50 proc. žyminio mokesčio (b.l.83), todėl patenkinus dalį ieškovės reikalavimų ir atsakovo turtinį reikalavimą, bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteisiamos. (CPK 96 str.1d., 99 str.).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010-10-06 nutartimi, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

S. T., g. (duomenys neskelbtini) ir A. T. (V.), g. (duomenys neskelbtini), santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl S. T. kaltės.

Nutraukus santuoką buvusiems sutuoktiniams palikti pavardes: S. T. – T., A. T. – T.

Nepilnamečių vaikų: L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. T., a.k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. T. jos gyvenamojoje vietoje.

Iš S. T. nuo 2010-10-05 priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. T., a.k(duomenys neskelbtini) 200 (dviejų šimtų) litų periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistą nepilnamečiams vaikams išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti jų motinai A. T..

Sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai.

Padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), po ½ dalį buto A. T. ir S. T..

Likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą iš S. T., taikytas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010-10-06 nutartimi, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos per šį teismą, paduodant apeliacinį skundą, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.