Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Vidmantui Žylei, atsakovei E. P. bei jos atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, trečiajam asmeniui (atsakovė pagal priešieškinį) V. V., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovui T. B., civilinėje byloje pagal ieškovų D. Ž., V. J. ieškinį atsakovams E. P., A. P., tretiesiems asmenims V. V., UAB „Paslaugos būstui“, AB SEB bankas, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl neteisėtų statybos pasekmių pašalinimo, ir, atsakovų E. P., A. P. priešieškinį ieškovams D. Ž., V. J., atsakovei V. V., tretiesiems asmenims UAB „Paslaugos būstui“, AB SEB bankas, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai prašo uždrausti atsakovams naudotis ir disponuoti savavališkai pastatytu ūkiniu pastatu, įpareigoti atsakovus per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti ūkinį pastatą adresu (duomenys neskelbtini) pagal ankstesnį projektą; įpareigoti atsakovus netrukdyti naudotis ieškovams priklausančio ūkinio pastato dalimi – 17,6 kv.m. patalpa. Nurodė, jog kartu su atsakovais ir trečiais asmenimis ieškovai yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Kaip ir gyvenamasis namas, 17,6 kv.m. ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovams. Atsakovai, be ieškovų sutikimo, neturėdami rekonstrukcijos projekto bei leidimo statybai, pastatė ūkinio pastato dalį, išplėsdami jos plotą, pakeisdami vidaus patalpų išplanavimą, išvaizdą, paskirtį ir atliko kitus statinio rekonstrukcijos darbus. Šiais savo veiksmais atsakovai pažeidė ieškovų, kaip bendrasavininkų, pastato valdymo, naudojimo bei disponavimo teisė (T.1, b.l. 3-4). Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas V.Žylė papildomai paaiškino, kad ūkinis pastatas atsakovų pertvarkytas be ieškovų sutikimo. Ieškovams priklausė 17,6 kv.m. ūkinio pastato pietvakarinėje dalyje. Ieškovai negali naudotis pastatu pagal paskirtį, kadangi patalpa atsakovų iš ūkinės paskirties perdaryta į gyvenamąją. Sutikimo ieškovui ūkinio pastato pertvarkymui neduoda, nes pažeista ieškovų nuosavybės teisė į ūkinio pastato dalį. Ieškovai priversti naudotis jiems nepriklausančia pastato dalimi. Savavališkos statybos padariniai turėtų būti likviduojami likviduojant atliktos rekonstrukcijos dalis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

VĮ Registrų centro NTR CDB išrašo duomenimis pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame suformuoti 4 atskiri nekilnojamojo turto vienetai, 231,13 kv. m. bendro ploto ; pastatas – sandėlis, 81.00 kv.m. ploto, pagalbinio ūkio paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/100 dalys nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso E. P., A. P., 50/100 dalys nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. V., po 11/100 dalių nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ieškovams D. Ž. ir V. J. (T.1., b.l. 7-11, 13-16, 30-34, 47-49, 61-62, 70-74, 91-100, T.2, b.l. 117, 160-163, 180-184, T.3, b.l. 5-6, 31, 42, 59-73, 75-81, 127-130).

Iš antstolės B.Tamkevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo 2008-05-12 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) bei pridedamų fotonuotraukų matosi, kad priešais gyvenamąjį, adresu (duomenys neskelbtini), esantis įėjimas į ūkinį pastatą yra užrakintas, pakabinta spyna; patalpa, į kurią patenkama pro įėjimą, esantį kitoje ūkinio pastato pusėje ir lygiagretų minėtam užrakintam įėjimui, yra įrengta (T.1., b.l. 30-42). Iš antstolės V.Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo 2008-10-07 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) bei pridedamų fotonuotraukų nustatyta, kad iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo pusės nėra durų į namo rūsį, durų anga sienoje užtinkuota, iš rūsio patalpos nėra praėjimo į lauką – matyti raudonomis plytomis užmūrytų buvusių durų vieta, rūsio laiptų, vedančių į butą 2-ame aukšte apačia apkalta medžio plokšte, kuria pažemintos patekimo į rūsį lubos, virtuvėje, prie įėjimo į rūsį, yra įėjimas į tualeto patalpą, kuri įrengta virtuvės erdvėje, kieme yra ūkinis pastatas, prie kurio pristatyta malkinė, patalpose sukrautos malkos, naudojama pagal tiesioginę paskirtį, ūkinio pastato kitoje namo pusėje yra įrengtos gyvenamosios patalpos, gyvena žmonės (T.1., b.l. 123-132).Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento duomenimis (2007-03-30 raštas Nr. (duomenys neskelbtini)) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Nuolatinei statybos komisijai ūkinio pastato, esančios (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektas nebuvo teikiamas, leidimas statybai išduotas nebuvo (T.1., b.l. 12). Iš pateikto Klaipėdos apskrities viršininko administracijos TPSVP departamento įvertinimo matyti, jog ginčo ūkio pastato rekonstrukcijos metu visiškai perstatyta ūkio pastato dalis: sienos, perdangos, stogas, fasadai; užstatytas plotas padidintas 20 m2, įrengtos patalpos mansardoje, prie ūkio pastato iš rytų pusės pristatytas priestatas 2,5x2,3 m. Statybos darbai atlikti savavališkai, neturint suderinto projekto ir statybos leidimo. Savavališkos statybos aktas nebuvo surašytas, kadangi bendrasavininkai žadėjo geranoriškai išspręsti problemą. Kitą ½ pagalbinio ūkio pastato dalį, namo bendrasavininkams sutikus, rekonstravo V. V., baigus statybos darbus atliko viso ūkio pastato kadastrinius matavimus, tame tarpe atsakovų E. P., A. P., L. Ž. dalies. Durų anga patekti į rūsį užmūryta, įrengtas kitas įėjimas iš (duomenys neskelbtini), buto virtuvės, priklausančios L. Ž.. Virtuvės kampe, buvusios spintos vietoje įrengtas tualetas 1,2x0,7 m dydžio, jo įrengimui statybos leidimas nereikalingas, durys, vedančios į rūsį, neužstatytos (T.1., b.l. 146-157), analogiškai paaiškinimus teikė teismo posėdžio metu atstovė A. S. (T.1, b.l. 163-163a).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovo T. B. išvadomis ginčo, kad nurodytas ūkinis pastatas rekonstruotas savavališkai, nėra. Ieškovai prašo šalinti savavališkos statybos padarinius, atsakovai priešieškiniu prašo leisti atlikti pastato rekonstrukciją be ieškovų sutikimo bei nustatyti naudojimosi tvarką. Ieškinys šalinti savavališkos statybos padarinius pagrįstas, teismas per nustatytą terminą gali leisti gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, šiuo atveju pagal byloje pateiktus duomenis nauja statyba galima. Ieškovai nepateikia neginčytinų argumentų, kad statyba negali būti įteisinta. Prašymas atstatyti į buvusią padėtį yra neadekvatus. Rekonstrukcijos projektas turėtų būti rengiamas gaunant visų bendraturčių sutikimą. Pirmiausia turi būti įteisinti statybos darbai, o tik paskui nustatoma naudojimosi tvarka. Jei statinys pastatytas savavališkai, juo naudotis draudžiama, tai draudžia įstatymas CK 4.103 str. Savavališkos statybos požymiai akivaizdūs, naudojimosi tvarka gali būti nustatoma tik įteisinus pastatą – gavus statybos leidimą, kuris leistų įteisinti rekonstrukciją, o užbaigus statybos darbus – statybos užbaigimo aktą. Dėl statybos darbų prieštaravimo detaliesiems planams bei kliūčių įteisinti savavališką statybą – byloje duomenų nėra. Statybos įstatymas numato savavališkos statybos įteisinimo galimybę. Nagrinėjamoje byloje yra tikslinga, šalinant nurodyto ūkinio pastato savavališkos statybos padarinius, ne įpareigoti atsakovus nugriauti savavališką statybą, o nustatyti terminą statybą leidžiančiam dokumentams gauti.

Pateiktais byloje įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad dalis ginčo statinio - pastato – sandėlio, 81.00 kv.m. ploto, pagalbinio ūkio paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atsakovų E. P., A. P. rekonstruotas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, t.y. neturint nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo, nustatyta tvarka suderinto projekto (Statybos įstatymo 2 str. 71 d.) - tai iš esmės pripažino šalys, tokią bylos nagrinėjimo metu pateikė išvadą pateikė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas T. B., todėl konstatuojama, kad ginčo pastato – sandėlio, 81.00 kv.m. ploto, pagalbinio ūkio paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atsakovų E. P., A. P. atlikta rekonstrukcija yra savavališka statyba (CPK 178 str., 182 str. 5 p., 185 str., 187 str. 1 d.). Klaipėdos apskrities viršininko administracijos TPSVP departamento įvertinimo duomenimis nustatytos ginčo ūkinio pastato savavališkos statybos padariniai - visiškai perstatyta ginčo ūkio pastato dalis: sienos, perdangos, stogas, fasadai; užstatytas plotas padidintas 20 m2, įrengtos patalpos mansardoje, pristatytas priestatas 2,5x2,3 m. (T.1., b.l. 146-157), šios nustatytos savavališkos statybos pasekmės šalių neginčijamos, jas pripažįsta, todėl teismas jas laiko nustatytomis (CPK 178 str., 182 str. 5 p., 185 str., 187 str. 1 d.).

Atsakovų atlikti darbai atitinka savavališkos statybos sąvoką, pateiktą Statybos įstatymo 2 str. 71 d., pagal kurią savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) neturint įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo (CPK 175 str., 185 str.). Statyba - veikla, kurios tikslas – pastatyti naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį (Statybos įstatymo 2 str. 13 d.).Teismui konstatavus ginčo pastato savavališką statybą, galima įpareigoti statytoją (užsakovą) savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (LR Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p.). Jeigu statinys yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti draudžiama (CK 4.103 str. 1 d.). Ieškovai prašo uždrausti atsakovams naudotis ir disponuoti savavališkai pastatytu ūkiniu pastatu, įpareigoti atsakovus per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti ginčo ūkinį pastatą adresu (duomenys neskelbtini) pagal ankstesnį projektą. Padarius išvadą, jog atsakovų atlikta ginčo pastato rekonstrukcija atlikta savavališkai, įvertinus Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2011-01-31 nutarimo nuostatas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovo pateiktas išvadas dėl galimo savavališkos statybos pasekmių šalinimo būdo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. nuostatomis, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tikslingiausias ir optimaliausias bei protingiausias savavališkos statybos pasekmių šalinimo būdas yra ginčo ūkinio pastato projektinės dokumentacijos parengimas ir statybą leidžiančio dokumento gavimas, nes Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovo pateiktomis išvadomis tokie šio ginčo ūkinio statinio rekonstravimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ir kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, todėl ieškovų reikalavimas perstatyti ginčo statinį tenkintinas iš dalies įpareigojant atsakovus savo lėšomis per nustatytą terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, uždraudžiant atsakovams iki nurodytų veiksmų atlikimo ginčo statiniu naudotis bei disponuoti (CK 4.103 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovai tarp ieškovų (buvusi savininkė L. Ž.) ir atsakovų E. P., A. P. kyla ginčas dėl ginčo ūkinio pastato naudojimosi tvarkos. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai (tuometinė bendraturtė L. Ž.) įsigijo 1992-09-24 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 ginčo ūkinio pastato 22/100 dalis, atsakovai E. P., A. P. įsigijo 2003-04-09 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo ūkinio pastato 24/100 dalis (T.1, b.l. 8-10). Atsakovai byloje teikė paaiškinimus, kad 2003 metais tuometinė bendraturtė L. Ž. bei atsakovai E. P., A. P. sutarė dėl ginčo ūkinio pastato nuosavybės dalių mainų, t.y. kad P. naudosis L. Ž. tuo metu naudojama 24/100 ūkinio pastato dalimi, o L. Ž. naudosis atsakovų E. P., A. P. tuo metu naudojama 22/100 ūkinio pastato dalimi, tokiu būdu jie pamainė naudojimosi tvarką. Ieškovai tokį susitarimą neigia. Byloje nepateikta įrodymų apie tokios (ar panašios) mainų sutarties buvimo/sudarymo faktą, atsakovai buvo pateikę priešinius reikalavimus dėl tokios sutarties pripažinimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu tokius reikalavimus atsiėmė ir byloje šių faktinių aplinkybių neįrodinėjo. Teismas tuo pačiu įvertina ir tai, kad tretysis asmuo AB SEB bankas nurodė, kad atsakovė E. P. su banku sudarė (duomenys neskelbtini) būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 50000,00 Lt kreditas būsto įsigijimui finansuoti, kredito lėšomis buvo įsigytas taip pat ir 24/100 ginčo ūkinio pastato dalys, kurios įkeisto bankui hipotekos lakštu, todėl iš esmės prieštarauja įkeistos ginčo ūkinio pastato 24/100 dalių sumažėjimui iki 22/100 dalių, nes tai sumažina bankui įkeisto turto plotą (CK 4.171 str. 2 d., 3 d.)(T.1, b.l. 177). Remiantis išdėstytu teismas daro išvadą, kad ieškovai (tuometinė bendraturtė L. Ž.) ginčo laikotarpiu neprarado teisės į įsigytas ginčo ūkinio pastato 24/100 dalis, ši nuosavybės teisė nebuvo įstatymų nustatyta tvarka pakeista, apribota ar kitokiu būdu suvaržyta, todėl atsakovams pripažįstant faktą, kad jie naudojasi ieškovų (tuometinės bendraturtės L. Ž.) ginčo ūkinio pastato 24/100 dalimi, ieškovų reikalavimas dalyje dėl įpareigojimo atsakovų netrukdyti naudotis ieškovams priklausančio ūkinio pastato dalimi – 17,6 kv.m. patalpa, tenkintinas iš dalies – atsakovai įpareigotini netrukdyti ieškovams naudotis priklausančia 24/100 ginčo ūkinio pastato dalimi (kiekvienam ieškovui – po 11/100 dalių). Reikalavimas dalyje dėl įpareigojimo konkrečios 17,6 kv.m. patalpos naudojimosi negali būti tenkinamas, kadangi šalys nėra nusistačiusios ginčo ūkinio pastato naudojimosi tvarkos, dėl konkrečių patalpų ir jų ploto tarp šalių kyla ginčas, o be to dėl atsakovų atliktų neteisėtos statybos veiksmų ginčo ūkinio statinio plotas yra iš esmės pasikeitęs, pastatas perstatytas, todėl pateiktas ieškovų reikalavimas galėtų būti sprendžiamas tik pašalinus savavališkos statybos padarinius arba šalinant šias pasekmes (CK 4.37 str. 1 d., 4.39 str. 1 d., 2 d.).

Atsakovai reiškia taip pat reikalavimą dėl pripažinimo atsakovų teisės be ieškovų D. Ž., V. J., atsakovės V. V. sutikimo atlikti ginčo ūkinio pastato rekonstrukciją. Statybos įstatymo normos, nustatančios statybos leidimo, projekto privalomumą yra imperatyvios, todėl statytojas privalo laikytis nurodytų reikalavimų. Statytojo teisė – tai teisė statyti laikantis įstatymų reikalavimų, o atsakovai prašo pripažinti jiems teisę pažeisti imperatyviąsias teisės normas. Teismas negali apginti asmens teisės, kai šis siekia ją įgyvendinti pažeisdamas įstatymus ir kitų asmenų teisėtus interesus (CK 1.137 str. 3 d., 5 d.). Teismui konstatavus ginčo pastato savavališkos statybos faktą, teismas šioje stadijoje negali duoti atsakovams sutikimą atlikti ginčo pastato rekonstrukciją, šis klausimas atsakovų galėtų būti sprendžiamas atsakovams realizuojant savavališkos statybos padarinių šalinimą. Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis savininko teisę būti statytoju įtvirtinantis teisės aktas yra Statybos įstatymas, kurio 2 str. 54 d. nustatyta, kad statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai: statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos. Normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatomi projektinės dokumentacijos ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo sąlygos, reikalavimai. Taigi statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų įgyvendinimą nustatantys teisės aktai. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622, 9 p., statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį. Minėto reglamento 9.5 p. reglamentuoja, kad statinio rekonstravimo statybos darbų rūšiai priskiriami statybos darbai, kai prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos. Šių darbų atlikimui būtinas taip pat ir kitų bendraturčių sutikimas. Ieškovai atsisako duoti sutikimą rekonstrukcijos darbų atlikimui, nes jau atsakovų atlikti savavališki ginčo pastato rekonstrukcijos darbai pažeidžia ieškovų interesus, pirma turi būti išspręstas savavališkos statybos padarinių šalinimas, o tik po to galimas būtų sprendimas dėl bendraturčių sutikimo davimo ar nedavimo galimai pastato rekonstrukcijai nepažeidžiant ieškovų interesų. Esant nagrinėjamai situacijai, teismas daro išvadą, kad atsakovai šios savo reikalavimo dalies neįrodė, nepateikė duomenų bei įrodymų kokių konkrečiai rekonstrukcijos darbų atlikimui prašo duoti sutikimą, kokiu būdu būtų šalinami nustatyti ginčo pastato savavališkos statybos padariniai - visiškai perstatytos ūkio pastato dalys: sienos, perdangos, stogas, fasadai; užstatyto ploto padidinimas 20m², patalpos mansardoje įrengimas, pristatyto priestato 2,5x2,3 m. Atsakovų reikalavimas šioje dalyje negali būti tenkinamas ir todėl, kad jau atlikęs savavališkos statybos darbus be bendraturčių sutikimo jie pažeidė ieškovų interesus. Atsakovų reikalavimas šioje dalyje susijęs su jų tam tikrų veiksmų atlikimu/neatlikimu ateityje dėl nustatytos savavališkos statybos padarinių šalinimo, o vadovaujantis CPK 267 str. draudžiančiama teismui priimti sąlyginius sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, todėl atsakovų reikalavimas šioje dalyje negali būti tenkinamas (CPK 178 str., 185 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovai pateikė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 236,00 Lt žyminis mokestis pateikiant byloje ieškinį (T.1.,b.l. 5), 100,01 Lt išlaidų už procesinio dokumento parengimą (T.3.,b.l. 4, 114), 1000,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų (T.3.,b.l. 113, 143), iš viso 1336,01 Lt. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį, bylos sudėtingumą, apimtį, trukmę, nagrinėjamų dalykų specifiką, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, advokato atstovavimo apimtį ir trukmę, priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1000,00 Lt. Ieškovams priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis po 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovai pateikė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 229,44 Lt žyminis mokestis pateikiant byloje priešieškinį (T.1, b.l. 90), 3350,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 3579,44 Lt. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį, bylos sudėtingumą, apimtį, trukmę, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, advokato atstovavimo apimtį, priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 600,00 Lt. Atsakovams priteistina iš ieškovų lygiomis dalimis po 300,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.), byloje susidariusios 133,05 Lt pašto išlaidos valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 30,00 Lt, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 100,05 Lt pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovus E. P. ir A. P. per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos padarinius, ir Statybos įstatyme numatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą, įpareigoti atsakovus E. P. ir A. P. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius : visiškai perstatytas ūkio pastato dalis : sienas, perdangas, stogą, fasadus; užstatyto ploto padidinimą 20m², įrengtos patalpų mansardoje įrengimą, pristatytą priestatą 2,5x2,3 m., ir sutvarkyti statybvietę, adresu (duomenys neskelbtini).

Uždrausti atsakovams E. P. ir A. P. naudotis ir disponuoti savavališkai pastatytu ūkiniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki nurodytų savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovams D. Ž. ir V. J. lygiomis dalimis iš atsakovės E. P. 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovams D. Ž. ir V. J. lygiomis dalimis iš atsakovo A. P. 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovams E. P. ir A. P. lygiomis dalimis iš ieškovo D. Ž. 300,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovams E. P. ir A. P. lygiomis dalimis iš ieškovo V. J. 300,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų D. Ž. ir V. J. lygiomis dalimis 33,00 Lt teismo pašto išlaidų.

Priteisti iš atsakovų E. P. ir A. P. lygiomis dalimis 100,05 Lt teismo pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.