Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2014 m. kovo 16 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė D. Š. perleido transporto priemonę VOLVO FL616, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. G., restitucijos netaikyti; 2) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 1 000,00 Eur piniginę kompensaciją; 3) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 300,00 Eur neturtinės žalos; 4) priteisti ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. ieškovas mainų sandoriu įgijo transporto priemonę – sunkvežimį VOLVO FL616, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio nebuvo įregistravęs savo vardu, nes jį pirko detalėms. Ginčo automobilį ieškovas laikė rakinamoje teritorijoje, priklausančioje jo sūnui atsakovui J. G. ir J. S.. Pastarasis supažindino ieškovą su senos technikos supirkėju trečiuoju asmeniu D. B. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. sutartimi ieškovas jam pardavė ginčo automobilį už 1 000,00 Eur. Iš interneto sužinojęs apie ginčo automobilio dalių pardavimą atsakovas J. G. pareiškė D. B., jog ginčo automobilis nepriklausė ieškovui. 2018 m. rugsėjo 3 d. atsakovo J. G. iniciatyva policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, paėmė iš D. B. ginčo automobilį. 2018 m. rugsėjo 27 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesant padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau ginčo automobilis paliktas atsakovo J. G. žinioje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė D. Š., žinodama apie savo sutuoktinio mainus, ginčo automobilį perleido atsakovui J. G., kuris taip pat žinojo, jog ginčo automobilis priklauso ieškovui. Dėl abiejų atsakovų nesąžiningų bendrų veiksmų ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovė D. Š. yra buhalterė, žino kaip tvarkyti apskaitą, turėjo ginčo automobilio registracijos duomenis, perleidimą patvirtinantį dokumentą – pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą, todėl galėjo išregistruoti ginčo automobilį, nesudarydama ginčo sutarties. Atsakovė D. Š. niekada nesikreipė į ieškovą dėl ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nors su ieškovu yra kaimynai, jos sūnus palaikė gerus santykius su ieškovu – išsimokėtinai pirko turtą. 2011 m. ieškovą ištiko mokumo problemos, jis praktiškai prarado visą turtą ir tai neigiamai paveikė jo santykius su sūnumi J. G.. Apie ieškovo ir jo sūnaus atsakovo J. G. blogus santykius atsakovė D. Š. žinojo, todėl nebuvo protingo pagrindo manyti, kad ginčo sutartį atsakovas J. G. sudaro ieškovo pavedimu ar prašymu. Pateikta teismui pirkimo–pardavimo sutartis su trečiuoju asmeniu D. B. patvirtina pinigų gavimo už ginčo automobilį faktą, tačiau tuos pinigus ieškovas privalo grąžinti R. B., nes policijos perduoto atsakovui J. G. saugoti ginčo automobilio nebėra. Ieškinio senatis dėl žalos atlyginimo nepraleista, nes ieškovas apie savo pažeistą teisę sužinojo 2018 m. rugsėjo 3 d. iš ikiteisminio tyrimo. Atsakovas J. G. niekada nepirko iš ieškovo ginčo automobilio, to automobilio registracijos liudijimas bei rakteliai visada buvo pas ieškovą ir juos jis perdavė pirkėjui D. B.. Atsakovas J. G. niekada ginčo automobiliu nesinaudojo, neregistravo jo savo vardu, tačiau gavęs jį iš policijos atidavė į metalo laužą.