- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-18
- Bylos Nr.
- e2YT-2928-666/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00708-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., K. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui
- Advokatai
- Alius Galminas
- Kategorijos
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. atstovo advokato Aliaus Galmino pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., K. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas K. P., miręs (duomenys neskelbtini), po jo mamos S. P. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nurodė, kad santuokos metu S. P. ir K. P. gimė trys vaikai A. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje jie įgijo 70800/160400 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2300/7000 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Mirus mamai S. P. pareiškėjo tėvas K. P. dėl nežinojimo į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. To nepadarė ir kiti mirusiosios pirmos eilės įpėdiniai. Nors pareiškėjo tėvas nežinojo paveldėjimo procedūrų, tačiau atsiradusį palikimą ji priėmė faktiniu valdymu, t. y. rūpinosi turtu kaip savu ir laikė save to turto savininku. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo tėvui K. P., po jo mirties pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl tėvo K. P. palikimo priėmimo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo kaip įpėdinio teises į paveldimą turtą.
Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimus į pareiškimą. Pareiškimui neprieštarauja. Prašo bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. P. ir K. P. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Pareiškimas ir priedai įteikti tinkamai ir laiku, todėl teismas vertina, kad pareiškėjai su pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai.
S. P. ir K. P. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė trys vaikai A. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai santuokos metu įgijo 70800/160400 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2300/7000 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise yra mirusiojo nuosavybė. S. P. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje. Po S. P. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. K. P. mirė (duomenys neskelbtini). A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini), Kretingos rajono savivaldybės pirmajame notaro biure 2020 m. liepos 24 d. pareiškimais atsisakė nuo palikimo, kurio atsiradimo vieta yra mirusiojo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas A. P. Kretingos rajono savivaldybės pirmajame notaro biure 2020 m. liepos 24 d. pareiškimu pareiškė, kad priima palikimą nesudarant paveldimo turto apyrašo.
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 str. 2 d. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).
Pareiškėjo tėvas K. P., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po sutuoktinės S. P. mirties, tačiau palikimą faktiškai priėmė. Pripažintina, kad pareiškėjo tėvas K. P., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti turtą po sutuoktinės S. P. mirties, priėmė jos palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė po sutuoktinės S. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.