- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-29
- Bylos Nr.
- 1-335-873/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 str. 2 d. 5 MGL (650 Lt) bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R., būdamas neblaivus, 2014 m. spalio 31 d., apie 07.40 val., viešoje vietoje, Subačiaus g., Vilniuje, įžeidinėjo nukentėjusįjį V. K., keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino fiziniu ir psichologiniu susidorojimu, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasindamas demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs gal butelį degtinės, vairavo neblaivus, atsitrenkė į kitą automobilį, bandė susitarti su žmonėmis. Mergina, kuri ten buvo, nelabai ką sakė. Kaip ją pavadino, neprisimena, bet galėjo būti, kaip nurodyta parodymuose. Nukentėjusiojo V. K. nepažįsta. Jis, t. y. A. R., visus vadino visokiais žodžiais, keiksmažodžiai tikrai galėjo būti. A. R. atsitrenkė į kitą automobilį, turbūt buvo šoko būsenoje, elgėsi netinkamai. Atvažiavo policija, jį surakino, automobilį nuvežė. Jis, t. y. A. R., elgėsi atitinkamai. Suprato, kad sutrikdė viešąją tvarką, asmeninio priešiškumo V. K. neturėjo, paskui jam skambino, atsiprašinėjo. Išklausęs nukentėjusiojo V. K., A. R. patvirtino, kad gali ir sakė, jog „kals tuoj į galvą“ (b. l. 160).
Nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad prieš įvykį A. R. nepažinojo. Jis važiavo į (duomenys neskelbtini), kur skaito paskaitas studentams. Kilo į Subačiaus kalną, kur yra Subačiaus g., ten buvo grūstis. Jis suprato, kad įvyko eismo įvykis. Nuvažiavo iki įvykio vietos. Stovėjo automobilis „Citroen“, už jo automobilis „Mercedes“, taip pat stovėjo bendradarbė E. B., ji buvo išbalusi, išsigandusi, taip pat stovėjo A. R. ir jo draugas. Jis, t. y. V. K., sustojo, nes norėjo padėti, ten buvo jo kolegė. Priėjęs prie E. B. paklausė, kas atsitiko. Iš karto priėjo A. R. keleivis, pasakė „Pasakyk tu tai kvailai vištai, kad nieko neatsitiko, nuvažiuosime į servisą, viską sutvarkysime“, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, jis, V. K., tai pasakė tam žmogui. Jis pradėjo atsikalbinėti, kad reikia važiuoti į servisą. Jis, t. y. V. K., paskambino tiesioginiam viršininkui, pranešė apie situaciją, šalia stovėjo liudytojas R. L., kuris tuo metu bandė skambinti į policiją, kaltinamasis, ar abu su draugu, neleido paskambinti į BPC. A. R. vaikščiojo po važiuojamąją kelio dalį, matėsi, kad yra neblaivus, automobiliai pristabdydavo, kad jo nenutrenktų. Policija atvažiavo gal po 10 minučių, tuo metu jie išgyveno tikrą pragarą, A. R. kalbėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, kabinėjosi prie E. B., jis, t. y. V. K., bandė ją užstoti. Prieš atvažiuojant policijai įtampa kilo. Pradėjo stumdytis, tampyti už rankovės. A. R. keleivis pridėjo pirštą prie akies, jį, t. y. V. K., išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais. Kaltinamasis sėdėjo automobilyje, paskui išlipo į lauką, pasakė, kad jis, V. K., eitų čia, nes „jis tuoj jam“. Jis, t. y. V. K., pasakė, kad stotų, A. R. draugui pasakė jį pasodinti į automobilį, nes priešingai negalės būti jokių tarimųsi. Tada jie pakluso, kaltinamasis atsisėdo į automobilį. Priėjo A. R. keleivis, tęsė diskusiją toliau grasinimais, patyčiomis. Kaltinamojo automobilis užsivedė, bandė aplenkti automobilių koloną, ją apvažiuoti. Jis, t. y. V. K., prišoko prie automobilio, griebė už masyvaus veidrodėlio, už valytuvo, pasakė, kad užmes kojas ant variklio gaubto. Taip norėjo atkreipti žmonių dėmesį, galvojo, gal taip dar kas nors padės. Atvažiavo policija su sirenomis, jis, V. K., sušuko, kad laikytų A. R.. Pareigūnas ištraukė raktelį. Kas vyko toliau, jis nematė, matė, kad buvo uždedami antrankiai. E. B. buvo labai išsigandusi. Žodžius, kurie nurodyti kaltinime, „iš po žemių iškas“, pasakė A. R. draugas, A. R. pasakė „Ateik čia, aš tuoj tave“, turbūt turėjo omenyje, kad sumuš. A. R. keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino fiziniu ir psichologiniu smurtu (b. l. 160-161).
Liudytojas G. V. paaiškino, kad kai vyko įvykis, jis dirbo Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 1 kuopos 3 būrio vyr. patruliu. Buvo gautas pranešimas, kad Subačiaus g. neblaivus vairuotojas atsitrenkė į kitą automobilį. Jie, t. y. pareigūnai, privažiavo po poros minučių. Buvo susidūręs pilkas automobilis „Mercedes“ ir raudonas automobilis. Automobilio „Mercedes“ vairuotojas norėjo pasišalinti, vienas liudytojas kabinosi už automobilio. Porininkas priėjo prie vairuotojo, matėsi, kad jis akivaizdžiai neblaivus, jį išlaipino, pasodino į automobilį. Vairuotojas buvo neadekvatus, keikėsi, forminant įvykį grasino prišlapinti į automobilį, jam buvo uždėti antrankiai, išlaipintas iš automobilio. Buvo iškviesta pagalba, kad nuvežtų A. R. į policijos komisariatą, jis darė „cirkus“, rėkė, buvo neadekvatus. Įvykio vietoje buvo ir kiti asmenys, teko su jais bendrauti. Nukentėjusysis sakė, kad bandė A. R. sulaikyti. A. R. grasino aplinkiniams, įžeidinėjo, todėl žmonėms buvo pasiūlyta parašyti komisariate pareiškimą. Kiek iš viso ten buvo asmenų, neprisimena.
Liudytojas A. V. paaiškino, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK KPV KPR vyr. patrulis. A. R. yra matęs įvykio metu. Buvo gautas iškvietimas, kad Subačiaus g. įvyko įvykis, vairuotojas neblaivus. Atvažiavo su porininku G. V.. Vieną automobilį vairavo mergina, kitą – A. R., kiek prisimena, jis buvo atsitrenkęs į merginos automobilio galą. Tarp įvykio vietoje buvusių asmenų įvyko kažkoks konfliktas, A. R. buvo labai girtas, agresyvus, teko panaudoti antrankius. Įvykio vietoje buvę žmonės pasakojo, kad A. R. norėjo važiuoti, vienas žmogus bandė laikyti už veidrodžio. Tam žmogui buvo pasakyta, kad to geriau nedaryti, nesaugu. Mano, kad A. R. nesuvokė nei kam, nei ką sakė, jam buvo „balti arkliai“.
Liudytoja E. B. paaiškino, kad A. R. matė per eismo įvykį, jis atsitrenkė į jos automobilio galą. Iš automobilio išlipo keleivis, paskui A. R.. Jis buvo išgėręs, siūlė „kitaip susitarti“, neleido iškviesti policijos. R. L. padėjo iškviesti pareigūnus, vėliau dar prisijungė kolega V. K.. Kol vyko incidentas, ji stovėjo nuošaliau, galvojo tik, kad greičiau atvažiuotų pareigūnai. Ji matė, kad su vairuotoju nesusitars, jis siūlė važiuoti pataisyti automobilį. Kai buvo kviečiama policija, kaltinamasis pasidarė dar agresyvesnis. Ji įžeidimų negirdėjo, tik laukė pareigūnų. A. R. jai neleido išsikviesti pareigūnų, laikė telefoną, bandė įtikinti, kad susitartų. Ji pasakė, kad kvies policiją. Tada kaltinamasis bandė tartis su kolega R. L.. Iš A. R. didelės agresijos nebuvo, nes ji pasakė, kad skambina vyrui, nesakė, kad skambina policijai. V. K. prisijungė vėliau, ji stovėjo atokiau. Kai atvažiavo pareigūnai, A. R. keleivis išsidirbinėjo, rodė įvairius gestus. V. K. ir R. L. bandė raminti keleivį, o vairuotojas sėdėjo automobilyje, kai pamatė švyturėlius, bandė sprukti. Kaip elgėsi A. R. atvažiavus pareigūnams, ji nematė. Ji buvo stresinėje situacijoje, nes A. R. buvo neblaivus, ji niekada nebuvo susidūrusi su tokia situacija.
Liudytojas R. L. paaiškino, kad A. R. nepažįsta, matė tik įvykio metu. Jis važiavo į darbą, pamatė, kad įvyko eismo įvykis, pamatė bendradarbę. Sustojo, norėjo jai padėti užpildyti deklaraciją, pamatė dar du piliečius, jie buvo akivaizdžiai neblaivūs. Jis, t. y. R. L., paėmė telefoną, surinko policijos numerį. Kaltinamasis reikalavo, prašė neskambinti, tiesė ranką į telefoną. Tada jis, t. y. R. L., paėjo kiek toliau ir iškvietė pareigūnus. A. R. ir jo draugas suprato, kad jis kažkam skambino, palaipsniui tonas augo, buvo bandoma viską užglaistyti. Iš A. R. pusės gal buvo agresija, jo rankos buvo kišenėje. Atvyko V. K., jis irgi sustojo, įsijungė į diskusiją. V. K. šnekėjosi su A. R. ir jo draugu, jie ginčijosi, galimai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Atvykus pareigūnams A. R. bandė sprukti, V. K. fiziniu būdu bandė sulaikyti automobilį, pareigūnai ištraukė automobilio raktelius. Įvykio metu A. R. ir jo draugas vartojo daug necenzūrinių žodžių, kai atvyko pareigūnai A. R. nurimo, kad jis būtų paguldytas ant žemės, neprisimena. A. B. buvo šoke. Buvo kalbama pakeltu tonu, todėl ji graudinosi.
Apžiūros 2015-06-04 protokolo duomenimis, nustatyta įvykio vieta – Subačiaus g., Vilniuje. važiuojamoji dalis, prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Šalia yra keleivinio viešojo transporto stotelė (b. l. 39-42).
Kaltinamasis A. R. kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad jis visus vadino visokiais žodžiais, keiksmažodžiai tikrai galėjo būti, elgėsi netinkamai, suprato, kad sutrikdė viešąją tvarką. Kaltinamojo parodymus apie įvykio aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo V. K., liudytojų G. V., A. V., E. B., R. L. parodymų, apžiūros protokolo duomenys.
Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje veikimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Laikoma, kad veikimas padarytas viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms. Vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo – būdų yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad viešoje vietoje, gatvėje, kur buvo nukentėjusysis, liudytojai E. B., R. L., pašaliniai asmenys, A. R. elgėsi įžūliai: keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino fiziniu ir psichologiniu susidorojimu, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Nukentėjusiojo V. K., liudytojų E. B., R. L. parodymais, žmonių rimtis ir viešoji tvarka buvo pažeisti – liudytoja E. B. buvo išsigandusi, šoke, V. K., jo paties žodžiais, išgyveno tikrą pragarą. Liudytojai, policijos pareigūnai A. V. ir G. V., atitinkamai apibūdino situacija jiems atvykus - A. R. buvo neadekvatus, keikėsi, forminant įvykį grasino prišlapinti į automobilį, jam buvo uždėti antrankiai, darė „cirkus“, rėkė (G. V. parodymai), jam buvo „balti arkliai“, nesuvokė nei kam, nei ką sakė (A. V. parodymai). Minėtais duomenimis nustatyta, kad A. R. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. 2K-426/2008, 2009 m. gegužės 12 d. nutartis byloje Nr. 2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Aptartais įrodymais teismas laiko nustatytu, kad A. R. veikė be asmeninės motyvacijos, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. A. R. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Kaltinime, aprašant kaltinamojo nusikalstamą veiką, nurodyta, kad A. R. žadėjo surasti nukentėjusįjį iš „po žemių“. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. K. nurodė, jog šiuos žodžius pasakė ne A. R., o jo draugas, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina, įtakos veikos kvalifikavimui ir kaltinamojo atsakomybei neturi. Kaltinamajam inkriminuotas ir vandališkų veiksmų atlikimas. Teismas vertina, kad šis požymis nepasitvirtino, yra perteklinis, iš kaltinimo šalintinas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad padarytą nusikalstamą veiką jis pripažįsta ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių neinkriminuota.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis teistas (b. l. 90-91), administracine tvarka baustas (b. l. 93-100), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 102, 104), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 103).
Kaltinamasis teisiamas už nusikalstamos veikos, priskiriamos prie nesunkų nusikaltimų, padarymą, pripažino savo kaltę. Teismas vertina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant piniginio pobūdžio bausmę. Baudos dydis nustatytinas atsižvelgus į MGL dydį, galiojusį veikos padarymo metu.
A. R. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83-84), paliktina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., skirti bausmę – 10 MGL (376 Eur) baudą.
Nustatyti 2 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.
A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.