Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant nukentėjusiajam – privačiam kaltintojui bei pagal priešpriešinį skundą kaltinamajam V. B., jo atstovui advokatui Aleksandrui Sizovui,

kaltinamajam bei pagal priešpriešinį skundą nukentėjusiajam A. S., jo gynėjui advokatui Artūrui Šukevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), , dirba UAB „ Kokoira“ virėju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

V. B. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1959-08-06, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), , dirba UAB (duomenys neskelbtini) montuotoju, neteistas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį , 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2016-05-23, apie 20.30 val., būdamas V. B. ir B. B. priklausančio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl mažareikšmės dingsties sudavė V. B. vieną smūgį ranka į veidą, tuo padarydamas V. B. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Pagal priešpriešinį skundą A. S. kaltina V. B. tuo, kad šis 2016-05-23, apie 20.30 val., jam su B. B. užėjus pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), šis paėmęs šaunamąjį ginklą - pistoletą , pradėjo jam grasinti, pridėjo jam prie galvos, liepė dingti ir nuspaudė gaiduką, vėliau prie jo pribėgęs V. Š., pradėjo daužyti jį metaliniu strypu, tai yra A. S. kaltina V. B. nusikalstamų veikų numatytų BK 140 str. 1 d., ir 145 str. 1 d. padarymu.

Taikinamuosiuose posėdžiuose šalys nesusitaikė, todėl privataus kaltinimo skundai perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teisiamojo posėdžio metu privatus kaltintojas ir nukentėjusysis bei pagal priešpriešinį skundą kaltinamasis V. B. parodė, kad palaiko savo skunde išdėstytas aplinkybes, tuo tarpu pagal priešpriešinį skundą savo kaltės nepripažino. 2016-05-23, apie 20.30 val., jam būnant namuose, atėjo jo žmona B. B., su kuria vyksta skyrybų procesas, ir A. S.. Abudu buvo akivaizdžiai neblaivūs. A. S. pradėjo jį įžeidinėti, grasinti, reikalauti namo dokumentų . Tada jis iš spintelės išsitraukė savo dujinį pistoletą ir įsidėjo į galinę kišenę, kad A. S. jį matytų, tačiau A. S. nesiliovė jam grasinti. Tuomet jis paskambino savo žentui V. Š. ir pakvietė jį ateiti. Atėjus žentui, jie buvo išprašyti į lauką, tačiau A. S. toliau reikalavo namo dokumentų . Prieš išeidamas į lauką, pistoletą jis paliko namuose. A. S., B. B. ir V. Š. stovėjo ant kelio, o jis liko namo teritorijoje už tvoros. Pradėjus su B. B. kalbėtis apie skyrybas jis pajuto smūgį į veidą. A. S. jam sudavė į lūpas. Po smūgio jis nuėjo namo kviesti telefonu policijos. A. S. jis smūgių nesudavė ir pistoletu negrasino. Pistoletą jis paėmė, kad pagąsdinti Skurko, nes prieš tai jam buvo grasinta jį nušauti. Alkoholio jis tą dieną nevartojo. Po smūgio sudavimo A. S. puolė žentą ir pastarasis jam sudavė vamzdžiu. Jis reiškia 6500 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir prašo priteisto visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis bei pagal priešpriešinį skundą privatus kaltintojas ir nukentėjusysis A. S. palaikė savo priešpriešiniame skunde išdėstytas aplinkybes ir parodė, kad B. B. yra jo sugyventinė. Jie užėjo į jos namus pašerti naminių gyvūnų. Buvo šiek tiek išgėręs, bet ne girtas. V. B. buvo girtas ir miegojo. Jiems atėjus, jis pabudęs iš karto ištraukė pistoletą ir pridėjo jam prie galvos, liepė jam dingti ir nuspaudė gaiduką. Jis iškart išbėgo iš namo ir liko stovėti už tvoros. Prie jo pribėgo V. Š., kurį jis matė pirmą kartą ir pradėjo jį mušti su vamzdžiu. V. B. taip pat jį mušė. Kodėl tai nepaminėta priešpriešiniame skunde jis paaiškinti negali. Po įvykio jis nuvyko į PK kur pareiškime nurodė, kad jį mušė ir V. B.. Pripažino, kad V. B. gal netyčia ir sudavė. Kokiu ginklu jam buvo grasinama jis atsakyti negali. Po jam suduotų smūgių jo rankose buvo mėlynės. Dėl patirtos skriaudos reiškia 2000 eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir prašo atlyginti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. Š. parodė, kad A. S. iki įvykio nepažinojo. Jis gyvena bendrame su uošviu name. Uošvė B. B. prieš trejus metus išėjo , su ja nebendrauja, ji neateina nei pas dukrą, nei pas anūkus. Šiuo metu vyksta jų skyrybų procesas. 2016-05-23, jam būnant namuose paskambino uošvis V. B., paprašė ateiti. Fone girdėjosi triukšmas. Jam atėjus į uošvio namo dalį jis pamatė B. B. ir A. S.. Paklausė kas vyksta ir gražiuoju išprašė juos į lauką. Uošvienė ir A. S. buvo išgėrę. Uošvis buvo blaivus. Išėjus į lauką A. S. pradėjo grasinti, kad užmuš, išprievartaus, pradėjo reikalauti namo nuosavybės dokumentų, pradėjo sakyti, kad dabar jis čia viską spręs kaip ką dalintis. Tada jie pradėjo kalbėtis su B. B. apie skyrybas o A. S. nei iš šio nei iš to sudavė uošviui į veidą, uošvis suklupo, o A. S. puolė jį. Jis pasiėmęs vamzdį sudavė jam per ranką. Po smūgio A. S. apsiramino ir su uošviene išėjo. Ginklo pas uošvį rankose jis nematė, tik žino, kad jis jį turi.

Pagarsinus liudytojo V. Š. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25351-16 medžiagoje, b.l. 24, jis patvirtino juos ir parodė, kad gali būti, kad po smūgio V. B. atsinešė iš namo pistoletą, tačiau jo nebuvo nukreipęs į A. S. ir juo jam negrasino.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja R. Š. parodė, kad gyvena kartu su tėvu adresu (duomenys neskelbtini). B. B., jos mama kartu negyvena jau du metus. Kai atvyksta niekada iš anksto neįspėja. 2013-05-23, jai būnant namie, pasigirdo triukšmas. Paskambino jos tėvas V. B. ir paprašė ateiti jos vyrą. Jai grįžus su vaikais iš pasivaikščiojimo, per langą ji pamatė kaip A. S. sudavė jos tėvui į veidą, tai įvyko prie vartų. Matė, kad tėvui praskelta lūpa. Kad jos vyras A. S. suduotų vamzdžiu ji nematė. B. B. ir A. S. buvo neblaivūs, V. B. blaivus. Ji girdėjo kaip mama su A. S. reikalavo kažkokių dokumentų, kažką dalintis. Mama rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius. Pas tėvą rankose dujinio pistoleto nematė, tačiau žino, kad jis tokį turi.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja B. B. parodė, kad V. B. yra jos vyras, tačiau ji gyvena su A. S.. Namas Rokantiškių sodų 5- oji g. 19, Vilniuje priklauso jai ir V. B.. 2016-05-23 su A. S. ji buvo svečiuose kur šiek tiek išgėrė. Po to jie užėjo pas ją į namus pašerti katės, bet atėjo V. B., paėmė pistoletą ir prikišo A. S. prie galvos, laikė pirštą ant gaiduko, bet nespaudė jo ir iškart paskambino V. Š.. Pistoletą pridėjęs laikė kol atėjo žentas. Koks tai buvo pistoletas ji nežino. Vyras buvo išgėręs. Po skambučio atėjo V. Š. su vamzdžiu ir liepė jiems išeiti. Kai jie išėjo už tvoros V. Š. sudavė su vamzdžiu A. S., taikė į galvą , į rankas, V. B. bandė suduoti kumščiais, tačiau nematė kad būtų sudavęs. A. S. V. B. specialiai nesudavė, nebent gindamasis.

Motyvuojamoji dalis

Aplinkybę, kad A. S. veikos padarymo metu buvo neblaivus patvirtina jo paties, V. B. ir liudytojų B. B., V. Š., R. Š. parodymai bei ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25351-16 esantis įvykio registracijos lapas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui A. S. pasiūlyta išsiblaivyti ir atvykti apklausai 2016-05-25 ( b.l. 7).

Iš byloje esančios valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės R. G. išvados Nr. G1566/20169010 nustatyta, kad V. B. padarytas odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje su muštine žaizda lūpos gleivinėje, paveikus kietu buku daiktu, ribotą paviršių turinčiu daiktu , galimai 2016-05-23 . Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b.l. 17).

Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25351-16, pradėto pagal A. S. pareiškimą medžiagoje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės J. M.-Čobot išvados Nr. G 1801/20169010 nustatyta, kad A. S. objektyvių išorinių traumavimo požymių nenustatyta, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog A. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. yra įrodyta liudytojų V. Š., R. Š. parodymais, kurie patvirtino, kad A. S. sudavė V. B. veidą, nuo smūgio jam buvo prakirsta lūpa. Liudytoja B. B. taip pat nurodė, kad A. S. gindamasis galėjo suduoti V. B., o ir pats A. S. neneigia sudavęs smūgį. Sužalojimo faktą ir jo mąstą patvirtina specialisto tyrimas ir išvada.

A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d., kadangi V. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

A. S. neteistas, baustas administracine tvarka, iš esmės neneigia sudavęs smūgį. Taip pat atsižvelgiama į nusikaltimo aplinkybes bei pasekmes. Teismas mano, kad A. S. skirtina negriežta laisvės apribojimo bausmė.

V. B. pagal priešpriešinį A. S. skundą buvo kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.

Byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad V. B. sudavė A. S.. Atlikus teismo medicinos specialisto tyrimą išorinių traumavimo požymių pas A. S. nenustatyta. Apklausti liudytojai V. Š., R. Š. ir paties A. S. sugyventinė B. B. nematė, kad V. B. būtų sudavęs smūgį A. S.. A. S. pateikdamas privataus kaltinimo skundą jame nurodė, kad smūgius jam sudavė V. Š.. Apie tai, kad V. B. jam būtų sudavęs smūgį, privataus kaltinimo skunde nenurodė. Susipažinus su pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25351 medžiaga, iš A. S. pareiškimo policijai matyti, kad jis taip pat jame nurodo, kad jį daužyti su vamzdžiu pradėjo V. B. žentas. Apklaustas kaip liudytojas 2016-05-30 A. S. jau nurodė, kad jį mušė V. Š., bet ir V. B. bandė jį mušti rankomis, tačiau kur pataikė jis nežino. Taigi teismas konstatuoja, kad byloje nebuvo surinkta objektyvių ir neginčytinų V. B. kaltės įrodymų, todėl jis išteisinamas nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo sudėties ( BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

A. S. pagal priešpriešinį skundą V. B. kaltino ir pagal BK 145 str. 1 d. Pagal A. S. pareiškimą dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, V. B. atžvilgiu 2016-05-30 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25351-16, kuris 2016-06-22 prokuroro nutarimu buvo nutrauktas , nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d. , požymių. Pagal BPK 407 straipsnį veika kvalifikuojama pagal BK 145 str. 1 d. , neįeina į privataus kaltinimo tvarka nagrinėtinų nusikalstamų veikų sąrašą ir dėl šios veikos turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl procesas, V. B. kaltinant pagal BK 145 str. 1 d., nutrauktinas remiantis BPK 3 str. 8 p.

Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų apmokėjimo

Byloje privatus kaltintojas ir nukentėjusysis V. B. pareiškė 6 500 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai ir turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Reikšdamas civilinį ieškinį nurodė, kad dėl A. S. veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, pažeminimą ir emocinę depresiją. Po sužalojimo veide liko žymės, dėl ko jis ypač išgyveno ir turėjo nepatogumų, kadangi aplinkiniai atkreipdavo į tai dėmesį.

Kaltinamasis bei pagal priešpriešinį skundą nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos ir turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pripažinus, jog kaltinamasis V. B. nepadarė nusikalstamos veikos numatytos BK 140 str. 1 d. A. S. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BKP 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Neturtinės žalos atlyginimas yra įstatymo numatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kitus neteisėtais veiksmais sukeltus padarinius. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas

Kaltinamojo A. S. veiksmai nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu pripažinti neteisėtais, akivaizdu, kad dėl jo suduoto smūgio V. B. jautė skausmą, pažeminimą dėl ko neabejotinai jam buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau vertinant bet kokios žalos dydį būtina atsižvelgti ir į padarytos veikos pasekmes, į kaltininko asmenybę ir turtinę padėtį bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei formuojamą teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį. V. B. buvo suduotas tik vienas smūgis, kuris ypatingai žymių pasekmių nesukėlė. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, teismas V. B. ieškinį tenkina dalinai, laiko, kad 500 eurų yra pakankama suma V. B. neturtinei žalai atlyginti.

V. B. taip pat prašė iš A. S. priteisti turėtas proceso išlaidas, tame tarpe ir išlaidas už advokato teisinę pagalbą, tačiau išlaidų dydžio ir jas patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė, todėl šioje dalyje ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose.

V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. išteisinti kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 str. 5d. 1p.)

Baudžiamąjį procesą V. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. nutraukti.

V. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai, iš A. S. V. B. naudai priteisti 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Ieškinio dalį dėl proceso išlaidų išieškojimo palikti nenagrinėtą.

A. S. civilinį ieškinį remiantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p. palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.