Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-05-13 · Administracinė byla Nr. AS-261-290-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-13
Bylos Nr.
AS-261-290-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Stasys Gagys (pran.)
Atsakovas
Mažeikių rajono savivaldybės tarybos
Pareiškėjas
Uždarosios akcinės bendrovės „Bugenių Agro“
Administracinė byla Nr. AS-261 – 290/2008Procesinio sprendimo kategorija 54
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. gegužės 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutarties dalies, administracinėje byloje pagal pareiškėjo Uždarosios akcinės bendrovės „Bugenių Agro“ skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo, kuria teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemones.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Bugenių Agro“ kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 29 d. sprendimą Nr.Tl-38.

Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - iki bylos išnagrinėjimo sustabdyti skundžiamo akto galiojimą, kadangi atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis, antrą kartą priimdamas sprendimą iš esmės tapatų savo ankstesniam sprendimui, kuris jau teismine tvarka yra panaikintas, o tokie atsakovo veiksmai iš esmės trikdo normalią įmonės veiklą.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 3 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą nagrinėti ir laikinai sustabdė Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 29 d. sprendimo Nr. Tl-38 „Dėl UAB „Bugenių Agro“ planuojamos veiklos“, galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo pateikto skundo matyti, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl iki bylos išnagrinėjimo tikslinga laikinai sustabdyti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 29 d. sprendimo Nr. Tl-38 „Dėl UAB „Bugenių Agro“ planuojamos veiklos“, galiojimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

III.

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – uždrausti UAB „Bugenių Agro“ poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kol neįsigalios teismo sprendimas.

Taip pat prašo įvertinti UAB „Bugenių Agro“ veiksmus pagal LR CPK 95 straipsnį dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A-525-107-08 paliko galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 13 d. sprendimas Nr.Tl-143, tačiau pakeitė sprendimo motyvus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Mažeikių, rajono savivaldybės taryba 2006 m. liepos 13 d. priimdama sprendimą Nr.Tl-143, teisėtai naudojosi LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (2005 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.X-258 redakcija, įsigaliojusi nuo 2005 m. liepos 12 d.) jai suteikta teise ir priėmė neigiamą sprendimą dėl Pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

Šiaulių apygardos teismas padarė neteisingą išvadą jog atsakovas negalėjo priimti neigiamo sprendimo dėl pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kol nebuvo baigtas poveikio aplinkai vertinimas. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 9 dalis numato išimtį, pagal kurią savivaldybės tarybos sprendimas negali užkirsti kelio tolesniam planuojamos ūkinės veiklos vertinimo procesui tuo atveju, jeigu planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas yra numatytas valstybės strateginiuose planuose, patvirtintuose Vyriausybės sprendimais.

Nagrinėjamu atveju ginčijamam Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimui ši išimtis negalėjo būti taikoma, nes pareiškėjo planuojama veikla neatitinka šioje išimtinėje nuostatoje numatytų sąlygų. Byloje nebuvo duomenų, iš kurių būtų matyti, jog pareiškėjo norima vykdyti ūkinė veikla - kiaulininkystės kompleksas - būtų Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose aiškiai ir konkrečiai įvardinta kaip valstybinės reikšmės ūkinė veikla.

Nurodytą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 9 dalies aiškinimą Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra išdėstęs ir anksčiau nagrinėtose bylose (A2-1021/2007).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmos instancijos -Šiaulių apygardos administracinio teismo išvadomis tik toje dalyje, kur buvo konstatuota, kad minimas sprendimas nepilnai atitiko LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje numatyto reikalavimo, kad sprendimas turi būti motyvuotas. Be to, kadangi ginčijamas sprendimas LR Viešojo administravimo įstatymo prasme yra individualus administracinis aktas (Įstatymo 2 str. 9d.), jam taikomi LR Viešojo administravimo įstatymo numatyti reikalavimai, konkrečiai, pagal įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenis (faktais) ir teisės aktų normomis, o pagal įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Kolegija pažymėjo, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. Tl-143 panaikinimas neužkerta kelio atsakovui priimti naują įstatymų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos.

Remdamasi šia 2008 m. sausio 24 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-107-08, Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2008 m. vasario 29 d. priėmė sprendimą Nr.Tl-38 „Dėl UAB „Bugenių Agro“ planuojamos veiklos“, kuris pilnai atitiko LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje numatytą reikalavimą, kad sprendimas turi būti motyvuotas bei LR Viešojo administravimo įstatymo numatytus reikalavimus, kad konkrečiai, pagal įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenis (faktais) ir teisės aktų normomis, o pagal įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Sprendimas buvo paruoštas motyvuotas ir nurodyta jo apskundimo tvarka.

Visus šiuos motyvus žinojo ir UAB „Bugenių Agro“. Tačiau naujas UAB „Bugenių Agro“ skundas, kuriuo Pareiškėjas prašo panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 29 d. sprendimą Nr.Tl-38 ir prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones liudija pareiškėjo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (VŽ, 1996, Nr.82-1965; 2005, Nr.84- 3105) 8 straipsnio 9 punktą, jei iki programos patvirtinimo savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, atsakinga institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, privalo apie tai raštu informuoti planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas yra numatytas valstybės strateginiuose planuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais.

UAB „Bugenių Agro“ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (LR CPK 95 str.), siekia vilkinti procesą, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nors Mažeikių rajono savivaldybės taryba nusprendė nepritarti UAB „Bugenių Agro“ planuojamai veiklai, šiuo metu, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 3 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones - laikinai sustabdžius Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 29 d. sprendimą Nr.Tl-38, UAB „Bugenių Agro“ netiesiogiai suteikiama teisė poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymui.

Mažeikių rajono savivaldybės administracija gavo LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. kovo 27 d. raštą Nr.SR-S-534(7.1) ir 2008 m. kovo 27 d. Atrankos išvadą Nr.29, kuriuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija informuojama apie tai, kad UAB „Bugenių Agro“ pradėjo naują poveikio aplinkai vertinimo procedūrą dėl planuojamo UAB „Bugenių Agro“ kiaulių auginimo komplekso Bugenių k., Mažeikių rajone. Vykdant šias procedūras ir esant sustabdytam Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 29 d. sprendimo Nr.Tl-38 galiojimui, bus apsunkintas tolesnis procesas ir gali atsirasti neigiamos teisinės pasekmės.

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Bugenių Agro“ su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad apeliantas savo teiginių dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nepagrindžia jokiais motyvais.

Mano, kad byloje taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės neturi įtakos nei proceso operatyvumui, nei teisingam bylos išnagrinėjimui. Apeliantas bijo, kad teismui vėl pripažinus apelianto veiksmus neteisėtais, pareiškėjas realizuos savo ketinimus, t. y. atliks planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

Pareiškėjas daro prielaidą, kad kiekvienas apeliantui nepalankus teismo sprendimas bus keičiamas nauju (nors ir visiškai nepagrįstu) sprendimu, tokiu būdu teisminių ginčų procesą padarant nesibaigiančiu ir besąlygiškai užkertančiu (nors ir neteisėtai) kelią pareiškėjo tikslų įgyvendinimui.

Teigia, kad dėl priimtos nutarties tolimesnis procesas nebus apsunkintas.

Apeliantas nenurodo jokių konkrečių neigiamų pasekmių. Daro prielaidą, kad kaip neigiamą pasekmę apeliantas vertina poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo faktą. Pažymi, kad ne poveikio aplinkai vertinimas, o verslo plėtra yra pareiškėjo tikslas. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, esamomis aplinkybėmis, yra tik būtina sąlyga tam, kad būtų galima įvertinti, ar planuojama ūkinė veikla yra galima. Pats planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įvertinimas savaime nėra nei žalingas, nei ydingas ir jokių neigiamų pasekmių negali sukelti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Taigi, šių priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tai nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir administracinėse bylose Nr.AS5-155/2005, AS5?230/2005. Tad tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.

Nagrinėjamoje byloje UAB „Bugenių Agro“ prašo panaikinti Mažeikių rajono tarybos 2008 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. T1-38, kuriuo nuspręsta nepritarti UAB „Bugenių Agro“ planuojamai veiklai – išplėsti Bugenių kiaulių komplekso gamybinius pajėgumus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nenurodė jokių konkrečių argumentų, dėl ko būtų pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y., kad nesustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimo byloje priimto sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog teismas jau buvo panaikinęs tapatų atsakovo sprendimą ir tai, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis nepatvirtina, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, skundžiamo sprendimo panaikinimo atveju iki sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „Bugenių Agro“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmestinas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas, priimdamas 2008 m. balandžio 3 d. nutartį, neargumentavo ir taip pat nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, patvirtinančių, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 29d. sprendimas Nr. T1-38 „Dėl UAB „Bugenių Agro“ planuojamos veiklos“ realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas arba sudėtingas.

Esant šioms aplinkybėms, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo naikintina.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumo, todėl atskirojo skundo argumentai dėl pagrindinio pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimo pagrįstumo ir reikalavimas įvertinti pareiškėjo veiksmus remiantis Civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, nenagrinėtini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Mažeikių rajono savivaldybės tarybos atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutarties dalį, kuria teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemones ir UAB „Bugenių Agro“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėAnatolijus BaranovasStasys Gagys