Telšių apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Ieškovei nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvenantis jos buvęs sutuoktinis atsakovas S. B. girtauja, neprižiūri šios gyvenamosios patalpos, daužo baldus, langus, duris, buvo sukėlęs gaisrą. Atsakovas geranoriškai iš gyvenamojo būsto neišsikelia. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė leido atsakovui gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė atsakovui suteikė galimybę gyvenamajame name gyventi atlygintinai, ar tarp šalių būtų sudarytas rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo namo naudojimosi sąlygų, todėl konstatuotina, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė neterminuota gyvenamojo namo, nuosavybės teise priklausančio ieškovei, panaudos sutartis (CK 6.632 straipsnis). Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartyje nenustatyta kitokio termino (CK 6.642 straipsnio 1 dalis). Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį. Ieškovė tiek žodžiu, tiek raštu įspėjo atsakovą apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą. Pažymėtina, kad neatlygintinė panaudos sutartis gali būti nutraukta bet kuriuo momentu, bet kurios šalies iniciatyva, nesikreipiant į teismą, įspėjus kitą šalį prieš tris mėnesius. Be to, įstatymas nenumato nei tokio įspėjimo formos nei detalizuoja reikalavimus įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Laikytina, kad atsakovas dėl išsikėlimo pirmą kartą įspėtas 2017 m. sausio mėnesio pradžioje (CK 6.642 straipsnio 1 dalis), taigi panaudos sutartis baigėsi 2017 m. balandžio mėnesio pradžioje, suėjus įspėjimo terminui. Konstatuotina, kad suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia. Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo – pagrįstas, įrodytas, todėl visiškai tenkintinas.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo panaikinti atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimą adresu (duomenys neskelbtini). Toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl šioje dalyje civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką, deklaravimo duomenų pateikimą, apskaitą, tvarkymą ir naudojimą nustato Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. Pagal šį įstatymą deklaravimo įstaiga yra gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis bei gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą tvarkanti institucija; gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos tvarkymo funkciją atlieka savivaldybės; prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti deklaravimo duomenis nagrinėja ir sprendimą dėl jų taisymo, keitimo ir panaikinimo priima deklaravimo įstaiga. Teismo sprendimas iškeldinti atsakovą iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų sudaro teisėtą pagrindą ieškovei kreiptis į deklaravimo duomenų tvarkymo funkcijas atliekančią instituciją dėl atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.

Visiškai patenkinus ieškinio reikalavimą, tai yra iškeldinti atsakovą, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti sprendimą už akių.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Atsakovą S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iškeldinti iš ieškovei R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su visu turtu, esančiu gyvenamajame name, pagalbinio ūkio pastatuose bei ieškovei priklausančiuose žemės sklypuose šalia statinių, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.

Bylą dalyje dėl atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo nutraukti.

Priteisti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.