Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. V., J. L. ir T. M. pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjų reikalavimai ir jų argumentai

Pareiškėjai pareiškimu prašo teismo pripažinti V. A. M. (gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – pareiškėjų tėvas) mirusiu.A. M. (toliau – pareiškėjų motina) mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau užvedus paveldėjimo bylą iškilo problema dėl palikėjos turto teisinio rėžimo, nes palikėja (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su pareiškėjų tėvu.Pareiškėjų tėvas apie 1971–1972 metus išvyko į Kazachstaną iš savo gyvenamosios vietos Kauno r., (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko pareiškėjai žinių apie jį neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjų bei jų atstovo paaiškinimų (2018 m. birželio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 00 sek. – 14 min. 30 sek.) nustatyta, kad pareiškėjų tėvas gimė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 13). A. K. (M.) ir V.-A. M. (duomenys neskelbtini) susituokė, santuokoje susilaukė trijų vaikų pareiškėjų V. V., J. L. ir T. M. (e. b. l. 11–12). Pareiškėjų motina santuokoje 1987 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo gyvenamąjį namą Kauno r., (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 15). Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. birželio 24 d. sprendimu pareiškėjų motinai atkurtos nuosavybės teisės į 10 ha žemės sklypą, esantį Kauno r. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 17). Pareiškėjų motina minėtą turtą (duomenys neskelbtini) testamentu paliko savo vaikams (pareiškėjams) (e. b. l. 7). Pareiškėjų motina mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8). Palikimą priėmė pareiškėjai (e. b. (e. b. l. 10).Pareiškėjų tėvai į Kazachtaną išvyko apie 1957–1958 m., laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) gimė visi trys pareiškėjai. Apie 1964 m. pareiškėjų motina kartu su vaikais grįžo į Lietuvą. Nuo 1964 m. iki 1969 m. pareiškėjų tėvas dažnai grįždavo į Lietuvą, be to, pareiškėjų motina kartais nuvykdo pas jį į Kazachstaną, kuriame jis dirbo anglių kasykloje.Pareiškėjų tėvas apie 1971–1972 metus išvyko į Kazachstaną iš savo gyvenamosios vietos Kauno r., (duomenys neskelbtini), ir po kurio laiko trukusio pareiškėjų tėvų susirašinėjimo, žinios iš tėvo nutrūko apie 1975 m. ir niekuomet neatsinaujino. Nuo to laiko pareiškėjai žinių apie jį neturi. Pareiškėjų tėvo asmens kodas nėra žinomas, nes jis Lietuvoje po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo negyveno ir duomenų apie jį gyventojų registre nėra (e. b. l. 14).

Dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.31 straispnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo gali būti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje trejus metus nėra duomenų apie jo buvimo vietą, o jeigu jis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, – jeigu apie asmenį nėra duomenų šešis mėnesius. Asmens paskelbimas mirusiu šio asmens civilinių teisių ir pareigų atžvilgiu prilygsta jo mirčiai (CK 2.31 straipsnio 6 dalis).Pareiškėjų ir jų atstovo nurodytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apie dingusį pareiškėjų tėvą, kuriam šiuo metu būtų 89 metai, daugiau nei 40 metų nėra jokių duomenų.Teismui apie bylos iškėlimą paskelbus viešai specialiame interneto tinklalapyje (e. b. l. 23–24), asmenų, galinčių suteikti informacijos apie dingusį pareiškėjų tėvą, neatsirado, dingęs pareiškėjų tėvą neatsiliepė. Taigi, įrodymų visuma apie pareiškėjų tėvo dingimą patvirtina, tai kad jis dingo be žinios, todėl yra teisinis pagrindas paskelbti jį mirusiu.Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, teismas daro išvadą, jog pareiškimas yra pagrįstas ir tinkintinas, todėl pareiškėjų tėvas paskelbtinas mirusiu. Asmens paskelbimas mirusiu šio asmens civilinių teisių ir pareigų atžvilgiu prilygsta mirčiai.Paskelbus pareiškėjų tėvą mirusiu, jo mirties data laikytina diena, kurią įsiteisės teismo sprendimas dėl paskelbimo mirusiu, o mirties vieta laikytina paskutinė žinoma jo buvimo vieta. Kadangi konkrečios pareiškėjų tėvo mirties vietos nustatyti negalima, jo mirties vieta laikytina Kaune (CK 2.31 straipsnio 4, 5, 6 dalys, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 453 straipsnio 4 dalis).Duomenys apie pareiškėjų tėvo paskelbimą mirusiu elektroninių ryšių priemonėmis pateiktini Kauno miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriui Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 453 straipsnio 1 dalis).

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 307 straipsniu, 453 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paskelbti V. A. M., gim. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Kauno r. (duomenys neskelbtini), mirusiu.

V. A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties vietą laikyti paskutinę žinomą jo buvimo vietą – Kauno r., (duomenys neskelbtini), o mirties datą laikyti šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų asmens mirtį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.