- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-13
- Bylos Nr.
- 1A-357-417-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Zigmas Pocius, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- M. Ž.
- Advokatai
- Daiva Rocevičienė
- Kategorijos
Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A–357–417/2009
Teisėja Loreta Bajorinienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2009 m. rugpjūčio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Tauragės rajono apylinkės prokuroro E. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnį 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (6 500 Lt) bauda, nustatant, kad paskirtąją baudą M. Ž. privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius (2 mėn.) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl kaltinimo pagal LR BK 260 str. 1 d., neįrodžius, kad M. Ž. dalyvavo padarant nusikaltimą, jis išteisintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 1 d. už tai, kad 2008 m. lapkričio 21 d., apie 21 val., Klaipėdos mieste, prie prekybos centro „Akropolis“, iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo 50 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), ją gabeno į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir namuose laikė iki 2008 m. lapkričio 25 d., kol jo asmens ir jo gyvenamųjų patalpų kratų metu policijos pareigūnai paėmė 37,36 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).
M. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 260 str. 1 d., dėl šio kaltinimo skundžiamu nuosprendžiu buvo išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą, ir tuo, kad 2008 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, laikotarpiu nuo 21 d. iki 25 d., tikslesnis laikas nenustatytas, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), neteisėtai perdavė nenustatytam asmeniui 6 plastiko maišelius su 3 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią neteisėtai įgijo 2008-11-21 prie prekybos centro „Akropolis“, Klaipėdos m., ir taip neteisėtai platino narkotines medžiagas.
Šalies argumentai
Tauragės rajono apylinkės prokuroras pateiktame skunde prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl išdėstytų teismo išvadų ir bylos aplinkybių neatitikimo ir priimti naują nuosprendį: pripažinti M. Ž. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 3 d. reikalavimais, subendrinus bausmes su nuosprendžiu paskirta ir neskundžiama bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. – 50 MGL (6 500 litų) bauda, paskirti galutinę subendrintą 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę ir 50 MGL (6 500 litų) baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Likusios nuosprendžio dalies prašo nekeisti.
Prokuroro manymu, apylinkės teismas išteisindamas M. Ž. dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d., apsiribojo siauru fakto konstatavimu, teigdamas, jog nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių M. Ž. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tuo pat metu neaptarė visų motyvų, dėl kurių išteisino kaltininką. Apelianto įsitikinimu, teismas nepakankamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu atliktą procesinį veiksmą, kai ikiteisminio tyrimo metu prokuroro iniciatyva (LR BPK 189 str.), manant, kad kaltininkas bylos nagrinėjimo teisme metu gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus, buvo atlikta įtariamojo M. Ž. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurio akivaizdoje, dalyvaujant ir įtariamojo gynėjui, kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir neverčiamas jokių jam nepalankių aplinkybių davė nuoseklius parodymus, išdėstydamas visas nusikalstamų veikų detales, tuo patvirtindamas vadinamąjį nusikalstamą žinojimą, kuris yra svarbus parodymų tikrumo kriterijus.
Pažymi, kad asmenų parodymai yra įrodymai tuo atveju, kai jie, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Prokuroro manymu, teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai nusprendė nesiremti M. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, o rėmėsi pakeistais parodymais, duotais teismo posėdžio metu, nors ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai nepraranda savo įrodomosios reikšmės. Be to, apelianto manymu, teismas, analizuodamas liudytojų parodymus bei kitą rašytinę medžiagą, esančią byloje, turėjo M. Ž. nenuoseklius, prieštaringus ir visiškai neargumentuotus parodymus, duotus teismo posėdžio metu, vertinti kritiškai, kaip kaltininko siekį išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėja prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Patrauktas baudžiamojon atsakomybėn asmuo gali būti nuteistas tik įrodžius, kad jis kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Įrodinėjimas – tai įstatymo reguliuojama veikla, kurios metu renkami ir pateikiami, patikrinami ir vertinami reikšmingi duomenys. Ši veikla vykdoma siekiant išaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes ir nustatyti tiesą byloje. Pareiga įrodinėti baudžiamajame procese tenka valstybės pareigūnams ir institucijoms. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išaiškintos visos reikšmingos aplinkybės. Šie proceso subjektai turi nustatyti tiek patrauktą baudžiamojon atsakomybėn asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius duomenis.
Kaip nustatyta iš faktinių bylos aplinkybių, M. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m. lapkričio 21–25 d. neteisėtai platino narkotines medžiagas.
Iš liudytojo M. B. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, nustatyta, kad 2008-11-25 buvo gauta operatyvinė informacija, jog M. Ž. nenustatytiems asmenims pardavinėja narkotines medžiagas. Kartu su tyrėju M. T. nuvykus prie J. T. -Vaižganto gatvėje esančio namo Nr. 146, automobilių stovėjimo aikštelėje buvo sulaikytas M. Ž. . Kad M. Ž. būtų pardavęs narkotinių medžiagų kitiems asmenims, nematė, nenustatė asmenų, kuriems jis būtų pardavęs ar perdavęs narkotines medžiagas. M. Ž. asmens kratos metu buvo rastas maišelis su narkotine medžiaga. Atliekant kratą kaltinamojo namuose, jis pats geranoriškai parodė, kur laikė narkotines medžiagas, ir jas atidavė. Jis nežino, iš kokio asmens kaltinamasis įsigijo narkotines medžiagas (b. l. 13, 69).
L. M. T. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu davė parodymus, iš esmės analogiškus liudytojo M. B. parodymams. Taip pat M. T. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas asmuo, vardu Ignas, iš kurio nuteistasis įsigijo narkotines medžiagas, bei nenustatytas ir asmuo, kuriam tariamai M. Ž. perdavė narkotines medžiagas (b. l. 15, 70).
Apie tai, kad niekada nėra mačiusi, kad M. Ž. kam nors parduotų ar perduotų narkotines medžiagas, parodė ir nuteistojo draugė liudytoja I. Ž. (b. l. 17, 71).
Tai, kad M. Ž. tariamai platino narkotines priemones, prokuroro manymu, neginčytinai įrodo nuteistojo parodymai, duoti tyrėjai E. J. ikiteisminio tyrimo metu 2008-11-25 jį apklausus kaip įtariamąjį, bei M. Ž. parodymai, 2009-01-15 duoti Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad 2008-11-25 nuteistasis M. Ž. , apklaustas tyrėjos E. J. , iš tiesų parodė, kad nepažįstamiems asmenims pardavė kelis maišelius narkotinių medžiagų, už kurių pusę gramo ėmė 20 Lt (b. l. 23–24). Tačiau M. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-01-15 parodė ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu policijos komisariate davė parodymus, jog rastos ir paimtos narkotinės medžiagos buvo skirtos paraduoti, nes taip jam liepė policijos darbuotojai. Todėl save apkalbėjo, nors taip nebuvo, nes advokatas apklausoje nedalyvavo. Taip pat M. Ž. parodė, kad nei namuose, nei pas jį asmens kratos metu rasta „žolė“ nebuvo skirta parduoti (b. l. 30–32).
Apie tai, kad rasta ir paimta „žolė“ nebuvo skirta parduoti, M. Ž. parodė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taip pat dar kartą patvirtino, kad save apkalbėjo, nes tiesiog nežinojo, ką sakyti, nebuvo gynėjo ir nebuvo su kuo pasitarti (b. l. 67–69).
Baudžiamajame procese egzistuoja nekaltumo prezumpcijos principas, kurio esmė yra ta, jog visos abejonės turi būti traktuojamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Teisėjų kolegijos nuomone, iš nustatytų faktinių bylos duomenų nėra neginčytinų įrodymų, kad M. Ž. 2008 m. lapkričio 21–25 d. neteisėtai platino narkotines medžiagas. Kaip yra akivaizdu, kitų duomenų, nei prokuroro įvardijamas paties M. Ž. prisipažinimas kaltu jį apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją, byloje nėra. Vertindama apelianto nurodytą skundo argumentą, kad M. Ž. tariamai prisipažino platinęs narkotines medžiagas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis ikiteisminio tyrimo teisėjui taipogi nurodė ir priežastis, kodėl jis prisipažino, o būtent dėl to, kad tyrėjos buvo apklausiamas gynėjui nedalyvaujant, tad neturėjo su kuo pasitarti ir kaltę pripažino tik policijos pareigūnų palieptas. Pažymėtina, kad iš faktinių bylos duomenų nėra aišku, ar iš tikrųjų prieš apklausiant M. Ž. kaip įtariamąjį 2008-11-25 buvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas, nes byloje nėra jokio dokumento, pavyzdžiui, advokato orderio, patvirtinančio faktinį gynėjo dalyvavimą. Vien tik byloje esantis formalus M. Ž. atsisakymo nuo gynėjo pareiškimas, apygardos teismo nuomone, negali būti traktuojamas kaip tinkamas teisės į gynybą užtikrinimas. Kaip minėta, kitų duomenų, kurie įrodytų, kad M. Ž. platino narkotines medžiagas, nėra, tad atitinkamai byloje nėra surinkta tiesioginių bei neginčytinų duomenų, paneigiančių nuteistojo M. Ž. pateiktą versiją, jog sutrikęs save tiesiog apkalbėjo.
Taigi nesant pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių M. Ž. kaltumą, t. y. jog jis 2008 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, laikotarpiu nuo 21 d. iki 25 d. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), neteisėtai perdavė nenustatytam asmeniui 6 plastiko maišelius su 3 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, konstatuotina, kad jis pagal BK 260 str. 1 d. Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu išteisintas pagrįstai. Naikinti skundžiamojo nuosprendžio dalį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės prokuroro E. B. apeliacinį skundą atmesti.