Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjai D. B. ir jos atstovui Karoliui Likui, atsakovo atstovui Leandrui Pociui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. B. prašymą atsakovui Vilniaus miesto Vyriausiajam policijos komisariatui (VPK) dėl įpareigojimo spręsti klausimą dėl pareigų priskyrimo valstybės tarnautojo pareigybei bei sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja D. B. padavė teismui skundą, prašydama panaikinti Vilniaus m. VPK sprendimą, kuris yra nurodytas Vilniaus miesto VPK 2007 07 10 rašte Nr. 10-S-12467 „Dėl užimamos pareigybės priskyrimo valstybės tarnautojo pareigybei“, ir įpareigoti Vilniaus m. VPK komisijai perduoti pareiškėjos prašymą, kad komisija išspręstų Vilniaus m. VPK 6 PK VP Pasų PP specialistės pareigybės priskyrimo valstybės tarnautojo pareigybei klausimą.

Paaiškina, kad dirba Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato šeštojo policijos komisariato viešosios policijos pasų poskyrio specialistės (darbuotojos pagal darbo sutartį) pareigose.

2007 06 29 raštu pareiškėja kreipėsi į Vilniaus m. VPK viršininką su prašymu pavesti Vilniaus m. VPK Valstybės tarnautojų vertinimo komisijai išnagrinėti pareiškėjos užimamos pareigybės priskyrimą valstybės tarnautojo pareigybei klausimą. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėja atlieka viešojo administravimo funkcijas. Taip pat prašyme pareiškėja rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 7 str. 2 d., kurioje įtvirtinta nuostata, jog ne vėliau kaip per 15 dienų nuo Vyriausybės patvirtinto valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo paskelbimo „Valstybės žiniose“ dienos, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos valstybės tarnautojų vertinimo komisijos. Šios komisijos priskiria atitinkamą pareigybę valstybės tarnautojo pareigybei ir teikia tvirtinti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui.

Pareiškėjos įstaigos vadovybė informavo ją 2007 07 10 raštu, kad šiuo metu pareiškėja dirba pagal darbo sutartį ir neturi valstybės tarnautojo statuso, todėl minėto įstatymo 7 str. 2 d. ir Valstybės tarnybos įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nuostatos pareiškėjai nėra taikomos. Pareiškėjos manymu iš gauto atsakymo darytina išvada, kad įstaigos vadovas vienasmeniškai priėmė sprendimą ir jos prašymo netenkino.

Pareiškėja paaiškina, kad nuo 1993 m. pradėjo dirbti Vilniaus m. VPK 6 PK VP PP specialiste pagal darbo sutartį. 1996 10 01 jos statusas pasikeitė iš darbuotojos pagal darbo sutartį į valdininko, o 2001 02 01 pareiškėjos pareigos buvo priskirtos valstybės tarnautojo pareigoms. 2003 05 01 pareiškėja vėl tapo darbuotoja dirbančia pagal darbo sutartį. Paaiškina, kad per visus 14 metų pareiškėjos pareigos nepakito, ji visą tą laiką atliko tas pačias funkcijas. Dėl to mano, kad jos statuso pakeitimas buvo nepagrįstas, todėl ji ir kreipėsi į VPK viršininką su prašymu atkurti valstybės tarnautojo statusą.

Pareiškėja remiasi Valstybės tarnybos įstatymo 8 str. 3 d. 1 p., 2 str. 4 d., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 08 31 įsakymu Nr. 378 patvirtintais Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato nuostatais. Paaiškina, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 7 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, jog ne vėliau kaip per 15 dienų nuo Vyriausybės patvirtinto <...> valstybės tarnautojų pareigybių <...> sąrašo paskelbimo „Valstybės žiniose“ dienos valstybės institucijose ir įstaigose sudaromos valstybės tarnautojų vertinimo komisijos. Šios komisijos konkrečią pareigybę priskiria valstybės tarnautojų pareigybėms ir teikia tvirtinti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui. Pareiškėjos manymu iš jos gauto atsakymo į jos prašymą matyti, kad buvo priimtas vienasmeniškas viršininko sprendimas, o tai reiškia, kad nebuvo laikomasi įstatyme nustatytų procedūrų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai pareiškėja paaiškino, kad šiuo metu laimėjo konkursą ir užima valstybės tarnautojo pareigas, tačiau skunde nurodytos aplinkybės pažeidžia jos teises, nes jai neskaičiuojamas valstybės tarnautojo darbo stažas. Be to, paaiškino, kad jos funkcijos nepasikeitė, todėl ir anksčiau eitos pareigos turi būti priskirtos prie valstybės tarnautojo pareigų.

Atsakovas Vilniaus miesto Vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą pareiškė, kad su prašyme išdėstytais reikalavimais nesutinka (b.l. 13-14).

Paaiškina, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas Nr. IX-856, kuriuo remiasi pareiškėja, buvo priimtas 2002 04 23, o įsigaliojo 2002 05 04. Vyriausybė 2002 05 20 priėmė nutarimą Nr. 684. Įgyvendindamas įstatymo reikalavimus, Vilniaus m. VPK vyriausiasis komisaras 2002 05 29 priėmė įsakymą „Dėl pareigybių vertinimo komisijos sudarymo“, kuriuo sudarė Vilniaus m. VPK pareigybių vertinimo komisiją.

Įvertinus visas pareigybes Vilniaus m. VPK vyriausiasis komisaras 2002 07 01 priėmė įsakymą Nr. 179 „Dėl lygių ir kategorijų nustatymo“, kuriuo visas pareigybes, priskirtas valstybės tarnautojų pareigybėms, priskyrė lygiams ir nustatė kategorijas. Šiame įsakyme nėra numatyta Vilniaus m. VPK teritorinių PK VP PP specialistų pareigybių. Šios pareigybės, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 06 14 įsakymu Nr. 293 „Dėl pareigybių“ buvo priskirtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, grupei, paliekant tą patį pareigybės pavadinimą.

Paaiškina, kad įstatymo reikalavimai buvo įgyvendinti jau 2002 metais. Komisijai įvertinus, kad PP specialistės nevykdo viešojo administravimo funkcijų, o atlieka ūkines ir technines, raštvedybos tvarkymo ir kitas pagalbines funkcijas, pareiškėjos užimamų pareigų nepriskyrė valstybės tarnautojų pareigybėms. Paaiškina, kad jokie teisės aktai nenumato pareigos antrą kartą įgyvendinti įstatymo nuostatas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja, 2002 m. komisijai priėmus sprendimą nepriskirti jos pareigų valstybės tarnautojo pareigybei, šio sprendimo neskundė, o šiuo metu komisijos sprendimas negali būti vertinamas, nes yra praleistas jo apskundimo teismui terminas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs rašytinę bylos medžiagą, įvertinęs šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas netenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėja D. B. nuo 1993 01 21 dirba Vilniaus VPK, o nuo 1996 10 01 ji tapo pasų poskyrio inspektore, valdininke (D. B. Asmens byla). Nuo 2001 02 01 ji ėjo pasų poskyrio specialistės pareigas, nurodoma, kad šios pareigos buvo valstybės tarnautojos pareigos. Nuo 2003 05 01 pareiškėjos pareigos vėl buvo priskirtos pareigoms, kuriose dirbama pagal darbo sutartį. Nuo 2007 08 01 pareiškėja D. B. priimta į Vilniaus m. VPK 6-ojo PK viešosios policijos Pasų poskyrį karjeros valstybės tarnautoja. Iš Asmens bylos duomenų matyti, kad 2003 04 28 pati D. B. parašė sutikimą eiti Vilniaus m. VPK 6-ojo PK pasų poskyrio specialistės pareigas, o iki to, 2003 03 24 ji pasirašė Vilniaus m. VPK teritorinio PK pasų poskyrio specialisto Pareigybės instrukcijoje, patvirtindama, kad su šia instrukcija susipažino. I-ajame Pareigybės instrukcijos skirsnyje „Pareigybės charakteristika“ nurodyta, kad tai pareigos darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį. Ginčyti jos einamų pareigų nepriskyrimą valstybės tarnautojo pareigoms pareiškėja pradėjo tik 2007 07 04 pateikdama VPK viršininkui prašymą „Dėl užimamos pareigybės priskyrimo valstybės tarnautojo pareigybei“ (b.l. 16). Pareiškėja prašė pavesti Vilniaus m. VPK Valstybės tarnautojų vertinimo komisijai išnagrinėti jos užimamos pareigybės priskyrimą valstybės tarnautojo pareigybei. Šiuo atveju, kaip aiškinama skunde bei pareiškėja ir jos atstovas aiškino teisme, pareiškėja neginčija ankstesnių sprendimų dėl pareigybių priskyrimo valstybės tarnybai, tačiau ji mano, kad jos pareigybė iš viso nebuvo svarstoma 2002 – 2003 metais, dėl to šį klausimą atitinkama komisija turi išspręsti dabar. Pareiškėja nesutinka, kad sprendimą dėl jos prašymo galėjo priimti vienasmeniškai įstaigos viršininkas (šiuo atveju laikinai einantis viršininko pareigas). Pareiškėja reikalauja, kad klausimo sprendimas turi būti perduotas specialiai tuos klausimus nagrinėjančiai komisijai – Valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisijai, sudarytai pagal Vyriausybės 2002 05 20 nutarimu Nr. 685 patvirtintos metodikos reikalavimus. Tačiau sprendžiant šį ginčą svarbia aplinkybe išlieka tai, kada ir kokiu pagrindu pareigybė, kurią užėmė pareiškėja nuo 2003 metų gegužės 1 d. nebuvo priskirta valstybės tarnybai. Vilniaus miesto VPK Vyriausiasis komisaras 2002 05 29 išleido įsakymą Nr. 146 „Dėl pareigybių vertinimo komisijos sudarymo“ (b.l. 28). Iš šio įsakymo turinio matyti, kad komisija sudaryta vykdant Vyriausybės 2002 05 20 nutarimą Nr. 685 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo“. Šiuo įsakymu sudarytai komisijai buvo pavesta iki 2002 06 13 pateikti VPK karjeros valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus vyriausiajam komisarui tvirtinti, o iki 2002 06 20 pateikti tvirtinti karjeros valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus. Taigi akivaizdu, kad nei pareigybių aprašymuose nei valstybės tarnautojų pareigybių sąrašuose negalėjo būti minimos pareigybės, kurios užimamos pagal darbo sutartį. Dėl to pareiškėja nepagrįstai teigia, kad pasų poskyrio specialisto pareigybė tuo metu iš viso nebuvo vertinama, dėl to ją priklauso įvertinti dabar. Minėto įsakymo pagrindu sudaryti aprašymai ir sąrašai, kuriuos patvirtino įstaigos vadovas, parodo tik tai, kokios pareigybės buvo priskirtos valstybės tarnybai, bet neparodo, kokios pareigybės buvo aptariamos ir komisijos svarstomos. Tai patvirtina ir 2002 05 20 Vyriausybės nutarimo Nr. 685 nuostatos. Šiuo nutarimu patvirtintos metodikos 1 punkte taip ir nurodyta, kad vadovaujantis šia metodika, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose aprašomos valstybės tarnautojų pareigybės ir sudaromi valstybės tarnautojų pareigybių sąrašai. Taigi Vyriausybės nutarimu patvirtintoje metodikoje įstaigose sudaromoms komisijoms nebuvo pavesta sudaryti sąrašus ir kitų pareigybių, kurios užimamos sudarant darbo sutartį. Be to, tiek iš Vyriausybės nutarimu patvirtintos metodikos, tiek iš Vyriausiojo komisaro įsakymo aišku, kad komisija buvo sudaryta ne visam laikui, o tik tam, kad būtų įgyvendintos Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatos. 2002 04 23 Seimas priėmė Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį nuo 2002 07 01, tuo pačiu metu priimtas ir šio įstatymo įgyvendinimo įstatymas. Įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnyje buvo numatyta, kad ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo paskelbimo „Valstybės žiniose“ dienos, įstaigose turi būti sudaromos valstybės tarnautojų vertinimo komisijos, kurios vadovaudamosi Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika bei atitinkamų pareigybių aprašymais, konkrečią pareigybę priskiria valstybės tarnautojų pareigybėms ir teikia tvirtinti įstaigos vadovui. Minėtas pareigybių sąrašas buvo patvirtintas 2002 05 20 Vyriausybės nutarimu Nr. 684, kuris paskelbtas Valstybės žiniose 2002 05 22 Nr. 51-1952. Kituose Įgyvendinimo įstatymo straipsniuose buvo numatyti terminai, per kiek laiko nuo valstybės tarnybos pareigybių aprašymo ir pareigybių sąrašų patvirtinimo turi būti sudaromos darbo sutartys su darbuotojais, kurių pareigybės nepriskirtos valstybės tarnybai, per kiek laiko turi būti tinkamai įforminami darbuotojai, užimantys valstybės tarnybai priskirtas pareigas. Visi šie teisės aktai rodo, kad Valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisija, kurios sudarymas buvo numatytas Vyriausybės 2002 05 20 nutarimu Nr. 685 patvirtintos metodikos 3 punkte, buvo sudaroma tik tikslu įgyvendinti naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. Sudarius pareigybių aprašymus bei sąrašus, atitinkamai pagal aprašymus ir sąrašus iš naujo įforminus dirbančius įstaigoje darbuotojus ir valstybės tarnautojus, komisijos tolimesnė veikla neturėjo jokios prasmės, nes ši komisija nebuvo skirta ginčams dėl pareigybių aprašymo ir įtraukimo į valstybės tarnybos pareigybių sąrašus nagrinėti. Komisijos pasiūlymus privalėjo tvirtinti įstaigos vadovas, taigi jo sprendimas buvo galutinis. Todėl pareiškėja 2007 metais nepagrįstai ėmė reikalauti, kad jos nuo 2003 metų eita pareigybė būtų iš naujo vertinama komisijos, kuri jau savo darbą atliko, komisijos pasiūlymai buvo patvirtinti įstaigos vadovo 2002 07 01 įsakymu Nr. 179 (b.l. 18).

Dėl to pareiškėjos 2007 06 29 prašymas VPK viršininkui buvo netenkintas teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjai atsakyta, kad ji dirba pagal darbo sutartį (pastebėtina, kad pareiškėja taip dirbo nuo 2003 05 01, taigi jau daugiau kaip 4 metus) ir atitinkamos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos jai negali būti taikomos. Įstaigos vadovas neturėjo jokio pagrindo vėl iš naujo steigti komisiją ir persvarstyti pareiškėjos eitų pareigų priskyrimo valstybės tarnybai klausimą, nes jokiais teisės aktais pareigybių vertinimo komisijų veikla nebuvo pratęsta ar atnaujinta. Šių komisijų darbas buvo baigtas įstaigos vadovui patvirtinus pareigybių aprašymus ir sąrašus. Savo prašyme įstaigos vadovui pareiškėja nieko nerašė apie darbo stažo skaičiavimą, todėl šiuo klausimu atsakyme ir nepasisakyta. Be to ginčams dėl darbo stažo skaičiavimo spręsti Vidaus reikalų ministerijos sistemoje yra nustatyta speciali tvarka. Vilniaus miesto VPK yra speciali ginčų, kilusių dėl tarnybos stažo skaičiavimo, nagrinėjimo komisija. Stažo nustatymą vidaus reikalų sistemos pareigūnams reglamentuoja Vidaus reikalų ministro 2001 11 28 įsakymas Nr. 626 „Dėl vidaus reikalų ministerijos tarnybos stažo nustatymo komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento bei vidaus reikalų sistemos statutinių valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažo nustatymo tvarkos patvirtinimo“, kuriuo patvirtintoje tvarkoje sakoma, kad statutinio pareigūno tarnybos stažo dydį įsakymu nustato vadovas, turintis šio pareigūno priėmimo ir atleidimo iš valstybės tarnybos teisę. Pareiškėja dėl atitinkamo stažo įskaitymo gali kreiptis nustatyta tvarka.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85str.- 88str., 127str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos D. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.