- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-21
- Bylos Nr.
- 2-1092-125/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00162-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- I. V.
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Marigora“ bankroto administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ ieškinį atsakovui I. V. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės įgaliotas atstovas M. M. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės 243 368,44 Lt žalos atlyginimo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jis paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-07 nutartimi UAB „Marigora“ yra iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Bankroto administratorė, susipažinusi su įmonės dokumentais, nustatė, kad laikotarpyje nuo 2009-01-01 iki 2013-05-28 atsakovas I. V., kuris tuo metu buvo įmonės direktorius, iš įmonės atsiskaitomųjų sąskaitų AB „Swedbank“ ir AB SEB banke išmokėjo sau 357 334,96 Lt sumą, tačiau į įmonės sąskaitas vėliau įnešė tik 293 348,16 Lt. Ieškovės atstovas M. M. nurodė, kad administratorė nerado jokių dokumentų, patvirtinančių, kad trūkstama 60 742,56 Lt suma, kuri buvo išmokėta atsakovui, būtų buvusi panaudota bendrovės veikloje. Be to administratorė taip pat nustatė, kad laikotarpyje nuo 2007-03-26 iki 2007-12-31 atsakovas pagal kasos pajamų orderius įmonės vardu priėmė 75 041,08 Lt sumą. Nustatyta, kad atsakovas bendrovės naudai panaudojo 40 901,80 Lt šios sumos, tačiau duomenų apie 34 139,28 Lt sumos panaudojimą bendrovės naudai, nėra. Administratorė nustatė, jog atsakovas įmonės vardu pagal 2010-08-16 kasos pajamų orderį priėmė iš Ž. L. 127 753,60 Lt, tačiau duomenų, jog šios lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje, taip pat nėra. Administratorė dar nustatė, kad atsakovas pagal 2009-12-31 ir 2010-12-31 kasos pajamų orderius, serija KIO09 Nr. 10 ir serija KIO10.4, išsimokėjo sau kaip palūkanas 8 960,00 Lt ir 11 773,00 Lt sumas už 112 000,00 Lt ir 112 421,62 Lt paskolas. Kadangi administratorius nerado jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog nurodytos paskolos įmonei būtų suteiktos, todėl mano, kad atsakovas palūkanas sau išsimokėjo be pagrindo ir prašo priteisti iš atsakovo įmonei padarytą žalą.
Atsakovas I. V. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai (b. l. 139). Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nurodant priežastis, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, nepateikė, todėl jos nepripažintinos pateisinančiomis neatvykimą. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų apie bylos vedimą per įgaliotą atstovą, nors tokia galimybė jam buvo išaiškinta 2014-08-26 protokolinėje nutartyje ir pranešime, o bylos nagrinėjimas buvo atidėtas jo pageidautam ilgesniam terminui (b. l. 138). Byloje yra gautas tik atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 110-111) ir 2014-01-23 Klaipėdos apylinkės teismo nutartis (b. l. 112). Pareiškime nurodoma, jog BUAB „Marigora“ negalinti turėti jam pretenzijų, kadangi ieškinio jo atžvilgiu yra atsisakiusi dar Klaipėdos apylinkės teisme.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintina visiškai.
Iš bylos dokumentų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-07 nutartimi UAB „Marigora“ yra iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (b. l. 14-15). Iš UAB „Marigora“ atsiskaitomosios sąskaitos AB „Swedbank“ 2012-01-01 – 2012-12-31 išrašo (b. l. 21-24), 2011-01-01 – 2011-12-31 išrašo (b. l. 25-38), 2010-01-01 – 2010-12-31 išrašo (b. l. 39-54) ir 2009-01-01 – 2009-12-31 išrašo (b. l. 55-63), bei atsiskaitomosios sąskaitos AB SEB banke 2011-01-01 – 2011-12-31 išrašo (b. l. 64-65), 2011-01-01 – 2011-12-31 išrašo (b. l. 69) ir 2010-01-01 - 2010-12-31 išrašo (b. l. 70), akivaizdu, kad iš minėtų sąskaitų laikotarpyje nuo 2009-01-01 iki 2013-05-28 atsakovas I. V., kuris tuo metu buvo įmonės direktorius (b. l. 16-20), išmokėjo sau 357 334,96 Lt sumą. Iš jų atsakovas įnešė į įmonės banko sąskaitas 293 348,16 Lt. Pagal išmokėjimo iš sąskaitos ir įnešimo į sąskaitą duomenis (b. l. 67, 68) matyti, jog sau išsimokėta 60 742,56 Lt suma nėra pagrįsta jokiais buhalteriniais apskaitos dokumentais. Iš kasos pajamų orderių (b. l. 72-80) duomenų akivaizdu, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2007-03-26 iki 2007-12-31, pagal minėtus orderius įmonės vardu priėmė 75 041,08 Lt sumą. Iš PVM sąskaitų – faktūrų, kasos išlaidų orderių ir įmokų mokėjimo kvitų (b. l. 81-90) duomenų nustatyta, kad atsakovas bendrovės naudai panaudojo tik 40 901,80 Lt šios sumos, kadangi į bylą nėra pateikta duomenų apie likusios 34 139,28 Lt sumos panaudojimą bendrovės naudai. Atsakovas apie tai taip pat nepateikė jokių duomenų. Be aptarto nustatyta, jog atsakovas pagal 2010-08-16 kasos pajamų orderį, serija KPO Nr. eur10.1 (b. l. 91), įmonės vardu priėmė iš Ž. L. 127 753,60 Lt sumą. Duomenų apie šių lėšų panaudojimą įmonės veikloje į bylą nėra pateikta. Iš 2009-12-31 ir 2010-12-31 kasos pajamų orderių, serija KIO09 Nr. 10 ir serija KIO10.4 (b. l. 92, 93) duomenų akivaizdu, jog atsakovas išsimokėjo sau 8 960,00 Lt ir 11 773,00 Lt sumas, iš viso 20 733, 00 Lt, kaip palūkanas už 112 000,00 Lt ir 112 421,62 Lt paskolas. Tačiau akivaizdu, kad į bylą nėra pateikta dokumentų (administratorius teigia neradęs, o atsakovas jų taip pat nepateikė), kurie patvirtintų, jog įmonei būtų buvusios suteiktos nurodyto dydžio paskolos. Byloje nėra duomenų, kad šias paskolas įmonei suteikė I. V..
Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą.
Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. nuostatas visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Aukščiau aptartų bylos dokumentų duomenimis nustatyta, kad visos atsakovo sau išsimokėtos ir įmonės vardu priimtos pinigų sumos yra pagrįstos rašytinais įrodymais. Tuo tarpu ne visų atsakovo gautų piniginių lėšų panaudojimas įmonės veikloje ir bendrovės naudai yra pateisintas bendrovės apskaitos dokumentais. Akivaizdu, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2013-05-28 iš UAB „Marigora“ atsiskaitomųjų sąskaitų „Swedbank“ AB banke ir AB SEB banke atsakovui I. V. išmokėtų 60 742,56 Lt piniginių lėšų suma, laikotarpiu nuo 2007-03-26 iki 2007-12-31 pagal kasos pajamų orderius atsakovui I. V. išmokėtų UAB „Marigora“ 34 139,28 Lt piniginių lėšų suma bei iš Ž. L. kaip paskola UAB „Marigora“ gautų 127 753,60 Lt piniginių lėšų sumos panaudojimas UAB „Marigora“ veikloje ir bendrovės naudai nėra pateisintas jokiais bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais (kvitais, PVM sąskaitomis – faktūromis ar pan.). Tuo tarpu 2000-02-17 LR vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punkte nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsakovo ūkio subjekto vadovas. Darytina išvada, jog šiuo atveju atsakovas neužtikrino, kad bendrovės buhalterinė apskaita būtų organizuota pagal teisės aktų reikalavimus, o tai leidžia daryti išvadą, kad bendrovės vadovo I. V. gauti UAB „Marigora“ pinigai, 222 635,44 Lt suma, buvo panaudoti ne įmonės veikloje ir ne jos naudai, taip pažeidžiant įmonės ir jos kreditorių teises. Be aptarto, aukščiau taip pat yra nustatyta, jog atsakovas išsimokėjo sau palūkanas už bendrovei suteiktas paskolas, tačiau byloje nėra duomenų (administratorius teigia neradęs dokumentų, o atsakovas jų taip pat nepateikė), kurie patvirtintų, jog įmonei būtų buvusios suteiktos nurodyto dydžio paskolos. Kadangi tarp bendrovės dokumentų nerasta patvirtinančių, jog atsakovas turėjo teisę išsimokėti sau palūkanas ir būtent tokio dydžio, darytina išvada, jog palūkanas atsakovas sau išsimokėjo taip pat be jokio teisėto pagrindo.
CK 6.263 straipsnyje numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 2.87 straipsnyje numatytos juridinio asmens valdymo organų nario pareigos veikti sąžiningai, protingai, lojaliai, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu.
Teismas aukščiau aptartų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu daro išvadą, jog akivaizdu, kad atsakovas minėtų įstatymų nurodytas pareigas pažeidė. Kadangi dėl aukščiau minėtų atsakovo veiksmų pablogėjo įmonės turtinė padėtis, sumažėjo bankrutuojančios įmonės galimybės atsiskaityti su kreditoriais, todėl darytina išvada, jog įmonė 243 368,44 Lt dydžio žalą patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Turėtina omenyje, kad atsakovas nepaneigė ieškovo reikalavimo, nepateikė reikalavimą paneigiančių įrodymų. Iš jo pateiktos 2014-01-23 Klaipėdos apylinkės teismo nutarties (b. l. 112) akivaizdu, kad jo atžvilgiu buvo atsisakyta ieškinio dėl 60 742,56 Lt sumos priteisimo. Tuo tarpu iš ieškovo pateikto pareiškimo teismui (b. l. 121) turinio matyti, jog ieškovas atsisakė ieškinio dėl to, jog nustatė, kad ieškinį reikia tikslinti, nes nustatyta ženkliai didesnė ne bendrovės veikloje galimai panaudota piniginių lėšų suma. Kadangi pagal preliminarius paskaičiavimus paaiškėjo, kad patikslinto ieškinio numatoma suma lems bylos teismingumo pasikeitimą iš apylinkės į apygardos teismą, todėl ir buvo nuspręsta atsisakyti ieškinio Klaipėdos apylinkės teisme. Darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teisme pareikšto ieškinio reikalavimo apimtis patvirtino būtent ieškovo poziciją.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartus bylos duomenis ir teisės aktų reguliavimą, ieškovės reikalavimas dėl 243 368,44 Lt žalos iš atsakovo priteisimo tenkintinas, kadangi darytina išvada, jog yra pagrįstas rašytiniais įrodymais.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė už ieškinį būtų turėjusi sumokėti 5867,37 Lt žyminio mokesčio, bet yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 9 p.), todėl ieškinį tenkinant visiškai, 5867,37 Lt žyminio mokesčio suma valstybei priteistina iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).
Valstybei iš atsakovo taip pat priteistinos bylos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88, 92, 96 straipsniai).
2014-03-03 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (b. l. 94-95) paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (LR CPK 150 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Marigora“, įmonės kodas 300032563, iš atsakovo I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 243 368,44 Lt (du šimtus keturiasdešimt tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 44 ct) (70 484 EUR) žalos atlyginimo.
Valstybei iš atsakovo I. V. priteisti 5867,37 Lt (penkis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis litus 37 ct) (1699 EUR) žyminio mokesčio.
Valstybei iš atsakovo I. V. priteisti 19.85 Lt (devyniolika litų 85 ct) (6 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.