Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui, nuteistiesiems J. M., R. S., jų gynėjams advokatams Dianai Višinskienei, Ričardui Lilui, Evaldui Liutkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus, nuteistojo R. S. ir nuteistojo J. M. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. nuteistas pagal BK 260 str. 1d. (2007-09-04 veika) laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 260 str. 1 d. (2007-09-20 veika) laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, pagal BK 260 str. 1 d. (2007-09-26 veika) laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, pagal BK 260 str. 1 d. (2007-11-13 veika) laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams, pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. J. M. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. R. S. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. (2007-09-04 veika) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, pagal BK 260 str. 1 d. (2007-09-20 veika) laisvės atėmimu 3 metams 7 mėnesiams, pagal BK 260 str. 1 d. (2007-09-26 veika) laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams, pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažintos 880 Lt lėšos, panaudotos iš LR VRM specialios sąmatos psichotropinių medžiagų įsigijimui, proceso išlaidomis ir priteistos solidariai iš kaltinamųjų G. M., J. M. ir V. V. 630 Lt bei iš G. M. ir R. S. 250 Lt LR Vidaus reikalų ministerijai. 779 Lt, iš ikiteisminio tyrimo metu paimtų 832,42 Lt G. M. bei 101 Lt paimti iš J. M., nuspręsta panaudoti proceso išlaidų dengimui, o likusius 53,42 Lt grąžinti G. M..

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir V. V., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, bei neteisėtai pardavė psichotropines medžiagas, t.y. tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje, ne vėliau kaip 2007-09-04 iš R. S., turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 3 rausvos spalvos tabletes su įspaustu „Mercedes“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios masė tabletėse yra 0,163 g (17,0%), bei 7 žalsvos spalvos tabletes su įspaustu „Merscedes“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios masė tabletėse yra 0,423 g (18,3%) jas laikė prie savęs ir 2007-09-04, apie 16.30 val., Kaune, Laimos gatvėje, šias tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, viso 0,586 g, už 90 Lt pardavė liudytojui, kuriam taikytas anonimiškumas ir suteiktas Nr. 1, veikusiam pagal Kauno rajono apylinkės teismo teisėjo 2007-09-04 priimtą nutartį atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Be to, jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje, ne vėliau kaip 2007-09-20, iš R. S., turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 7 mėlynos spalvos tabletes su įspaustu „Mitsubichi“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios masė tabletėse yra 0,444 g jas laikė prie savęs ir 2007-09-20, apie 23.00 val., Kaune, Vytauto pr., prie klubo „Amerika pirtyje“, šias visas tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA 0,444 g už 70 Lt pardavė liudytojui, kuriam taikytas anonimiškumas ir suteiktas Nr. 1, veikusiam pagal Kauno rajono apylinkės teismo teisėjo 2007-09-04 priimtą nutartį atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Be to, jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje, ne vėliau kaip 2007-09-26, iš R. S., turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 10 mėlynos spalvos tablečių su įspaustu „Mitsubichi“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios masė tabletėse yra 0,556 g, jas laikė prie savęs ir 2007-09-26, apie 22.00 val., Kaune. Birštono g, šias visas tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga MDMA 0,556 g, už 100 litų pardavė liudytojui, kuriam taikytas anonimiškumas ir suteiktas Nr. 1, veikusiam pagal Kauno rajono apylinkės teismo teisėjo 2007-09-04 priimtą nutartį atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Be to, jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad 2007-11-13, apie 16.30 val., Kaune, Kuršių g. ties namu (duomenys neskelbtini), iš J. M., turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 140 mėlynos spalvos tablečių su įspaustu „Delfino“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios masė tabletėse yra 8,734 g ir kurias 2007-11-13 iš nurodytos vietos neteisėtai gabeno automobiliu BMW 524 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2007-11-13, apie 17.00 val., Kauno r., Ringaudų sen., Karkiškių k. už 620 litų pardavė liudytojui, kuriam taikytas anonimiškumas ir suteiktas Nr. 1, veikusiam pagal Kauno rajono apylinkės teismo teisėjo 2007-09-04 priimtą nutartį atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Be to, jis nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. už tai, kad 2006 m. rudenį, tiksli data ir vieta nenustatyta, G. M. iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 18 šovinių, užtaisytų guminėmis kulkomis, kuriuos laikė ir gabeno automobiliu BMW 524 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2007-11-13, kai apie 17 val. Kauno r., Ringaudų sen., Karkiškių k., policijos pareigūnai rado ir paėmė, tai yra neteisėtai disponavo šaudmenimis.

J. M. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, bei neteisėtai pardavė psichotropines medžiagas, t.y. 2007-11-13, apie 16.20 val., Kaune, Kuršių g. prie namo (duomenys neskelbtini), J. M. iš V. V., turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 140 mėlynos spalvos tablečių su įspaustu „Delfino“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios masė tabletėse yra 8.734 g, jas laikė prie savęs ir 2007-11-13, apie 16.30 val., Kaune, ties namu Kuršių g. Nr. 4, pardavė G. M., kuris tą pačią dieną apie 17 val., automobiliu BMW 524 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno šias tabletes iki Kauno r., Ringaudų sen., Karkiškių k., prie kavinės - baro „Timėjas“, kur pardavė liudytojui, kuriam taikytas anonimiškumas ir suteiktas Nr. 1, veikusiam pagal Kauno rajono apylinkės teismo teisėjo 2007-09-04 priimtą nutartį atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

R. S. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, bei neteisėtai pardavė psichotropines medžiagas, t.y. tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, R. S. ne vėliau kaip 2007-09-04, neteisėtai įgijo 3 rausvos spalvos tabletes su įspaustu „Mercedes“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios masė tabletėse yra 0,163 g (17,0%), bei 7 žalsvos spalvos tabletes su įspaustu „Merscedes“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios masė tabletėse yra 0,423 g (18,3%) jas laikė prie savęs ir iki 2007-09-04, 16.30 val., Jonavoje, prie prekybos centro NORFA, (duomenys neskelbtini) šias visas tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga MDMA 0,586 g, už 60 litų pardavė kaltinamajam G. M..

Be to, jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje, ne vėliau kaip 2007-09-20, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 7 mėlynos spalvos tabletes su įspaustu „Mitsubichi“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios masė tabletėse yra 0,444 g, jas laikė prie savęs iki 2007-09-20, 23.00 val., kai nurodytu laiku Jonavoje, prie prekybos centro NORFA, (duomenys neskelbtini), šias visas tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga MDMA 0,444 g, už 42 litus pardavė G. M..

Be to, jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje, ne vėliau kaip 2007-09-26, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą jas parduoti, neteisėtai įgijo 10 mėlynos spalvos tablečių su įspaustu „Mitsubichi“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios masė tabletėse yra 0,556 g, jas laikė prie savęs iki 2007-09-26, 22.00 val., kai nurodytu laiku Jonavoje, prie prekybos centro NORFA, (duomenys neskelbtini), už 60 litų pardavė G. M..

Be to, jis nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. už tai, kad tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2008-08-07, iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti, ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 0,103 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir kurias iki 2007-08-08, 12.00 val. laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini), Kauno m., tai yra neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

G. M. gynėjas nurodo, kad net ir pripažinęs G. M. kaltu dėl visų keturių BK 260 str. l d. numatytų nusikalstamų veikų, teismas neteisingai paskyrė bausmę. G. M. praeityje neteistas, dirba, nuo pat sulaikymo momento nuoširdžiai pripažino savo kaltę, o visi jo nusikalstami veiksmai pagal BK 260 str. l d., buvo kontroliuojama teisėsaugos ir nesukėlė jokių žalingų pasekmių. Skunde teigiama, kad G. M. daugiau nenusikalto, o bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl G. M. kaltės, todėl jis ilgą laiką buvo nežinioje dėl savo likimo, kas pagal suformuotą praktiką leidžia jam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, net jei straipsnio sankcijoje numatyta vien tokia bausmė, t.y. jo atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas. Skunde teigiama, kad netgi įvertinęs minėtų šovinių laikymą ir gabenimą, kaip nusikalstamą veiką, teismas tinkamai neįvertino tokių aplinkybių, kaip nedidelio šaudmenų kiekio, bei nebuvimo pas juos laikiusį ir gabenusį asmenį jokio ginklo, iš kurio galėjo būti šaudoma panaudojant šiuos šaudmenis, taip pat jų įpakavimo ypatumų laikymo automobilyje metu, kas leido manyti nebuvus jokių ketinimų minėtus šaudmenis kaip nors panaudoti. Tai, apelianto nuomone, leidžia patvirtinti esant pagrindą taikyti netgi BK 37 str. nuostatas ir asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę, apsiriboti minimalia įstatymo leidėjo numatyta bausme, be to, paskirtoji 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra nemotyvuota.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį – perkvalifikuoti jo padarytas tris nusikalstamas veikas iš BK 260 str. 1 d. į 259 str. 1 d. bei paskirti švelnesnę nei numato įstatymas bausmę pagal BK 54 str. 3 d. Skunde jis nurodo, kad jo manymu teismas jam skyrė per griežtą bausmę. Bylos tyrimo metu nustatyta, kad narkotines medžiagas jis įsigijo tik asmeniškai sau, nes jas vartojo, o padėjo įsigyti narkotinių medžiagų, ne todėl, kad pelnytųsi iš narkotinių medžiagų pardavinėjimo, bet todėl, kad jo pažįstamas G. M., taip pat vartojęs narkotikus, tuo metu neturėjo narkotinių medžiagų. Apeliantas neneigia, kad su kitais asmenimis kalbėjosi apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, pardavimo kainas ir jų pristatymo sąlygas, tačiau tai darė, nes tuo metu naudojo narkotikus, todėl narkotinių medžiagų kainos jam rūpėjo. Jo nuomone, teismas neatsižvelgė į perduotų narkotinių medžiagų kiekį, kas įtakojo ir per griežtos bausmės skyrimą. Apeliantas mano, kad jo nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos neteisingai, nes jis neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų, jas pats vartojo, todėl jo veika turi būti kvalifikuota tik pagal BK 259 str. 1 d. Be to, narkotines medžiagas įgyti ir perduoti jis buvo išprovokuotas liudytojo Nr. 1, veikiančio pagal operatyvinės veiklos modelį, kuris provokavo ir įkalbinėjo jam parduoti narkotines medžiagas G. M., o šis būdamas jo pažįstamu ir pasinaudojęs jo lengvabūdiškumu, įkalbėjo apeliantą jam padėti įsigyti psichotropinių tablečių. Skundo autorius pabrėžia, kad į vėlesnius G. M. prašymus neatsiliepinėjo. Apeliantas teigia, kad savo kaltę nuosekliai pripažino, nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nors prokuroras savo kalboje to ir nenurodė. Tokiu būdu prokuroras prašydamas skirti bausmes teisiamiesiems pažeidė bausmių skyrimo proporcingumo principą, t.y. J. M. už didelio kiekio psichotropinių tablečių platinimą paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, G. M. subendrinus 4 epizodus pagal 260 str. 1 d. ir pagal 253 str. 1 d. paprašė skirti subendrintą 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu jam, neatsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes paprašė skirti 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ko teismas nevertino. Skundo autorius teigia, kad jau 3 metus nevartoja narkotinių medžiagų, dirba mūrininku UAB Šėba“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, per šį laikotarpį nė karto nepadarė administracinės teisės pažeidimų, nusikalstamų veikų, jau 3 metus gyvena su mergina, jos vardu paėmė būsto paskolą. Taip pat jis teigia, kad turi neįgalią motiną, ja rūpinasi, tačiau į tai teismas neatsižvelgė. Apeliantas teigia, kad nors teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl pačių kaltinamųjų J. M. ir V. V. kaltės, tačiau teismas galėjo jų bylas išskirti į atskiras bylas ir greitai bei operatyviai išnagrinėti apelianto baudžiamąją bylą, o pernelyg ilgai nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, teismas pažeidė jo teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Be to, nuteistasis teigia, kad teismas skirtingai vertina jo ir G. M. padarytas nusikalstamas veikas, t.y. nurodė, kad nustatant G. M. laisvės atėmimo bausmės trukmę, atsižvelgiama į tai, kad nusikalstamos veikos realios žalos valstybės ir visuomenės interesams nepadarė, nes nusikalstamą veiką išaiškino teisėsaugos institucijos ir psichotropinės medžiagos į apyvartą nepakliuvo, tačiau apeliantui nustatant laisvės atėmimo bausmės trukmę analogiškų išvadų teismas nepadarė.

Skunde teigiama, kad J. M. yra bendradarbiavęs ir su Vokietijos teisėsaugos institucijomis, šioje šalyje atliekamuose tyrimuose J. M. parodymai buvo pripažinti labai svarbiais, jais remiantis išaiškintos nusikalstamos veikos, susijusios su Lietuvos piliečių atliktomis vertingų automobilių vagystėmis. Todėl J. M. gynėja mano, kad jei apeliacinės instancijos teismas neįžvelgtų pagrindų taikyti J. M. atžvilgiu BK 54 str. nuostatų ir tokiu būdu skirti jam švelnesnę bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, tuomet tinkamai įvertinus visas išvardytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas švelnesnę bausmės rūšį taikyti remiantis BK 62 str. 3 d. reikalavimais, kadangi jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis, jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, gailėjosi, padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Be to, J. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis, vedęs, turi mažametį vaiką, kuriuo rūpinasi, o nuo nusikaltimo padarymo praėjo daug laiko.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo R. S., bei nuteistųjų J. M. bei G. M. gynėjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji J. M., R. S. bei nuteistojo G. M. gynėjas prašo apeliacinius skundus tenkinti.

G. M. gynėjo, R. S., J. M. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

Motyvuojamoji dalis

Dėl G. M. gynėjo apeliacinio skundo

Teismas visapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir tinkamai įvertino įrodymus baudžiamojoje byloje, o nuteistojo G. M. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo teisingai. Nuteistojo gynėjo nurodytais motyvais išteisinti dėl 2007-09-20, 2007-09-26, 2007-11-13 veikų pagal LR BK 260 str. 1 d. nėra objektyvaus pagrindo. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą ir jį pagal LR BK 260 str. 1 d. dėl nurodytų nusikalstamų veikų išteisinti. Kaip matyti iš nuosprendžio, G. M. pirmos instancijos teisme kaltę pripažino visiškai. Teismas nustatė, kad jis žinojo, jog J. M. pardavinėja narkotines ir psichotropines medžiagas. Kadangi G. M. dirbo taksi vairuotoju, todėl žmonės jo dažnai klausdavo dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, savo ruožtu jis to paties klausdavo pas J. M.. J. M. G. M. supažindino su R. S., iš kurio pastarasis įsigijo šių medžiagų. Minėtų medžiagų taip pat yra pirkęs 2007 11 13 iš J. M.. Šias psichotropines medžiagas pardavė įslaptintam liudytojui.

Apelianto gynėjas skunde tvirtina, jog jis buvo provokuojamas parduoti narkotines medžiagas liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, tačiau tokį apelianto aiškinimą, kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Tačiau byloje nėra duomenų, kad tokius veiksmus policijos pareigūnai atliko G. M. atžvilgiu. G. M. nebuvo skatinamas daryti veiksmus, kurių pats neketino daryti. Nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai ( toliau NVIV) buvo pritaikyti G. M. atžvilgiu tada, kai buvo pagrindas manyti, kad jis nusikalstamas veikas darė ir anksčiau. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. M. taikomi nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai jam buvo pritaikyti jau tuo metu, kai jis buvo pradėjęs ir darė nusikalstamus ir LR BK 260 str. 1d. numatytus veiksmus t.y. buvo įgijęs narkotines medžiagas ir jas laikė. Niekas nevaržė jo laisvės pasirinkti ir kitą teisėto elgesio variantą. Jis turėjo visas galimybes savarankiškai atsisakyti daryti jo tęsiamus nusikalstamus veiksmus - narkotinių medžiagų pardavimą, kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti apie, jo nuomone, kurstymą (provokaciją) padaryti nusikalstamus veiksmus. Taigi, G. M., įgydamas, laikydamas narkotines medžiagas pats laisva valia nusprendė elgtis nusikalstamai, jas parduodamas tik pratęsė savo nusikalstamus veiksmus. Pagal teismų praktiką nustatant, ar atliekant NVIV G. M. nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, t. y. parduoti liudytojui Nr. 1 psichotropinės medžiagos, turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas faktinis pagrindas leisti įslaptintam liudytojui Nr. 1 atlikti prieš G. M. NVIV, ar laikytasi procesinės tvarkos suteikiant šį leidimą; ar atliekant NVIV, nebuvo daromas provokuojamas poveikis, kurio nesant, nusikalstama veika nebūtų padaryta (kasacinės nutartys Nr. 2A–P–6/2008, 2K–418/2010; 2K-192/2010; 2K-523/2008 ir kt.). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad po operatyvinių priemonių atlikimo buvo nustatytas asmuo, kuris užsiima neteisėta prekyba narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis bei darantis nusikalstamas veikas numatytas LR BK 259 str., 260 str., 266 str. t.y. G. M.. ( T. 1, b.l. 4-5). Tuo tikslu prokuroras kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, dėl leidimo liudytojui Nr.1 atlikti NVIV. 2007 09 04 ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi ( T1., b.l.7) liudytojui Nr.1 leista įgyti narkotines bei psichotropines medžiagas bei įgyjant jas daryti vaizdo ir garso įrašus. Atsižvelgiant į sprendimo dėl NVIV atlikimo priėmimo metu baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, t. y. į informaciją, gautą iš liudytojo Nr. 1, vertinamą atsižvelgiant į kitą turėtą informaciją, gautą atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, taip pat iš liudytojo Nr. 1 parodymų, leidimas atlikti NVIV liudytojui Nr. 1 suteiktas pagrįstai. BPK 159 str. numatytos sąlygos suteikiant leidimą nepažeistos.

BK 260 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, jai pakanka atlikti BK 260 str. 1 d. dispozicijoje nurodytus veiksmus (įgyti, laikyti ar gabenti narkotines medžiagas, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti). Šiuo atveju įstatymas nereikalauja pasekmių (narkotinės medžiagos perdavimo konkrečiam asmeniui). Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis G. M. narkotinių ar psichotropinių medžiagų pats nevartoja.

Apeliantas ginčija nusikalstamą veiką dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmos instancijos teismas pagrįstai G. M. pripažino kaltu pagal LR BK 253 str. 1d., nes byloje nėra jokių įrodymų, apie tai kada buvo įgyti šoviniai rasti pas G. M.. Apelianto aiškinimas, jog tuo metu kai jis įsigijo ginklą ir šovinius jie buvo teisėti ir leidžiami naudoti, o vėliau jų importas buvo uždraustas, t.y. jų naudojimas, laikymas ir disponavimas tapo kriminalizuotas, nepašalina baudžiamosios atsakomybės už jų laikymą. Nepagrįstas apelianto argumentas ir dėl BK 37 str. taikymo G. M. neteisėto disponavimo šaudmenimis padarytoje nusikalstamoje veikoje. Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to teismas, atsižvelgęs į visas objektyviais ir subjektyvias aplinkybes, atspindinčias padarytų nusikaltimų pavojingumą, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir kt., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, ar pripažinti jį kaltų dėl padaryto nusikaltimo. Kadangi G. M. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pilnai pripažino, šoviniai rasti jo automobilyje, jiems laikyti reikalingas leidimas, kurio G. M. neturėjo, todėl kaip minėta ankščiau apylinkės teismas pagrįstai pripažino kaltu pagal LR BK 253 str. 1d.

Dėl LR BK 54 str. 3d. taikymo

Sankcija yra įstatymu numatytos bausmės skyrimo riba ir pagal bendrą taisyklę teismas negali peržengti sankcijoje numatytų ribų. Maksimalaus bausmės dydžio peržengti neleidžiama visais atvejais, o specialiai įstatymu numatytais atvejais teismas gali paskirti bausmę švelnesnę už sankcijoje numatytąją. Tokią galimybę numato ir BK 54 straipsnio 3 dalis. Pagal šią normą teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Nors Baudžiamasis kodeksas ir neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas. Bausmės dydis už konkretų nusikaltimą yra numatytas įstatymu, teismo uždavinys parinkti sankcijos ribose optimalų bausmės dydį, reikalingą nuteistojo pataisymui. Atkreiptinas dėmesys, kad teisingumo principui gali prieštarauti tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies normos taikymas, t. y. švelnesnės, negu sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas, turi būti motyvuotas. Šios normos taikymas nereiškia, kad teismas neprivalo vadovautis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pirmos instancijos teismas nenustatė byloje išimtinių aplinkybių, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Su tokia pirmos instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, todėl darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai netaikė LR BK 54 str. 3d. visų nuteistųjų atžvilgiu.

Dėl R. S. apeliacinio skundo

Apeliacinės instancijos teismo nuomone nėra pagrindo R. S. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d. (trys nusikalstamos veikos) perkvalifikuoti į LR BK 259 str. 1 d. Nors R. S. tvirtina, kad šios narkotinės medžiagos nebuvo skirtos platinimui, jas jis įsigijo naudoti sau, tačiau tokia jo versija atmetama kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti nuosprendyje aptartiems įrodymams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šią apelianto versiją paneigia telefoninių pokalbių suvestinės, iš kurių matyti, jog pokalbių metu tarp G. M. ir R. S. bei kitų asmenų kalbama apie narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekius, kainas, pardavimo sąlygas ir kt. Kaltinamasis J. M. taip pat patvirtina, jog jam buvo žinoma, kad R. S. prekiauja narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis. Jam taip pat žinoma, kad iš R. S. šias medžiagas yra įsigijęs ir G. M.. Duomenų, kad pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas byloje nesurinkta, jų nenustatė ir apeliacinis teismas. Taigi pirmos instancijos teismas pagrįstai R. S. pripažino kaltu pagal LR BK 260 str. 1d. ( trys nusikalstamos veikos).

Be to apeliantas R. S. nurodo, jog narkotines medžiagas įgyti bei perduoti jis buvo išprovokuotas liudytojo Nr.1, veikiančio pagal I. Š. jo apeliacinio skundo argumentai neanalizuojami, kadangi į juos atsakyta analizuojant apelianto G. M. apeliacinio skundo argumentus.

Apeliantas teigia, jog apylinkės teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Kolegijos nuomone, bausmės R. S. už atskiras nusikalstamas veikas nėra aiškiai per griežtos, jos siekia įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, todėl dar labiau jas mažinti nėra įstatyminio pagrindo. Skirdamas bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų numatytų LR BK 54 str., apylinkės teismas nepažeidė. Tiek skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir jas subendrindamas bei skirdamas galutinę bausmę, teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, jų kiekį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nors nuteistasis nurodo, kad jau 3 metus nevartoja narkotinių medžiagų, dirba mūrininku UAB “Šėba“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, per šį laikotarpį nepadarė nei administracinių teisės pažeidimų nei nusikalstamų veikų, turi neįgalią motiną, ja rūpinasi ir teismas į tai neatsižvelgė, tačiau kolegijos nuomone tai nėra pagrindas švelninti R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Dėl J. M. gynėjo apeliacinio skundo

Nepagrįstas J. M. gynėjo prašymas jo atžvilgiu taikyti LR BK 62 str. 3 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę.

Pagal LR BK 62 str. 2 d. švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 str. 1 d. 1-6 punktuose. Vadinasi, sprendžiant BK 62 str. 2 d. taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apylinkės teismas nuosprendyje nenustatė nei vienos J. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl nagrinėjamu atveju J. M. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ir BK 62 str. 2 d., o kartu ir to paties straipsnio 3 dalies nuostatų.

Kolegijos nuomone, J. M. teisingai paskirta bausmė, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui.

Pagal formuojamą teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo pats savanoriškai, o ne verčiamas įrodymų, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurią jis betarpiškai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytą veiką. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, jog J. M. ikiteisminio tyrimo metu dėl kaltės pripažinimo iš esmės kaitaliojo savo poziciją, teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies Todėl nėra objektyvaus pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino kaltę iš dalies dėl padarytos nusikalstamos veikos. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Kolegijos nuomone, taip pat nepagrįstas nuteistojo J. M. argumentas dėl jo bendradarbiavimo su Vokietijos pareigūnais, kas turėjo įtakos atskleidžiant nusikalstamą veiką šioje byloje, nes jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius byloje nėra, ką ir pagrįstai konstatavo apylinkės teismas.

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas R. V. pripažino, kad 2006 m. J. M. buvo atvykęs į Kauno AVPK kur pateikė informaciją susijusią su operatyvine veikla, kurios viešinti jis negalintis. Tačiau kaip patvirtino minėtas liudytojas, su šia byla jų tarpusavio bendravimas nėra susijęs ir prieš šioje byloje kaltinamus asmenis tyrimai nebuvo pradėti. Liudytojas L. D. paaiškino, jog iš J. M. informacijos apie narkotikų prekeivius gavo tiek, kiek yra byloje. Apie ankščiau J. M. teikiamą informaciją R. V. jam nežinoma.

Dėl per ilgai užsitęsusio bylos nagrinėjimo ir teisėsaugos institucijų nepagrįstų delsimų yra pasisakęs pirmos instancijos teismas, iš kurio matyti, jog bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl pačių kaltinamųjų J. M., V. V. kaltės. Su šia išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka, kadangi nuteistasis J. M. buvo pasislėpęs nuo teismo, jam buvo paskelbta paieška, kas ir sutrukdė greičiau ir operatyviau t.y. bylą išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką.

Kolegijos nuomone, tik apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikaltimų. Paskirtosios bei subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, jos neprieštarauja teisingumo principui, todėl keisti bausmes ar švelninti jas visiems nuteistiesiems nėra teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš Miunsterio apylinkės teismo sprendimo nuteistasis J. M. 2011 03 25 sulaikytas Vokietijoje ir patalpintas į Miunsterio įkalinimo įstaigą. (T5, b.l. 127). Iš 2011 06 21 Hame reziduojančio generalinio prokuroro rašto LR Generalinei prokuratūrai,( T4., b.l.58) matyti, jog J. M. buvo suimtas nuo 2011 04 13 iki 2011 05 06, todėl šis laikotarpis įskaitytinas į jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ko nepadarė apylinkės teismas.

Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistųjų G. M. gynėjo, J. M. gynėjo bei nuteistojo R. S. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistajam J. M. į paskirtą bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą suėmime, t.y. nuo 2011 04 13 iki 2011 05 06.