Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. T.–P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti adresu (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) autobuso vairuotoja, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. T.–P. nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. ji, pažeisdama Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nustatantį gyvūnų laikytojo pareigą „užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. A27(1)-3344 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 8.9 papunktį, numatantį gyvūnų laikytojo pareigą „garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų“, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir neužtikrino, kad jai priklausantis šuo būtų tinkamai laikomas, 2024 m. balandžio 13 d., apie 8 val., (duomenys neskelbtini), vykstant žodiniam konfliktui, tyčia užsiundė jai priklausantį šunį, kuris įkando J. T. į dešinės kojos blauzdą, ir taip nukentėjusiajai J. T. padarė kąstinį sužalojimą dešiniame kelyje, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-2462/202401) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad vadovaujantis J. T., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų duomenimis pateikia išvadą: 1) J. T. nustatytas kąstinis sužalojimas dešiniame kelyje; 2) J. T. nustatytas kąstinis sužalojimas dešiniame kelyje padarytas kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai dantimis; 3) J. T. nustatytas kąstinis sužalojimas dešiniame kelyje padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2024 m. balandžio 13 d.; 4) J. T. nustatytas kąstinis sužalojimas dešiniame kelyje kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 5) J. T. nustatytas kąstinis sužalojimas dešiniame kelyje galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu, vieno įkandimo metu; 6) J. T. nustatytas kąstinis sužalojimas dešiniame kelyje nėra būdingas griuvimui, atsitrenkimui į kietus bukus daiktus ar paviršius. Sužalojimas visumoje nėra būdingas savęs žalojimui (b. l. 55–56).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamosios O. T.–P. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai. Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, O. T.–P., veikdama tyčia, užsiundė jai priklausantį šunį, kuris įkando J. T., taip nukentėjusiajai padarė sužalojimus vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir sukėlė pastarajai fizinį skausmą.

Įrodymais, pagrindžiančiais O. T.–P. kaltę, laikytini jos pačios parodymai, nukentėjusiosios duoti parodymai, kuomet ji nurodė, kad kaltinamoji savo šuniui sakė: „Kąsk, B., kąsk“, po ko šuo taip ir padarė, pirma suplėšė jai kelnes, o vėliau kando į koją, apžiūros (nukentėjusiosios pateiktų vaizdo įrašų) protokole užfiksuoti duomenys, kur matyti nukentėjusiosios koja su šuns įkandimu, liudytojo K. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis taip pat nurodė, kad nukentėjusiajai į dešinę koją įkando šuo, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kuriais nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdama kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad O. T.–P. veiksmai atitinka visus jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius ir pagal 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Prokurorė surašydama kaltinamąjį aktą, kaltinime nurodė, kad O. T. - P. dėl neatsargumo pažeisdama Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, numatantį gyvūnų laikytojo pareigą „užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. A27(1)-3344 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 8.9 papunktį, numatantį gyvūnų laikytojo pareigą „garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų“, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir neužtikrino, kad jai priklausantis šuo būtų tinkamai laikomas, dėl ko 2024 m. balandžio 13 d. apie 8 val., (duomenys neskelbtini), vykstant žodiniam konfliktui tyčia užsiundė jai priklausantį šunį kuris įkando J. T. į dešinės kojos blauzdą, ir taip nukentėjusiajai J. T. padarė kąstinį sužalojimą dešiniame kelyje, t. y. sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė jai fizinį skausmą. Byloje nustačius, kad pasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, jog kaltinamoji tyčia užsiundė savo šunį, kad įkastų nukentėjusiajai, pareikšto kaltinimo aplinkybės tikslinamos, pašalinant nuorodą į tai, jog O. T. - P. pažeidė teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl tinkamo šunų laikymo dėl neatsargumo.

Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko byloje įrodytu, kad O. T. - P. pažeisdama Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, numatantį gyvūnų laikytojo pareigą „užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio d. įsakymu Nr. A27(1)-3344 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 8.9 papunktį, numatantį gyvūnų laikytojo pareigą „garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų“, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir neužtikrino, kad jai priklausantis šuo būtų tinkamai laikomas, 2024 m. balandžio 13 d., apie 8 val., (duomenys neskelbtini), vykstant žodiniam konfliktui tyčia užsiundė jai priklausantį šunį, kuris įkando J. T. į dešinės kojos blauzdą, ir taip nukentėjusiajai J. T. padarė kąstinį sužalojimą dešiniame kelyje, t. y. sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė jai fizinį skausmą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius

Teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji J. T. prašė atleisti O. T.–P. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius. Apklausiama teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad su kaltinamąja susitaikė, jokių pretenzijų jai neturi. Kaltinamoji jos atsiprašė, ir J. T. jai atleido. Kaltinamoji teismo posėdyje nurodė, kad nukentėjusiosios atsiprašė, jos susitaikė. Baigiamosios kalbos metu prokurorė prašė teismo taikyti kaltinamajai O. T.–P. BK 38 straipsnio nuostatas, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai ir nukentėjusiajai J. T. susitaikius.

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatytos to paties straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (veikas); prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (veikas); savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) ir susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad O. T. - P. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis), teisiamojo posėdžio metu nurodė pripažįstanti savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, susitaikė su nukentėjusiąja, J. T. atleido O. T.–P. ir nurodė, jog jokių pretenzijų jai neturi. Kaltinamoji teismui pateikė mokėjimo kvitą, kuris patvirtina, kad O. T. - P. 2025 m. vasario 26 d., 11.01 val., Valstybinei ligonių kasai sumokėjo 70,57 Eur, t. y. atlygino byloje pareikštą civilinį ieškinį (b. l. 38–39). Nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje pareiškusi nebuvo. Sutartyje dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo nurodyta, kad J. T. ir O. T. - P. susitaikė, viena kitai pretenzijų dėl 2024 m. balandžio 13 d. kilusio konflikto metu padarytos turtinės ir neturtinės žalos neturi ir ateityje neturės (b. l. 151).

BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga įtvirtina, kad kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kuomet yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, toks pagrindas šiuo atveju yra. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji praeityje neteista (b. l. 90–91). Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad kaltinamoji po jai šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. po 2024 m. balandžio 13 d., būtų pažeidusi kitas visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ar teisės aktų reikalavimus. Administracine tvarka pastarųjų penkerių metų laikotarpiu kaltinamoji nebausta (b. l. 92). Teismo posėdyje O. T. - P. nurodė, kad savo veiksmus vertina blogai, gailėjosi ir pažadėjo ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų. Bylos medžiaga nustatyta, kad O. T. - P. dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoja (b. l. 93). Pirmiau aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad O. T. - P. nėra linkusi pažeisti teisės aktų reikalavimus, visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir teismui nustačius visas BK 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiąja J. T. ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė byloje 70,57 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad J. T. dėl sveikatos sutrikdymo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 70,57 Eur (b. l. 38–39). Kaltinamoji O. T. - P. teismui pateikė mokėjimo kvitą, kuriame nurodoma, kad ji 2025 m. vasario 26 d. į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą sumokėjo 70,57 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė – pagal 2024 m. birželio 17 d. ieškinį Nr. 37313. Esant šioms aplinkybėms, civilinio ieškinio procesas nutrauktinas.

Kaltinamajai O. T.–P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. b. l. 79–80), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokai, kuriuose yra CD diskai su teismo posėdžio garso įrašu ir su vaizdo įrašais bei nuotraukomis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302?307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. T.–P. padariusią nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja J. T., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

O. T.–P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinį procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos byloje pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokus, kuriuose yra CD diskai su teismo posėdžio garso įrašu ir su vaizdo įrašais bei nuotraukomis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.